Ko siekia Obama TPP ir TTIP sutartimis, kas liks iš Nacionalinių vyriausybių?

Interesas, slypintis už JAV Prezidento Barako Obamos siūlomos trans-Ramiojo vandenyno prekybos sutarties TPP ir trans-Atlantinės prekybos sutarties TTIP – abiejų didžiulių prekybos sutarčių interesas yra tas pats, ir senatoriai nuo JAV Demokratų partijos – Elizabeth Warren ir Sherrod Brown yra teisūs: tai visai nėra progresyvu. Tikrovėje, – tai politinių galių atėmimas iš žmonių (šalių) demokratijų, ir tų galių perdavimas tarptautinei aristokratijai (t.y., savo šalies valdymo galios taip toli nutols nuo bet kurių nacionalinių demokratijų, kiek tik tai yra įmanoma).

1499-Bar-300x231Visa tai būtų padaryta pakeičiant patį fundamentaliausią principą: pačią pasaulinės galios pagrindinę esmę. Vietoj to galios pagrindo, demokratiškų nacionalinių valstybių rinkėjų balsų, išrenkančių savus politinius atstovus, kurie savo ruožtu sprendžia, kokie bus įstatymai ir taisyklės, – ta nacionalinė demokratinė politinė sistema vietoje to tampa visiška priešingybe: Tarptautinės aristokratijos, pasaulinių akcininkų, aristokratų balsai, išrenkantys tarptautinių kompanijų ir korporacijų direktorius, kurie vėliau rinks tarptautinių-prekybos-vietų narius TPP ir TTIP, kur jie visi vėliau nustatys taisykles ir reikalavimus vartotojų teisių atžvilgiu, produktų saugą ir aplinką.

Tai suteiks Tarptautinei aristokratijai galimybę, silpninant šias nacionalines teises, mažinti žmonių atlyginimus, – tų žmonių, kurie nekontroliuoja tarptautinių korporacijų, tačiau atsakingi už savo pačių asmeninį darbą, kurių valandinio užmokesčio vertė mažėja visame tarptautinės prekybos sektoriuje.

Ši nauja sistema, taip pat leis mažinti maisto ir kitų produktų saugos reguliavimą ir dėl tos priežasties leis tarptautinėms korporacijoms išvengti išlaidų, kurios didėtų, jei kompanijoms tektų mokėti, norint padidinti savo produktų saugą. Tos išlaidos (dėl pavojingų produktų saugos įsipareigojimų) kiltų tik produktų vartotojų spaudimo dėka.

Rizikos veiksniai investuotojams (ko labiausiai ir siekia vengti aristokratai) pastoviai mažinami ir bus vis daugiau perkeliami ant žmonių pečių. Tai irgi faktiškai leis tarptautinėms korporacijoms teršti gamtą ir išvengti išlaidų didinimo, kurios atsiranda spaudžiant visuomenei, dėl užteršto oro, vandens ir t.t. Dėl to investuotojams dingtų dar viena rizikos kategorija. Tai padidins pelnų maržas, kurios atiteks ne visuomenei o tik akcininkams.

Pelnai dėl to taps labiau koncentruoti tarptautinėse korporacijose ir klaninėse šeimose kurios jas kontroliuoja, o nuostoliai didės labiau vartotojų ir dirbančiųjų tarpe – bei daugumos gyventojų ir visuomenės išlaikytinių. „Vyriausybės“ vis labiau taps ne kuo daugiau, kaip baimės ir bausmių vystytojomis, ir prievaizdu visuomenei; kas dar labiau paskatins „laisvos rinkos“ idealo plėtrą, nes bus vis mažiau ir mažiau valdžios kontrolės, ir dėl to vis mažiau ir mažiau valdžia bus „demokratiška“. Štai ką reiškia realiai aristokratiškos „mažesnės vyriausybės“: tai kaštų permetimas nuo aristokratų – visuomenei.

Dėl to, maksimalūs kaštų procentai – dėl produktų saugos, darbuotojų teisių ir gamtos – permetami visuomenėms, o minimalūs kaštų procentai padengiami akcininkų jų tarptautinėse korporacijose.

Sekant toliau, aristokratai galės perleistų jų paskirtiems įpėdiniams vis didėjantį savo dominavimą ir visuomenės kontrolę.. Dėl to, turto koncentracija vis labiau ir labiau bus koncentruojama vis mažesnėse ir mažesnėse grupuotėse pereinant tiesiog į šeimas, palaipsniui mažiausioje super-aristokratijoje.

