Kazimieras Juraitis. “Mūsų gretos”. Ko jos siekia ? (video)

 Nuo tos dienos, kai pirmąkart nuskambėjo sąvoka “Mūsų gretos”, praėjo metai. Artėjantys rinkimai verčia mus patikslinti, kas tos “Mūsų gretos” ir ko jos siekia?

Šis sambūris prasidėjo nuo signataro Rolando Paulausko kandidatavimo į prezidento postą 2014 metų žiemą. Vėliau žmonės, rinkę už jį parašus, nepanoro išsiskirstyti ir tęsė šviečiamąjį darbą. Sukurta virš 300 video siužetų ir filmų, kurių bendras peržiūrų skaičius viršija milijoną. Susikūrė stabili, darniai veikianti kūrybinė grupė, kuri sukūrė ideologinę bazę bet kuriai tautiškai politinei jėgai. Kitaip tariant, suformulavo dėsnius, kurių laikytis privalu, jeigu norime išsaugoti Lietuvą, kaip etninės valstybės subjektą. Lietuvoje gimusių lietuvių ir Lietuvos kitataučių pagrindinis tikslas – būti ir išlikti Lietuvoje, savo tėvynėje. Tam reikia:

– žūtbūtinai išsaugoti esamą tautinį santykį: 80% lietuvių, 20% kitataučių;

– susigrąžinti šeimininko teisę – teisę leisti savo įstatymus;

– suvaldyti emigraciją ir atstatyti išlikimą užtikrinantį gimstamumą;

– ginti ir išsaugoti tradicinę šeimą, nuostatą “iš dviejų gimsta trečias”;

– saugoti vaikus ir šeimas – priešintis juvenalinei justicijai;

– kontroliuoti savo šalies ūkį, gyvybiškai svarbias įmones išlaikyti valstybės rankose;

– saugoti teritorinį vientisumą, neleisti žemės pardavimo užsienio šalių piliečiams;

– gerbti ir puoselėti savąją kalbą, mūsų MES pagrindą;

– išsaugoti istorinio vientisumo suvokimą, kovos už išlikimą tęstinumą, t.y. „Nei į Rytus, nei į Vakarus: čia, dabar ir visada“.

Šie devyni siekiai ir tikslai neginčyjamai būtini, jeigu mes siekiame turėti Lietuvą, kaip etninę suverenią valstybę.

Todėl bet kuri politinė jėga, kurios veikloje yra šios nuostatos – yra gimininga ir „Mūsų gretoms“. Tą patį galima pasakyti ir apie pavienius žmones. Kitas klausimas, kad jie dėl Lietuvoje veikiančios sveiko proto žmonių „raganų medžioklės“ gali nenorėti būti tapatinamais su „Mūsų gretomis“, nes jas nuosekliai bando sunaikinti tiek per jėgos struktūras (prisiminkim Griniaus ataskaitą, kurioje signataras Rolandas Paulauskas vienintelis buvo įvardintas, kaip „keliantis grėsmę Lietuvos saugumui“), tiek per privačias kontoras (bandymas Rolandui Paulauskui ir mūsų kūrybinei grupei primesti „Rusijos agentų“ šešėlį Starkaus ir Banio filme). Bet ta aplinkybė nekeičia esmės: mes – bendraminčiai, vadinasi, vienodai suprantame būtinas sąlygas Lietuvos valstybingumui užtikrinti, vadinasi – galim tartis, planuoti ir bendrai veikti.

Dažnai pasitaiko paradoksų: žmogus galvoja, kad yra mūsų bendramintis, bet kai reikalai pasisuka į jam ypač jautrius dalykus, jis užmiršęs, apie ką pagrindinė kalba eina – imasi ginti bendresnius, globalius arba abstrakčius dalykus. Tarkim, puikus žmogus – tikintysis: „Viskas, ką jūs kalbate, tiesa ir aš tam pritariu. Bet kai Rolandas Paulauskas sako, kad pirmiau turime būti lietuviais, o tik paskui – tikinčiaisias, aš negaliu su tuo susitaikyti. Dievas aukščiau visko, vadinasi, aukščiau lietuvybės, vadinasi, mums lyg ir pakeliui, bet nevisai“.

