Kodėl naikinami Artimieji Rytai ir musulmonai perkraustomi į Europą?

Paprasti amerikiečiai nesupranta, ką Artimuosiuose Rytuose veikia JAV, paprasti rusai nesupranta, ką ten veikia Rusija, paprasti europiečiai nesupranta, kodėl į Europą prieš jų valią ir ant jų sprando perkraustomi milijonai socialinių parazitų musulmonų. Bet yra ir tų, kurie viską supranta. Jie aiškina, kad yra valoma teritorija „Didžiajam Izraeliui“.

 

Paprasti amerikiečiai nesupranta ką Artimuosiuose Rytuose veikia JAV, paprasti rusai nesupranta, ką ten veikia Rusija, paprasti europiečiai nesupranta, kodėl į Europą prieš jų valią ir ant jų sprando perkraustoma milijonai socialinių parazitų musulmonų. Bet yra ir tų, kurie viską supranta. Jie aiškina, kad yra valoma teritorija „Didžiajam Izraeliui“.
Didysis Izraelis. Rabino Abraomo Šmulevičiaus pranašystės (1)
2011 metais laikraščio „Komsomolskaja pravda“(Rusija) spec. korespondentė Darija Aslamova paėmė interviu pas Izraelio rabiną, Hipersionizmo teorijos apologetą Abraomą Šmulevičių ir jį paskelbė straipsnyje „Po arabų revoliucijų Didysis Izraelis valdys Artimuosius Rytus“.

 

Šis interviu net ir prabėgus keleriems metams nuo jo publikacijos ne tik neprarado savo aktualumo, bet, karui ir chaosui apėmus milžiniškas Artimųjų Rytų teritorijas, tapo dar aktualesniu. Jis padeda geriau suprasti įvykių Artimuose Rytuose ir pasaulyje genezę.


Kasandra
„Pranašystę apie didžiąją arabų revoliuciją aš išgirdau Izraelyje porą metų atgal iš vieno pavojingo žmogaus. Ji buvo aiški ir nedviprasmiška: Egipto prezidento Mubarako režimas greitu laiku kris, visas arabų pasaulis pasiners į globalų revoliucinį chaosą, ir Artimųjų Rytų regiono laukia karai ir negandos, kurie palies visą žmoniją. Kalbant tiksliau, tai ir yra pabaigos pradžia – apokalipsė. Du metus atgal Mubarako valdžia atrodė nepajudinama, arabų tauta atrodė nuvytusi ir rytietiškai kantri. Prognozė sukėlė man pašaipą ir be reikalo.
Kasandros rolėje pasirodė rabinas Abraomas Šmulevičiaus, advokatas velnio ir fašistinės Hipersionizmo teorijos skleidėjas, tvirtinantis žydų nacijos pranašumą virš kitų tautų ir jos teisę į viešpatavimą pasaulyje. Žmogus, turintis visai ne paikos aiškiaregystės dovaną ir stebėtiną diagnozės nuovoką. Įsitikinęs Rusijos valstybės priešas. (Būtent jo pastangų dėka prisikėlė pamiršta nesantaika tarp rusų ir čerkesų, o pusė mėnesio atgal Gruzijos parlamentas pripažino „čerkesų genocidą, įvykdytą carinės Rusijos“. Nesantaikos sėklos tarp tautų, pasėtos žydų politologo, davė vešlius želmenis ir dar kartą priminė apie pavojingą rolę asmenybės istorijoje.)
Rabinas Šmulevičius jautrus artėjančioms katastrofoms, kaip barometras atmosferiniam spaudimui. Situacija, kada mes einame miegoti su griūnančių valstybių griausmais, o iš ryto jų nuolaužas jau šluoja už durų, sukelia jam santūrų džiugesį. Jis, galima sakyti, trina rankas iš malonumo.
  • Tu patenkintas, kad viskas eina kaip tu išpranašavai? – klausiu aš.
  • Žinoma. Yra toks posakis: „Karas – tai Mozės žingsniai“. Hipersionisto požiūriu, viskas eina puikiai.
  • Reiškia, Dievas mums parodo Mozės žingsnius arabų revoliucijų pavidalu, kurios turi atvesti Izraelį į viešpatavimą pasaulyje?