Štai kas realiai jau vyksta, ir dar labiau vyks jei bus priimti TPP ir TTIP sutarčių projektai. (Remiantis labiausiai detalizuotu tyrimu ta tema, parengtu 2012 metais, „0,7% pasaulio turtingiausiems priklauso 13.67 kartų daugiau nei 68,7% skurdžiausiems.“ Taigi: pasaulis jau ir dabar labai nelygus turtų pasiskirstymo požiūriu. TPP ir TTIP yra skirtos tai nelygybei padidinti.)

Dar daugiau, Prezidentas Obama ir Respublikonų Partija Kongrese (kuri palaiko jį bei visus kitus reikalus, esančius didžiausiu rūpesčiu Amerikos aristokratijai, tokius kaip pergalė prieš Rusiją, Kiniją ir kitas BRIKS šalis – pavyzdžiui, Obamos bandymai Ukrainą atmušti nuo Rusijos aristokratijos, perduodant ją Amerikos aristokratijos kontrolei) užtikrina, kad Amerikos aristokratija bus aukštesniame tarptautiniame lygmenyje ir šios prekybos sutartys papildomai suteiks galimybę Amerikai būti vienintele stipriausia jėga, apimančia abu didžiausius šios planetos vandenynų: Atlanto ir Ramiojo, regionus.

Kitais žodžiais: Jungtinės Valstijos, dėl TPP ir TTIP bus ypatingoje padėtyje, paprastai sakant įtvirtinant, gal būt net visam sekančiam amžiui, JAV aristokratijos dalyvavimą abiejuose didžiausiuose tarptautinės prekybos susitarimuose. Šis prekybinis įtvirtinimas užtikrins Amerikos aristokratijos kontrolę beveik visoms didžiausioms, pramoninėms šalims, jų nacionalinėms aristokratijoms, faktiškai apimdamas visą šiaurinį pusrutulį, kuriame yra daugiausiai planetos žemyninės teritorijos.

Kas gaunasi? – Pasaulinė aristokratija kontroliuos pasaulio visuomenę, o JAV aristokratija tuo pačiu kontroliuos ir kitas aristokratijas tokiais būdais, kurie didins jos kolektyvią galią prieš bet kurią kitą nacionalinę aristokratiją, kuri nebus narė, ir dėl to Amerikos Imperija bus didėjančia bei pačia didžiausia pasauline Imperija, kurią kada nors pažinojo pasaulis, išnaudojanti visuomenes visur, o ne tik vienoje šalyje.

Obama 2014 m. gegužės 28 dieną West Pointo kadetams pasakė: „Kinijos ekonomikos kilimas ir kariniai pasiekimai kelia rūpestį jos kaimynams. Nuo Brazilijos iki Indijos, vis augančios vidurinės klasės varžosi su mumis, o jų vyriausybės siekia svaresnio žodžio globaliuose forumuose.“

Kitaip tariant: dalies šių būsimų kariuomenės karininkų pareiga bus pasirūpinti tuo, kad BRIKS ir kitos šalys, turinčios mažesnį BVP vienam gyventojui nei Amerika, išliktu skurdžios, tam, kad Amerikos aristokratai galėtų savo pramonės gamybų darbus siųsti ten, nei mokėti Amerikos darbuotojams, kad tai padarytu jie – arba tiesiai šnekant: pastatytų Amerikos darbuotojus į tokią padėtį, kad jiems tektų konkuruoti su vargingų šalių darbininkais, nei leistų Amerikos investuotojams konkuruoti su vargingų šalių pramonininkais.

Jis Amerikos kariškiams tvirtino, jog jie yra šio tarptautinio klasių-karo kariai, realiai dirbantys Amerikos aristokratijai, bet ne jos visuomenei apmokančiai jų darbą.

Tai yra kelias link tam tikros pasaulinės super turtingųjų valdžios, leidžiant jiems ir jų paskirtiems įpėdiniams kontroliuoti viso pasaulio turtus – tiek natūralius, tiek ir žmogiškuosius resursus, o vietos agentais pasaulyje naudoti vietinius aristokratus, kuriais taps žmonės, valdantys savo vietines visuomenes ir dirbantys kaip niekad didėjančiai ir intensyvėjančiai pasaulio turtų koncentracijai globalios aristokratijos rankose, ir antra, Amerikos aristokratijos kaip dominuojančios pasaulinės aristokratijos rankose.