Panašiais atvejais atsakome: kai patvinsta kanalizacija, mes juk nepuolame ginčytis apie Dievo vaidmenį šioje avarijoje – jis aukščiau už tą avariją, ar Dievas ją sukėlė ir pan.. Mes tiesiog puolame tvarkyti padarinius. O jau paskiau arba į bažnyčią einame, ar „savo kambarėlyje su juo kalbamės“ – kaip kam išeina. Bet kokiems ginčams – savo vieta ir laikas. Tas pat ir su valstybe. Mūsų namai – valstybė – avarinėje situacijoje. Kalbant liaudies kalba, reikia atskirti pelus nuo grūdų. Tebūnie santykiai su Dievu – tai grūdai. Tačiau šiuo atveju mums reikalingi pelai, arba spaliai, namo sienoms apšiltinti. Todėl ir visas mūsų dėmesys šiuo atveju nukreiptas į juos, o ne į grūdus. Grūdais juk namo neapšiltinsi. Be to, Dievą žmonės suvokia skirtingai, arba jo visai neišpažįsta. O valstybė privalo rūpintis visais. Todėl ginčams apie Dievą – ne laikas, kai reikia atlikti konkrečius darbus. Ir jeigu prisimintume garsiąją citatą iš Biblijos: netark Dievo vardo be reikalo – čia ir yra tas atvejas, kai jo vardą minėti jokio reikalo nėra. Ir šiame darbe – tepadeda mums Dievas.

Panašiai vyksta ir su žmonėmis, kurie nebūtinai tokiu vardu, bet save laiko Humanistais plačiąja prasme. „Kai Rolandas Paulauskas sako, kad pirmiau – lietuvis (Lietuvos lenkas, rusas, totorius, žydas), o jau paskiau – Žmogus, Rolandas neteisus. „Žmogaus“ sąvoka aukščiau už tautiškumą“. Atsakome: – žinoma, kad aukščiau, jeigu mes kalbame apie Pasaulį apskritai ir apie žmogų, kaip apie rūšį. Tačiau šiuo atveju ar mes siekiame išsaugoti Lietuvą, kaip etninę valstybę, ar ją globalizuoti? Kai į tavo namus veršis svetimtaučių ordos, ar tu užtreksi jiems duris prieš nosį, ar „būsi humaniškas“, užleisi jiems savo butą, o pats su vaikais eisi į pasaulį laimės ieškoti, veršiesi į svetimus namus? Juk šiuo atveju mes ne giname Žmogų nuo ateivių iš kitų civilizacijų, bet siekiame išsaugoti tautiškumą, etnines valstybes Žmonijoje. Todėl ir klausimas keliamas būtent taip: pirmiau lietuvis (Lietuvos lenkas, rusas, totorius, žydas) – o jau paskui – Žmogus.

Paminėti atvejai parodo, kad pirmiausia pilietis pats turi susivokti, kas jam iš tiesų svarbiausia? Juk Lietuvoje yra partijų, kurios aiškiai pasisako, kad joms svarbiausia – ne Lietuva, o Europos Sąjunga, arba Transatlantinė sutartis su JAV (kuri sunaikins nacionalinius ūkius ir pramonę), yra bažnyčių, kurios lyg ir atsiriboja nuo politikos, tačiau reikalui iškilus – pasisako prieš nacionalinius interesus ir t.t. ir pan.. Šios politinės jėgos ir žmonės, be jokios abejonės – ne „Mūsų gretos“, bet ir jokiu būdu – ne „Mūsų priešai“. Jie tiesiog taip galvoja, ir turi teisę į egzistavimą.

Dar vienas esminis „Mūsų gretų“ požymis – tai požiūris į kaimynus, ir ypač į Rusiją ir Baltarusiją. Mes manome, kad santykiai su kaimynais turi būti grindžiami geranoriškais ir pragmatiškais santykiais. Žinoma, propagandinė mašina bando mums prilipinti „prorusiškųjų“ etiketę. Šiame masinės kiršinimo isterijos fone, kas be ko, „Mūsų gretos“ išties atrodo prorusiškomis, kaip prorusiškais piešiami ir už savo teises kovojantys mokytojai ar pensininkai. Viskas, kas prieštarauja JAV, NATO ar ES politikai bandoma pavaizduoti, kaip „prorusiška“. Logikos tame yra: mūsų siekiai susilpninti pražūtingą NATO įtaką Lietuvai, arba ES vykdomą šalių valstybingumo naikinimo politiką – naudinga mūsų amžinajai kaimynei Rusijai. Bet jei šiuo atveju Lietuvos ir Rusijos interesai sutampa, ar mes tampame „prorusiškais“? Žinoma, kad ne. Kaip negali būti „prorusišku“ nepriklausomybės, suvereniteto siekis. Todėl šūkis „čia, dabar ir visada“ nei prorusiškas, nei antiamerikietiškas. Bet jei mes panorėsime išprašyti mūsų „draugus“, kurių vadavietės dėka Vilnius tampa taikiniu ir kuriems verkiant reikia, kad Lietuva su Rusija būtų mirtinais priešais – tai mes būsime „prorusiškais“, nes tas naudinga ne tik Lietuvos saugumui, bet ir Rusijai. Bet tas nereiškia, kad tuojau turime pulti į Rusijos glėbį. Privalome siekti maksimalaus neutraliteto – tiek nuo JAV ar ES, tiek ir nuo Rusijos. Maksimalaus neutraliteto siekimas – pagrindinė sąlyga, leidžianti užtikrinti nepriklausomos Lietuvos valstybės egzistavimą (smulkiau apie mus vienijantį prasmių lauką galima sužinoti Rolando Paulausko video laidose, o ypač – „IX-oje Naktigonėje kitaip“. Tam reikia kompiuteryje google paieškos sistemoje suvesti laidos pavadinimą).