  • Be abejonės. Kame glūdi paprasto sionizmo idėja? Tame, kad Izraelis gauna nedidelį gabalėlį istorinės žemės ir stato ten normalią valstybę. Mums, žydams, nusibodo būti šviesuliais tautoms ir įgriso mesianizmas. Būsim, matai, įprastine tauta, kaip šveicarai. Jokių pasaulinių uždavinių sau nestatome. Mes maži ir turime prisigretinti prie kokios nors pasaulinės valstybės. Pirmiausiai prie Anglijos, o po to prie Amerikos. Ir ne paprastai prisigretinti, o paimsime ir savo dalį.(Yra tiktai du lobi JAV, kurie gali rimtai įtakoti į amerikonišką politiką: Sauditų ir Izraelio.)
Žmonėms su tokiais pragmatiniais interesais nereikalinga nei Jaruzalė, nei Šventyklos kalnas, nei Izraelis nuo Nilo iki Eufrato. Žinomas gynybos ministro Mošė Dajano pasisakymas šešių dienų karo pradžioje, kada Izraelis nenorėjo išlaisvinti Rytų Jaruzalę: „Kam mums tas Vatikanas?“ Mes, gi, žmonės šiuolaikiniai, mums šios šventos vietos nereikalingos. Ko norėjo valdantysis Izraelio elitas? Kad Izraelis taptų malonia turistine šalimi, poilsio vieta Amerikos žydams. Ir tai jiems beveik pavyko. Iki arabų revoliucijų Izraelyje buvo ideali situacija iš valdančiojo elito žiūrėjimo taško. Pilnas apmirimas su arabų režimais, galima pasakyti, gyveno siela į sielą (liko tik užspausti Palestiną su Hamasu). Ir tiktai atsisakymas nuo Didžiojo Izraelio projekto ir nuo judaizmo kaip vedančios pasaulinės jėgos. Iš mano požiūrio taško, tai paprasčiausiai išpylimas visos nacionalinės žydų istorijos. Kam mūsų tauta gyvavo tiek tūkstantmečių? Būtume dabar kaip Rumunija. Bet namelis kaime pas Izraelio valdžią nesigavo. Dievas jiems ne fraeris.

Iki arabų „pavasario“ pasaulis buvo padalintas. Atsimeni įžymųjį Frensio Fukujamos posakį 1989 metais apie istorijos kaip tokios pabaigą? Jis atspindėjo tikrą padėties būklę. Amerikiečių politinė sistema buvo pati efektyviausia, o vakarų civilizacijos sistema – pati sėkmingiausia. Tos šalys, kurios neatitiko standartams, buvo pasaulio šalikelėje ir nesirodė. Po 2001 metų rugsėjo 11 amerikiečiai įmetė į musulmonų pasaulį demokratijos ir liberalizmo idėjas su tikslu padaryti jį labiau paklusniu ir labiau vakarietišku ir, kaip visada, pergudravo save. Čerčilis kalbėjo apie amerikiečius, kad jie visada atranda geriausią problemos sprendimo būdą, bet tik po to, kai išbando visus likusius. Amerikiečiai sukūrė Tviter-revoliucijų instrumentus ir paleido naują pasaulinį procesą.
Senojo pasaulio pabaiga
Istorija – kaip žemės drebėjimas, o žemės drebėjimus valdyti neįmanoma, bet Dievas nežaidžia kauliukais, Dievas turi planą. Kartą per 30 metų keičiasi politinis pasaulio žemėlapis ir mes stovime ant slenksčio naujo sienų perbraižymo. Arabų šalys – tai dirbtinės valstybės, turkų sukurtos, o vėliau anglų. Po diktatoriškų autoritarinių režimų presu jos daugiau ar mažiau normaliai egzistavo. Kodėl prasidėjo arabų revoliucijos? Iš kur pas šiuos vaikinus prieiga prie Interneto, Skaipo ir Tviterio? Gaiduką nuspaudė amerikiečiai, paleidę 2005 metais trečiojo pasaulio šalyse programą „šimtadolerinis kompiuteris“ – tam, kad bet kas, net ir neturtėlis galėtų sau leisti namuose Internetą.
