Pranas Valickas: Kita Jogailos istorija

Jogaila – iškiliausias Lietuvos karalius, ne tik sužlugdęs kryžeivių žygius į rytinę Europos dalį. Jo nuopelnus Lietuvai ir reikšmę viso Eurazijos kontinento istorijai sistemingai  menkina Lietuvos nedraugai.  Apie tai Pranas Valickas, mokslininkas tyrinėtojas, papasakojo Gaublio klube Vilniuje.

Po šios paskaitos Praną Valicką užsipuolė ištikimi lenkiškojo istorijos varianto propaguotojai, pateikdami Krėvos sutarties dokumento kopiją. Atsikirsdamas į jų pašaipas, Pranas Valickas pateikė krupščiai parengtų straipsnių rinkinį, vertą mokslinio darbo vardo. Apie tai galima  paskaityti čia:

http://zemesvardu.lt/straipsniai/kita-jogailos-istorija-pranas-valickas-dvikovoje-tautininkai-vardan-tiesos

Papildydamas argumentus, išsakytus po straipsniu aukščiau nurodytame tinklalapyje, autorius atsiuntė papildomą komentarą.

2010 metais leidykla ALGIMANTAS išleido lenkų istorikų Jadvygos Kžyžaniakovos ir Ježio Ochmanskio knygą apie Jogailą.

“Jadwiga Krzyžaniakowa Jerzy Ochmanski. JOGAILA. Algimantas. Vilnius. 2010” . Lenkų kalba knygą išleido “Zaklad Narodowy im. Ossolinskich Wydawnicstwo, Wroclaw 2006”. Cituoju iš knygos lietuvių kalba:

103-104 pusl. — Dlugošas teigia, kad netrukus po krikšto ir santuokos su Jadvyga karalius Vladislovas “lietuvių, žemaičių ir rusų žemes, kurios jam priklausė dvejopa teise, paveldėtas ir įgytas, į Lenkijos karalystę amžinuoju užrašu prijungė ir įjungė, suliejęs ir suvienijęs į vieną visumą”. Šios žinios pagrindu kai kurie tyrinėtojai darė prielaidą, kad Jogaila tuomet buvo sudaręs atskirą inkorporacijos dokumentą, kurio galia įvyko Lietuvos valstybės atskirumo panaikinimas ir ji buvo tiesiogiai įjungta į Lenkiją. o kronikininko žodžiai, esą Jogaila žadėjęs Lietuvą į Lenkiją unireinvescerareadiungereincorporare, yra tiktai Horodlės 1413 metų privilegijoje. Tai kėlė įtarimų dė Dlugošo pasakojimo tikrumo, kuris juk galėjęs ketvirčiu amžiaus vėlesnį įvykį perkelti į 1386 metų datą…

Toje sutartyje Jogaila aiškiai pažymėjo, kad savo lietuviškas ir rusiškas žemes jis įjungė į Lenkijos karalystę tada, kai priėmė Lenkijos karūną. Keista tik tai, kad šis reikšmingas dokumentas kažkaip pradingo, nors beveik visi kiti unijos aktai išliko amžiams.

105 pusl. — Tik vėliau XV amžiuje įsiliepsnojo ginčas dėl Lietuvos inkorporacijos į Lenkiją sutarčių interpretavimo, o XIX amžiuje buvo iškelta tezė, neva lietuvių valstybė 1389-1398 metais nustojo egzistavusi ir tapo Lenkijos karalystės sudedamąja dalimi.

374 pusl. — Dlugošas ir Jogailai priešiški kryžiuočiai, taip pat daug lenkų istorikų, kurie pernelyg lengvai eskalavo nuomonę, kad kultūros atžvilgiu karalius buvo prasčiokas, analfabetas ir lėkšto proto žmogus, svetimas lotyniškajai kultūrai ir nuolankiems šviesiems Karalystės ponams.

Jogaila atvyko į Lenkiją ne tik būdamas prityręs valdovas ir politikas, bet ir subrendęs žmogus, suformuotas lietuvių stabmeldiškos ir rusų stačiatikių kultūros, mokąs rusų ir tikriausiai vokiečių kalbas.

384 pusl. — Dlugošas neslėpė savo priešiškumo šiam valdovui (Jogailai), vadino jį hebesu, t.y. prasčioku.

385 pusl. — Iš esmės lenkų istorinėje literatūroje lig šiol nėra sąžiningos Vladislovo Jogailos biografijos.

Iki 1835 metų “Krėvos unijos” originalo niekas nematė, bet visi apie ją ir jos turinį skaitė iš Jono Dlugošo kronikos. Jonas Dlugošas (Jan Dlugosz) kroniką rašė 1455-1480 metais. Kaip tik XV amžiuje užvirė ginčas dėl Jogailos pažadų. Lenkai XIX amžiuje iškėlė tezę, kad 1386-1398 metais Lietuvos valstybė nustojo egzistavusi, nes buvo prijungta prie Lenkijos ir kaip tik įvyko stebuklas — 1835 metais (taigi XIX amžiuje sugalvojus tokią nepaprastai svarbią tezę) buvo atrastas Krėvos unijos “originalas. Kaip tik jisai ir patvirtino taip svarbią tezę.

Taigi lenkai patys patvirtina, kad “originalas” atrastas pačiu laiku, kaip tik tuomet, kai buvo iškelta lenkų didybės tezė — reikėjo atrasti, tai ir“atrado“. Todėl, kartoju, būtina Krėvos sutarties “originalą” ištirti radioaktyvios anglies metodu.

Pranas Valickas

Šauksmas

Leave a Reply