Todėl grįžtant prie klausimo, kas gi yra tos „Mūsų gretos“, trumpai galima apibrėžti: „Mūsų gretos“ – tai klubinio pobūdžio visos Lietuvos politinės jėgos arba pavieniai asmenys, kurie pripažįsta aukščiau minėtų teiginių teisingumą. Tai – apibrėžimas plačiąja prasme, arba išorinis „Mūsų gretų“ ratas. Jame gali būti visi bendraminčiai, kurie kartu su mumis gyvena mūsų „prasmių lauke“. Taip mes gyvenome ir dirbome ligi šiolei.

Tačiau artėjantys rinkimai verčia mus siekti aiškesnės struktūrizacijos. Mat išorinis „Mūsų gretų“ ratas – gana amorfiška, sunkiai įvardinama piliečių masė, kuri negali turėti esminės įtakos politiniam Lietuvos gyvenimui. Kad mūsų „prasmių laukas“ galėtų tapti jau veikiančių ar begimstančių kitų politinių jėgų dalimi – „Mūsų gretoms“ taip pat reikia turėti aiškesnę struktūrą. Bandymai tą padaryti tradicinėmis priemonėmis naudos nedavė. Tarkim, paskelbėm šūkį: „kas su mumis, atsiliepkite ir parašykite laiškelį“. Į jį atsiliepė gana nemažas skaičius žmonių. Tačiau tie, kas atsiliepė – tik potencialas. O kada reikia atlikti konkrečius organizuotus veiksmus – šis potencialas likdavo neišnaudotas, nes „Mūsų gretos“ – ne organizacija, turinti pastovius darbuotojus darbui su žmonėmis, bet neformalus švietėjiškas klubas. Mūsų jau veikiančios kūrybinės komandos darbas buvo nukreiptas ne į darbą su atskirais pavieniais žmonėmis, o į mus vienijančio „prasmių lauko“ sklaidą.

Pastoviam veiklos finansavimo šaltiniui užtikrinti, o taip pat „Mūsų gretų“ struktūrizavimui jau būtinas klubo nario mokestis. Jo dydį (kol steigiamasis susirinkimas nenutarė kitaip) – lai nusprendžia kiekvienas, kuris pasiruošęs prie mūsų prisidėti. Tik pervesdami pinigus, rašykite „mūsų gretoms“ – žinosime, kad ne vien tik remiate laisvą spaudą – pastovaus priedo „Laisvame laikraštyje“ leidybą, bet esate pasiruošęs ir kitokiai aktyviai švietėjiškai politinei veiklai.

Kol neturime iždininko, tiems tikslams pinigus kviečiu pervesti į Kazimiero Juraičio sąskaitą LT367300010072535911. Lėšų panaudojimo skaidrumą užtikrina revizijos komisija, kuri savo darbą atliko ir anksčiau, perkant techninę įrangą švietėjiškoms laidoms užtikrinti. Šiuo metu pastovių išlaidų reikalauja kassavaitinis laisvos spaudos priedas Laisvame Laikraštyje. Tačiau ketinimuose – ir knygų leidyba, ir tolesnė filmų gamyba.

Nuo surinktų lėšų kiekio priklauso mūsų tolesnio kūrybinio darbo efektyvumas ir informacijos apie „Mūsų gretas“ sklaida.

Nuo kiekvieno iš mūsų aktyvumo priklauso ir „Mūsų gretų“ dalyvavimas ateinančiuose rinkimuose – ar mes dalyvausime kaip pavieniai asmenys, nešantys mūsų „prasmių lauką“ ir surinkę vienmandatinėse apygardose po tūkstantį parašų, ar kaip frakcija mums „giminingos“ partijos sąraše, ar kaip savarankiška politinė jėga?

Laikas verčia mus apsispręsti.

Kazimieras Juraitis

Šauksmas

 

Leave a Reply