Tai buvo politinis, o ne komercinis projektas, sponsoriaujamas JAV valstybės departamento. Moksleiviams Libijoje, Irake ir Afganistane bendrai išdalino kompiuterius nemokamai (vien Libijoje šimtą tūkstančių vienetų). Po rugsėjo 11 amerikiečiai suprato, kad ankstesnė genčių vadų papirkimo sistema neveikia. Galima kontroliuoti beduinus, kurie sėdi palapinėse, bet jau negalima kontroliuoti beduiną, kuris išvyko mokytis, pavyzdžiui, į didelį miestą. Prasidėjo darbai siekiant pakeisti arabų masių sąmonę, tam, kad paversti potencialiai radikalų jaunimą į paprastus klerkus. Kas yra vakarietiškas žmogus? Tai žmogus, kurio kojos ir rankos surištos hipoteka ir kreditais. Vergui nėra kada maištauti, jam kreditus reikia išmokėti. Bet arabai nesugebėjo ir nepanoro įsilieti į sistemą. Tradicinė arabų bendruomenė pagrįsta natūralių mainų principais. Jei arabas nori pastatyti namą, jis neis į banką, o paprastai pašauks šimtą giminių į pagalbą: jie ir pinigų duos, ir namą bendromis pastangomis pastatys. Šitoje sistemoje yra kaip pozityvas, taip ir negatyvas: į darbą, pavyzdžiui, galima imti tiktai savus.
Ekonomiškai arabai liko viduramžiuose, o štai politinė emancipacija praėjo „na ura“. Buvo sukurta apie 20 naujų laikraščių ir televizijos kanalų ir kelios pro vakarietiškos partijų Jordanijoje ir Tunise. 150 tūkstančių jaunų žmonių iš Egipto praėjo mokymus vasaros „demokratijos stovyklose“, amerikonų suorganizuotas. (Visi jie po to tapo revoliucijų dalyviais). Arabai – labai kontroliuojama liaudis ir lengvai pasiduoda manipuliacijoms, o jų elitas labai paperkamos. Į arabų mases galima įmesti bet kokią idėją. Yra tokia žinoma priča: guli arabas savo namo kieme, ilsisi, o aplink bėgioja vaikai ir šaukia. Jis jiems: „Ko jūs čia rėkiate? Turguje dalina chalvą veltui“. Vaikai su šauksmais nubėgo į turgų. Po to jis guli ir galvoja: „Turguje dalina chalvą veltui, o aš čia guliu. Reikia nueiti“
Amerikiečiai lengvai paaukojo Chosni Mubaraką, kuri tapo nevaldomu. Ir atvedė į valdžią kariškius, nušalintus nuo lovio. Bet situacija nuėjo kitu keliu arabų pasaulyje ir kietai diktatorių užspausti socialiniai ir ekonominiai procesai išėjo iš po kontrolės. Arabų gatvė nubudo, bet turto persiskirstymo neįvyko. Pasikeitė tiktai veikiantys asmenys, Achmeto vietą užėmė Machmudas. O socialinė nelygybės ir socialinių liftų nebuvimas išliko. Bet elitas turi kažką tai pasiūlyti suaudrintos liaudies masėms, revoliucinį potencialą reikia kažkur nukreipti. Kolosali neapykantos energija išsiliejo iš krantų ir dėl eilės priežasčių, jis šliukštels į Izraelio pusę. Jau jokie taikūs susitarimai Izraelio su arabų elitomis apeinant liaudį neįmanomi, o liaudis iš žydų nori tiktai vieno: “Mums nereikia jūsų pinigų, o mums reikia jūsų kraujo. Nemelskite pasigailėjimo, mes nežinome jūsų šnektos“. Buvo tokia petliūrininkų daina žydų pogromų laiku. Arabams nereikalingas Izraelis nei ribose 1948, nei 1967 metų. Jie „grabe matė“ Izraelį“.
Kuo daugiau pasaulis su Amerika priešaky spaus žydų valstybę su tikslu palenkti ją kompromisui su palestiniečiais, tuo aršesnę poziciją užims Izraelio valdžia. Izraelis priima Palestinos valstybės pripažinimą kaip mirtiną pavojų, o 1967 metų sienas skaito „Osvencimo sienomis“. Anksčiau pas žydus buvo viltis, kad, pripažinęs Palestiną, Izraelis galės nužudyti arabų neapykantą ir tapti paprasta regiono valstybe. Kaip išsireiškė vienas Izraelio politikas: „Mes darome taikos procesą, kad važinėti į Damaską humuso“. Dabar su iliuzijomis baigta.