Iš vietinių nacionalinių vyriausybių liks tik nežymios rudimentinės ataugos.

Benito Musolinis, įkvėptas modernios ekonomikos teorijos kūrėjo Vilfredo Pareto (kurį Musolinis vadino „Fašizmo Karlu Marksu“), o ypač tos teorijos Gerovės kriterijaus, stipriai įtakojančio ekonomikos visų išlaidų-pelnų analizes, tvirtina, kad ,korporacionizmas“, jo manymu, sudedamoji fašizmo dalis:

  • Korporacija veikia ekonomikoje taip, kaip Didžioji Taryba ir milicija veikia politikoje. Korporacionizmas yra disciplinuota ekonomika ir iš to išplaukia kontrolė, nes niekas negali įsivaizduoti disciplinos be direktoriaus. Korporacionizmas yra virš socializmo ir virš liberalizmo. Sukuriama nauja sintezė.

Žemiau šia tema bus Musolinio esė, kurioje jis aprašo, kaip pats teigia post-kapitalizmo ideologiją, kurią nori įgyvendinti taip vadinamas post-kapitalistas, post-socialistas Barakas Obama (globalios aristokratijos agentas) – ypač per TPP ir TTIP.

Ypač liečiant tarptautinės prekybos sutartis, Musolinio mokytojas, Pareto, sakė, kad laisva rinka turėtu viešpatauti nevaržoma visuose Valstybės aspektuose, ne tik valstybėse, bet taip pat ir ypač tarp valstybių. Kaip aš dėl to pažymėjau, mano knygoje apie istorinį fašizmo vystymąsi, įtraukiant ir mūsų laikus:

  • „Pareto buvo nuoseklus laisvos rinkos šalininkas, bent jau nuo 1896 metų. Pavyzdžiui 1897 m. rugsėjo 1 d. „Naujosios Ekonomikos Teorijos“ Politinės Ekonomikos Žurnale, jis rašė: ‚Jei aš būčiau tos nuomonės, kad tam tikros knygos indėlis būtų didesnis įgyvendinant laisvą rinką visame pasaulyje, aš nė minutei nesuabejočiau ir atiduočiau visą save, visą savo širdį ir sielą šio darbo studijavimui, tuo laiku atidedant visas grynojo mokslo studijas.‘ Ten pat jis sakė: ‚Mes sugebėjome tvirtai įrodyti, jog produkcijos koeficientai yra nustatomi verslininkų, laisvos konkurencijos režime, tiksliai tokiu pat būdu, kaip socialistų vyriausybė nustatytų juos, jei ji norėtu maksimizuoti „ophelimity“ [jo išrastas terminas siekiant apibūdinti „gerovę“] jos subjektams.“ [Ir pastebėkite ten paliktą Pareto klaidą, įvardinant vyriausybę dirbant ne „piliečiams“ o vietoj to „subjektamss“ – pagrindinei aristokratijos minčiai, kad visuomenė tėra „subjektai“, o ne realūs „piliečiai“.] Pareto visada ginčijo ar socialistų vyriausybė sugebės tai įvykdyti ir vietoje to teigė, kad laisva rinka tai padarys natūraliai, taip kaip natūropatai sakė, jog turėtu viešpatauti „prigimtiniai dėsniai“ o ne kova prieš juos.

Barakas Obama ir kongreso Respublikonai paprasčiausiai bando perkelti šią fašistinę operaciją į kitą lygį. Kalbant apie kongreso Demokratus, jie dėl to pasidalinę, nes iki šiol niekas nesuformulavo ekonomikos teorijos tinkamos demokratijai; dabartinė ekonomikos teorija buvo sukurta išskirtinai fašizmui – aristokratijos kontroliuojamai Valstybei.

Todėl, keli progresyvūs, vis dar likę Kongrese Demokratai, susiduria su sunkumais lengvai komunikuoti ir aiškiai paaiškinti visuomenei realias ir politines nuostatas, kurios yra siūlomuose TPP ir TTIP susitarimuose: nacionalinės demokratijos suvereniteto perdavimą tarptautinei fašistuojančiai aristokratijai, kurioje dominuos Amerikos aristokratai. Be šio, demokratiško, nacionalinio suvereniteto perdavimo šiems tarptautinio fašizmo atstovams, atstovaujantiems pasaulinį korporatyvinį valdymą, šios sutartys neturėtu jokios prasmės.

