Kodėl europiečių rūpestis skiriamas tik pabėgėliams negrams ir achujams*, bet ne ukrainiečiams?

Stebiesi žmogus, koks išskirtinis dėmesys Lietuvoje pradėtas skirti negrams. Ir prezidentūroje – juoda galvelė, ir Kudirkos aikštėje – kelios. Tik šmėžuoja televizijoje ne tik vokiškos, bet jau ir lietuviškos tetulės, labai susirūpinusios gražiai apsirengusiais ir įmitusiais negrais. Iš kur toks dėmesys?

Flüchtlinge-Ukraine-620x330Nei deimantų kasyklų Afrikoje, nei urano, nei aukso, nei kolonijų Lietuva ten turėjo, nei vergus afrikiečius lietuviai skriaudė ir nieko jiems skolingi nebuvo. O ir gyvename ne ką geriau už afrikiečius. Ukrainiečiai, kaip Gambijoje, Saakašvili apie tai vakar pasakojo, o mes panašiai, po kelių metų tikrai susilyginsime. Sirijoje ir Irake, tarytum, nėra juodų, arabai ten – achuja, kas arabiškai reiškia – mano broli. Taip juos Vokietijos stotyse pasitinkantieji vadina.

Izraelio Premjeras, štai, laužo galvą, kaip afrikiečiais atsikratyti, tvoromis nuo jų atsitverti, nes vien žala nuo jų Izraeliui: dirbti tingi, integruotis nenori ir nesugeba, dešimtis tūkstančių dolerių jiems net duoda, kad tik iš Izraelio išvažiuotų, o mūsų liberalai – protingesni, integruos ir tiek.

Tai kas davė įsakymą tokiai nesveikai meilei rastis pas valdžios minkštakūnius? Kas tos meilės achujams ir juodaodžiams į juos tiek prikrėtė? Ir kodėl jie visi nuo Britų salų iki pat Lietuviško ūbagyno taip tuos juodukus ir achujus pamilo, o ukrainiečių, štai, tokių pačių pabėgėlių ir gyvenančių kaip Gambijoje, o dar priedo karo zonoje – nemyli nors tu ką?

Štai ką rašo Austrijos leidinys „Contra Magazin“ apie šį sunkiai suprantamą sveiku protu reiškinį.

Europos dėmesį prikaustė likimai šimtų tūkstančių bėglių iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos. Šie žmonės ieško pagalbos ir oraus tiekimo pasiturinčiose Europos valstybėse.  Jie ne tik bėga nuo karo ar persekiojimų save tėvynėje, bet ir tikisi rasti geresnį gyvenimą. Vienok apie Ukrainos rytus visi tarytum pamiršo. Jei MIP ir praneša kažką apie šį regioną, tai pasakoja vien apie susirėmimus tarp Kijevo kariškių ir separatistų ryšium su eiliniu politikų susitikimu aukščiausiame lygyje arba tam, kad apkaltinti kuo nors Rusiją ir parodyti, kokia ji „bloga“. Tuo tarpu apie likimus milijonų žmonių iš Donecko, Lugansko ir kitų miestų ir kaimų niekas jau nebekalba – vakarų MIP jie neįdomūs. Tuo metu tiktai 2014 metais milijonas žmonių pabėgo į Rusiją ir dar šimtai tūstančių prisijungė prie jų šiais metais. 50 tūkstančių žmonių iš Ukrainos nukeliavo į Baltarusiją ir keli tūkstančiai pabandė rasti prieglobstį Lenkijoje. Straipsnyje rašoma, kad žmonės ir toliau masiškai palieka savo namus ir bėga nuo karo. Bet kadangi ukrainiečiai pagrindinai bėga į Rusiją – Vakaruose jie skaitomi „pabėgėliais trečios rūšies“.  Pirmos rūšies pabėgėliai – tai tie, kurie pabėgo iš Sirijos, Afganistano, Irako arba Eritrėjos, antros klasės – iš Balkanų šalių. Vietos Ukrainos pabėgėliams neatsiranda net MIP įvykių apžvalgose. Gali būti, kad Ukrainos pabėgėliai turi mažesnę reikšmę, nes jie neparankūs iš politinio taško? Nejaugi Ukrainos kariuomenės užmušto vaiko Donbase gyvybė mažiau vertinga negu vaiko siro, vien todėl, kad jis kalbėjo rusų, o ne kurdų kalba? Kiekvienam pačiam sau reikia užduoti šiuos klausimus, jeigu jau vakarų MIP pateikia išimtinai vienpusį įvykių nušvietimą, rašo Contra Magazin.

http://www.contra-magazin.com/2015/09/ukraine-krieg-fluechtlinge-dritter-klasse/

*achuja -mano broli arabų kalba.

Petras Gulbinskas

Šauksmas

Leave a Reply