Po taikos sutarties nutraukimo Izraelyje bus vidaus krizė ir į valdžią ateis ryžtingi, kieti žmonės, kurie iškels užduotį: Izraelis nuo Nilo iki Eufrato“. – „Tu skaitai, kad dabartiniai dešinieji – tai tik gėlytės?“- „Jie nepakankamai agresyvūs.
Paraleliai Artimuosiuose Rytuose prasidės grandininis procesas skilimo ir performatavimo. Asadas, kuris dabar skandina revoliucinius procesus Sirijoje kraujyje, vis vien ilgiau metų-dviejų nepratrauks. Prasidės revoliucija Jordanijoje. Pakils kurdai ir Kaukazas kaip neatskiriama dalis Artimųjų Rytų. Žinai, kaip tai atrodys? Kaip vienas ištisinis Irakas arba Afganistanas. Musulmonų pasaulis pasiners į chaoso būklę ir tai bus teigiama įvykių eiga žydams. Chaosas- geriausias laikas, kad paimti situacijos kontrolę ir įjungti žydų civilizacijos sistemą. Dabar eina grumtynės dėl to, kas bus dvasiniu žmonijos lyderiu – Roma (Vakarai) ar Izraelis. Du tūkstančius metų atgal laimėjo Roma. XIX ir XX amžiais žydams dalinai pavyko paimti revanšą, stumiant idėjas pirma bolševizmo, o po to liberalizmo ir demokratijos. Dabar mes turime paimti pilną kontrolę į savo rankas. Suprantam, žmonijos labui. Mes ne tiktai pirksime arabų elitą, o patys maitinsime jį iš rankų ir auklėsime. Kaip? Hipersionizmo ideologija paprastai aiškinant yra tame, kad mes imame kontroliuoti „Al-Džezirą“, paskiriame Mekos Muftijų, atvedame savo žmones į valdžią ir t.t. Kur paslaptis bet kokios stabilios politinės sistemos? Visuomenė duoda asmenybei vystymosi galimybes, o asmenybė neša atsakomybę prieš visuomenę. Žmogus, kuris gauna laisvę, tuo pačiu metu turi gauti instrukciją, kaip šita laisve naudotis. Ir šitą instrukciją žmonijai parašysime mes, žydai. Atėjo laikas mūsų revanšui. Žydų aušra vėl ateina arabų revoliucijų ugnyje“.

Kas stovi už emigracijos į ES srauto? Didysis Izraelis? (2)
Kas iš tikrųjų stovi už pabėgėlių į Europos Sąjungos lavinos ir kuo tai gali pasibaigti – apie tai KP žurnalistė Darija Aslamova pasikalbėjo su ekspertais iš Serbijos ir Chorvatijos, priėmusių pagrindinį  migrantų iš Artimųjų Rytų srautą.
Žmones išstumia iš tėvynės, kad ją užgrobtų
Marko. Bosnijos žurnalistas, dirba stambioje anglosaksų žiniasklaidos imperijoje, todėl paprašė neskelbti jo pavardės. Bet kokie karai ar tautų kraustymai – tai, visų pirma, kova dėl teritorijų – mano Marko. Aš pergyvenau karą Bosnijoje ir pamenu, kaip iš ten kryptingai buvo išstumiami žmonės. Kaip tai daroma? Karo metu ir žmonės, ir namai praranda savo kainą. Kada ant tavęs krenta bombos, jums tampa vis tiek, kad tik išsinešdinti iš čia greičiau ir išvežti vaikus. Bet tam, kad išvažiuoti, reikalingi pinigai. Ir štai nežinia iš kur atsiranda „geradariai“, kurie pasiūlo, pavyzdžiui 5000 dolerių už namą, kuris kainuoja ne mažiau 100 tūkstančių, ir už žemę, kurią net sunku įkainoti. Jūs, apimtas švento pasipiktinimo, atsisakote. Bet jums sako: “Kas yra namas? Rytoj į jį pataikys bomba ir palaidos ir jus, ir visą jūsų šeimą”. Po to jūs surandate „geradarį“ ir su viskuo sutinkate. „Ėėė, ne,- sako jums. – Kol jūs galvojote, kaina nukrito. Štai jums 3000 dolerių ir nedelsiant išvykite“. Jūs pasirašote visus popierius ir nešate iš šalies kojas. O kada karas pasibaigia, jums tiesiog nėra kur grįžti. Aš kalbėjau su dauguma pabėgėlių iš Sirijos. Ta pati istorija. Turtingi žmonės, turėję geriausias žemes oazėse, kur yra vanduo, civilizacija, kultūra, pardavė savo nuosavybę nepažįstamiems „šakalams“ už juokingus pinigus. Už „šakalų“ aiškiai kažkas stovi. Jie visur, pas juos visada yra grynųjų. Prisiminkite istoriją su Palestina, kada arabai nešė kojas iš turtingiausių regionų. Pusvelčiui pardavinėjo  vilų kvartalus Jaruzalėje.