Šis perdavimas vadinasi „Investor-State Dispute Settlement, or ISDS“. Tai realiai atsirandanti ir savotiškai fašistinė pasaulio vyriausybė. Ji visai nėra demokratiška, greičiau jau šliaužianti tarptautinės vyriausybės forma, kuri tokiu užmoju, koks yra siūlomas dabar, mažina nacionalinį suverenitetą.

Pagrindinis, progresyvus pasaulinės vyriausybės pasiūlymas buvęs madingas po Antrojo Pasaulinio karo tam, kad neįvyktų Trečiasis Pasaulinis karas, vietoj to rėmėsi tarptautinės federacijos, susidedančios iš nepriklausomų demokratijų, idėja. ISDS neturi nieko panašaus su originaliąja pasaulinės vyriausybės vizija. Tai grynas fašizmas, tik tarptautiniu mastu.

Pirmaisiais dešimtmečiais po Antrojo Pasaulinio karo, vyravo Franklino Delano Roozvelto vizija apie iškylančią demokratišką pasaulinę vyriausybę, kuri lygiavosi į iškylančias demokratiškas Jungtines Tautas, išsirutuliojančias į visą apimantį lygų kelią pasaulyje; bet po to, kai JAV kontrolę perėmė Respublikonai, su Dvaito Eizenhauerio ir jo paskirtais kontroliuoti bei formuoti JAV ateitį ir tarptautinę politiką Daleso broliais, reikalai pasikeitė greitėjančia JAV aristokratijos remiama pasaulio kontrole (ypatingai su Aleno Daleso CŽV perversmu, 1953 metais, Irane);

Barakas Obama yra pasinėręs toje fašistinėje tradicijoje, kurią remia dauguma Respublikonų, nors nominaliai jis yra Demokratas. Kai kurie analitikai net mano nuo pat jaunystės Obamą esant CŽV agentu. (kai į JAV vyriausybės kabinetą įžengė Eizenhaueris, CŽV paskyrė kontroliuot pro-Nacius; ir po to ši kontrolė ten dar giliau įsišaknijo. ) Britų žurnalistas Robertas Fičas (Robert Fitch) atskleidė kas toks yra Obama jau 2008 m. lapkričio 14d, iš karto po to, kai Obama buvo išrinktas tapti Prezidentu. Fičas apibūdino Obamą kaip fašistą, pasiryžusį patekti į valdžią apgaunant progresyviuosius, apsimetant, kad jis – tai vienas iš jų. Jis apibūdino Obamą kaip Mandžiūrijos kandidatą, Trojos-Arklį, Respublikonų retorikos, Demokratiškuose drabužiuose, konservatorių agentu. Jis jau tada buvo teisus dėl Obamos.

Kalbant ne apie ekonomikos teoriją, o apie empirinius indikuojančius ekonomikos tyrimus, kokie gi rezultatai būtų po TPP ir TTIP: buvo paruošta viena nepriklausoma analizė kiekvienai iš šių tarptautinių sutarčių, ir dėl abiejų buvo prieita prie tos pačios išvados:

visos Pasaulio visuomenės, visur dėl jų praras savo turtą, bet aristokratai, o ypač tie kur Jungtinėse Valstijose, dėl jų tik praturtės. Jos greičiausiai padarys tai, kam ir buvo sukurtos padaryti.

Obamos gynėjų šių prekybos sutarčių atžvilgiu, teigiančių, kad ISDS yra tik menka detalė, o visumoje tai puikus sandėris, galima atsakyti: tai tas pats, lyg sakytume, jog asmens sveikata yra puiki, tačiau smegenis ir širdį reikėtu gydyti, o gal net ir pakeisti. Šie žmonės žino, kad tai blogas sandėris; todėl jie jį ir remia. Jiems moka tapati aristokratija.

Ar Hilary Klinton būtų geresnė?

O kaipgi Obamos būsimas įpėdinis? Ar ji būtų kitokia? Štai įrašai apie tai:

2008 m. vasario 23d. Hilary Klinton atsistojo prieš mikrofonus ir kameras ir pamokslavo piktu tonu, „Kaip tau ne gėda, Barakai Obama!” teigdama, kad dvi iš jo kampanijos skrajučių melavo apie jos poziciją.