Mano išvada vienareikšmiška: chaosas Artimuosiuose Rytuose naudingas tiktai vienai valstybei, kuri tvirtai ir patikimai apsaugota – Izraeliui.
Atkreipkite dėmesį: „Islamo valstybė“ nei karto nepadarė grėsmingų pareiškimų prieš žydus. Mažam Izraeliui yra naudingas derlingų žemių išvalymas Didžiojo Izraelio sukūrimui. Ir nepamirškite, kad dar 1981 metais Izraelis aneksavo Golano aukštumas, dalį Sirijos žemių (aneksija buvo SNO Saugumo Tarybos pripažinta negaliojančia, bet Izraeliui ant to nusispjauti). Taigi, Izraelis turi toli siekiančių planų Sirijos atžvilgiu.
Didysis Izraelis nuo Nilo iki Eufrato
Šią versiją palaiko taip pat Dajanas Lučič,  serbų publicistas. Knygų „Šešėliniai valdovai“, „Albanų mafijos paslaptys“, „Vokietijos islamo respublika“ (20 metų iki dabartinių įvykių). Jo prognozės išsipildo. Jis įsitikinęs, kad pasaulį valdo tarptautinis sionizmas per bankus, transnacionalines korporacijas, Bilderbergo klubą, Pasaulio vyriausybę. Sionistus vadina „chazarais“. Skaito, kad paprasti žydai turi su jais mažai bendro.
  • Sionistams būdinga situacinė etika, – aiškina jis. – Jei tu šimtaprocentinis žydas, bet neturtingas, tu neįdomus Pasaulio stipriesiems. O štai jeigu pas tave atsiskleis ryškūs sugebėjimai, tu eini pirmyn ir turtėji, jie tave pamyluos, parodys tau, kad tu savas. Kas stovi už migrantų krizės Europoje ir kame jos tikslas? Sionistai, Amerikos chazarai, turintys tikslą sukurti Didyjį Izraelį (paprastų Izraelio žydų apie tai niekas neatsiklausia. Jiems – kad tik pragyvenimui užsidirbti.) Būdas – griovimas ir kaimyninių arabų valstybių išvalymas. Todėl, kad be valstybinių institutų, tai tik teritorijos su gentimis, kuriomis lengva manipuliuoti. Tarp kitko, kai Izraelio premjeras Netanyahu metų pradžioje kvietė žydus į Izraelį, jis iš tikrųjų tai ir turėjo omenyje.
    Rabinas Abraomas Šmulevičius
  • Jūs tiesiog cituojate žydų rabiną ir hipersionistą Abraomą Šmulevičių, kuris padarė tiesiog genialią pranašystę du metus prieš Arabų pavasarį, – pastebiu aš. –  Viskas buvo dar tylu-ramu. O jis jau pareiškė, kad Mubaraką pašalins, Kadafį sunaikins, visas arabų pasaulis pasiners į totalų chaosą, karus ir revoliucijas. „Karas – tai mesijo žingsniai“, – mėgo sakyti jis. Po to bus sukurtas Didysis Izraelis, nuo Nilo iki Eufrato, kuris taps prižiūrėtoju silpnų, nukraujavusių arabų kaimynų. Iš esmės tai buvo ne pranašystės, o žinojimas. Rabinas Šmulevičius buvo tiesiog gerai informuotas.
Slaptieji Didžiojo tautų persikraustymo sponsoriai
  • Svarstykime logiškai. Kas sukūrė Izraelį? – mokytojo tonu klausia Dajanas Lučičius.
  • Dvasiškai Teodoras Herclis. 1897 metais Bazelyje (Šveicarija) įvyko Pirmasis Pasaulinis sionistų kongresas. Tikslas – sukūrimas „Nacionalinio židinio“ Palestinoje, perkeliant ten žydus. Pinigus persikraustymui davė Rotšildas.
  • Teisingai. O štai dabar Rotšildai ir Rokfeleriai duoda pinigus labdaros organizacijoms, sponsoriauja arabų išvykimui iš jų nacionalinių žemių į Europą. Per ką? Per mečečių imamus. Per NVO (nevyriausybines organizacijas). Aš dar galiu patikėti, kad žmonės iš Sirijos dar turi pinigų kelionei. Bet kai matai afrikietį, užmokėjusį 12000 dolerių už kelionę, tai sunkiai įtikina. Ir nepamirškite: Afrika – tai būsimas rojus, nepaliesta žemė, slepianti nesuskaičiuojamus lobius. Kada į Europą ateis globalus atšilimas, Afrika bus geriausia vieta žemėje.
  • Mane stebino kasdieninės eilės prie „Reiffeisen bank“ Belgrade, – pasakoju aš. – Kyla paprastas klausimas: kas persiunčia jiems pinigus? Atsirado miglota prielaida, kada aš kalbėjau su irakiečiu prie serbų-vengrų sienos. Vengrai uždarė sieną ir šitas irakietis isteriškai rėkė, kad pas jį pasibaigė pinigai. „Bet jeigu vengrai ir atidarys sieną, iš kur pas jus atsiras pinigai?“- nustebau aš. „Man giminės žadėjo atsiųsti pinigus į Budapeštą“. Kodėl jiems tuomet nenusiųsti paramą į Serbiją?“ Jis suglumo. „Jiems patogiau į Budapeštą“. Ir tada man tapo aiški schema: pinigus pabėgėliai gauna tiktai tada, kada pasieks sekantį punktą. Iš čia jų įtūžis ir veržlumas.
Štai jums dar mįslė: vieno telefono numerio istorija. Aš sekiau vienos didelės sirų šeimos likimą. Vykdami per Europą jie man skambino iš kiekvienos Europos šalies (numeris buvo turkiškas). Laisvai ir ilgai kalbėdavo su manim, nesirūpindami dėl romingo. Kai tik jie nusigavo iš Austrijos į Vokietiją, skambučiai nutrūko. Aš perskambinau ir išgirdau vokišką autoatsakiklį. O jau sekančią dieną man naujas vyriškas balsas atsakė turkiškai, po to perėjo į laužytą anglų kalbą, kad aš skambinu į Turkiją ir mano pašnekovas nieko nežino apie mano draugus. Išeitų, numeris buvo pereinamu: iš vienos pabėgėlių grupės į kitą. Ir aš nenustebsiu, kad jis priklauso kokiai NVO.
Islamo valstybė – Prancūzija.
  • Kodėl Rotšildai taip lengvai duoda pinigus arabų perkraustymui į Europą? Todėl, kad tai viso labo popierėliai, – paaiškina Dajanas Lučičius.
  • Kitais metais euras žlugs, o doleris virs nauja valiuta: amero. Su pagalba šitų nenaudingų tautų galima ne tiktai pastatyti Didyjį Izraelį, bet ir pilnai pakeisti Europos likimą.
Jūs girdėjote apie Coudenhove-Kalergi? (Steigėjas Paneuropinės sąjungos grafasCoudenhove-Kalergi pirmasis iškėlė suvienytosios Europos idėją 20-aisiais praėjusio šimtmečio metais. Palaikė pilną sienų likvidavimą ir atskirų nacijų atskyrimą nuo valstybės. Tvirtino, kad egzistuoja „kiekybės žmonės“ (liaudies masės) ir „kokybės žmonės“ (dvarininkija ir žydija, kaip „dvasinė aristokratija“). Skaitė, kad pasaulį turi valdyti „kilminga rasė“, viršpasaulinis elitas. O nacijas ir tautas reikia sumaišyti, kad gauti vieningą eurazijinę-negroidinę rasę, kuriai vadovaus „kokybės žmonės“. Coudenhove-Kalergi laikomas Europos dvasiniu tėvu ir multikultūralizmo idėjos įkvėpėju. Atminimo medaliu, įsteigtu jo garbei, apdovanota Angela Merkel, Ronaldas Reiganas, Helmutas Kolis. D.A.).
Mūsų akyse vyksta sumaišymas baltosios europiečių rasės su afrikiečių ir arabų krauju iki pilno praskiedimo ir nukvailinimo. Perspektyvos siaubingos. „…“
Šauksmas

 

Leave a Reply