Vienoje iš šių skrajučių buvo sakoma, kad jos pasiūlyti sveikatos draudimo pakeitimai leistu bausti Amerikiečius, kurie nepirko sveikatos draudimo. Tai buvo tiesa, bet ji tai bandė neigti. (Tik po to, kai Obama buvo išrinktas, jis jos plano nekopijavo, išskyrus tai, kad prie savo plano pridėjo individualią teisę.) Kita skrajutė, dėl kurios skundėsi Hilari, citavo Hilary nuomonės apibūdinimą Newsday leidinyje dėl NAFTA 2006 m.: „Klinton manė, kad NAFTA tai palaima ekonomikai.“ Dabar Klinton teigia, jog ir tai buvo melas.

2008 m. Kovo 20d. dieną po to, kai Hilari pagaliau atskleidė savo tvarkaraštį apie jos buvimą Baltuosiuose Rūmuose, Nation žurnalistas Džonas Nicholsas (John Nichols) parašė savo bloge „Klinton Melas Žudo Jos Patikimumą Dėl Prekybos Politikos,“ ir dar jis pasakė: „Dabar, kai mes žinome iš 11000 lapų, Klinton Baltųjų Rūmų dokumentų, kurie buvo išleisti šią savaitę, kad dabartinė Pirmoji Ponia buvo NAFTA rėmėja; …dabar kai mes žinome, jog ji buvo tarp tų, kurie blokavo darbuotojų, fermerių, gamtosaugininkų ir žmogaus teisių grupių pastangas pasiekt geresnį susitarimą; … dabar, kai mes žinome iš oficialių įrašų, jog jai būnant Pirmąja Ledi Klinton dalyvavo pašnekovė, uždarų durų sesijose, kur 120 moterų nuomonių lyderės buvo verčiamos daryti spaudimą savo atstovams kongrese, tam, kad jie patvirtintu NAFTA; dabar, kai mes žinome iš ABC žinių pranešimų sesijų, kad ‚Jos pastabos buvo visiškai pro-NAFTA‘ ir jog ‚nebuvo jokių dviprasmybių dėl to, kad ji tada palaikė NAFTA‘; …ir ką mums dabar galvoti dėl Klinton kampanijos metu pasakytų teiginių, kad ji niekada nesijautė komfortiškai dėl karingos laisvos prekybos darbotvarkės, kuri kainavo Jungtinėms Valstijoms šimtus tūkstančių darbo vietų?“

Kitą dieną, ABC Džeikas Taperis (Jake Tapper) jo bloge „Politinis Smūgis“ (Political Punch), pavadintame „Iš pažymėtinų faktų sąrašo: Klinton kampanija iškraipo Klinton Nafta susitikimus,“ ir jis pranešė: „Dabar aš kalbėjau su trimis buvusiais Klinton Administracijos pareigūnais, kuriais aš pasitikiu ir jie man sako, jog Pirmoji Ledi Hilari Klinton priešinosi idėjai, kad prieš sveikatos apsaugą turėtu būt pristatytas NAFTA susitarimas. Bei neišreiškė jokio noro viešai ar privačiai pristatyti medžiagą liečiančią NAFTA. Ir vis tiek Klinton kampanija tebepropaguoja tą mitą, kad ji kovojo prieš NAFTA.“ Ji tebetęsia šį melą, net ir po to, kai ne kartą ir garsiai jis buvo atskleistas kaip melas.

Todėl: vienintelis skirtumas tarp Hilari Klinton ir Barako Obamos yra tas, kad Obama yra geresnis ir labiau įgudęs melagis. Dėl to jis pateko tiek aukštai, kur yra dabar. Ji tikriausiai tiek nepasieks, nes tiek pat nekompetentinga dabar kaip ir buvo tada.

Eric Zuesse

Investigative historian Eric Zuesse is the author, most recently, of  They’re Not Even Close: The Democratic vs. Republican Economic Records, 1910-2010, and of CHRIST’S VENTRILOQUISTS: The Event that Created Christianity, and of Feudalism, Fascism, Libertarianism and Economics.

Pagal:
http://www.globalresearch.ca/what-is-obama-up-to-with-his-tpp-and-ttip-what-will-remain-of-local-national-governments/5445327

parengė: Alenas Kostiugovas

sarmatas.lt

Šauksmas

Leave a Reply