Kovojųsių Sąjūdiečių likimo ironija…

 Šiandien Sausio 13-ji Laisvės gynėjų diena. Lygiai prieš 24 metus, kaip Panevėžio rajono ir miesto LPS Atsakingasis sekretorius, talkindamas AT ir Tele bokšto apsaugai, tuo metu (pagal Aukštaitijos rajonų būdėjimo prie AT grafiką) vadovavau 3-jais Panevėžio autobusais važiavusiems gynėjams. Iš Panevėžio į Vilnių tada išvyko 23 pilnutėliai gynėjų autobusai. 1991.01.11d. po vidurdienio kartu su grįžtančiais Panevėžiečiais patekome į ką tik prasidėjusį Spaudos rūmų šturmo sūkurį.

Sajudis1Rusų desantininkai, remiami tankų ir tankečių, puolė Spaudos rūmus. Į mus, spėjusius užtverti rūmų įėjimą, pagal karininkų komandą, pradėjo šaudyti rusų desantininkai. Mūsų akyvaizdoje, rūmus gynęs savanoris Lukšas buvo peršautas. Laimei į mūsų minią, desantininkų pulkininkas šaudė virš mūsų galvų. Sustingę ir su gerklėse užstrigusia daina, beginkliai, stovėjome prieš rusų desantininkus bei tankus….

 Vakar, sausio 12 d. dalyvavau Laisvės gynėjų susitikime LR seime. Jame diskusijoms apie sunykusią krašto apsaugą ar realią LR ekonominę bei politinę situaciją, vietos nebuvo numatyta.

 Laisvės gynėjų dienos proga seime organizuojamų renginių pavadinimai pradedant nuo Laisvės gynėjų suvažiavimų, konferencijų, susirinkimų, šiais metais jau baigėsi pavadinimu Laivės gynėjų susitikimas. Renginių pavadinimai keitėsi proporcingai nuo juose dalyvavusių Laisvės gynėjų patriotinio aktyvumo. Pernykščiame Laisvės gynėjų susirinkime didžiajai daugumai gynėjų išreiškus akyvaizdų nepasitenkinimą politikais bei jų partijomis ir ,susirinkimo vardu, įpareigojus pirmininkaujančius perspėti seimą, kad jis laikytusi LR Konstitucijos. Šiame susitikime pranešėjai buvo socialdemokratas G.Kirkilas, konservatorius V.Landbergis bei KAD kariškiai , kurie prižiūrint ministrui J.Olekai nedrįso sakyti tiesos apie realią Lietuvos gynimo sistemos situaciją. Pro pirmininkaujančiųjų užtvaras pavyko prasibrauti tik Šiaulių krašto gynėjams bei signatarui Z. Vaišvilai. Šiaulių krašto gynėjams pavyko pateikti vieną krašto apsaugos atstatymo pasiūlymą. Dauguma Laisvės gynėjų palaikė siūlymą nutraukti krašto apsaugos ministro Olekos draudimą stiprinti krašto apsaugą, atgaivinant LR šauktinių kariuomenę. Po Z.Vaišvilos kritikos, dėl primygtinai įteikinėjamų ,,neužmirštuolių“ buvusių 1926 masonų bei vėliau fašistinės vokietijos ,,Gestapo“simbolių, Kovo 11-osios salėje kilo sąmyšis. Mums, nuo pradžių dalyvavusiems Sąjūdžio bei savanorių veikloje aktyvistų nuostabai, nematytas jaunuolis puolė ginti ,, neužmirštuolės“, menkindamas I-jų Sąjūdžio ženklų reikšmingumą. Šią neaiškios kilmės gėlę vietoje Sąjūdžio laikų ženklų savo pranešime liepė nešiotis ir V.Landsbergis. Vietoje sausio 13—osios bei Sąjūdžio pradžios veiklos ir to laikmečio prisiminimų mums primygtinai siūlant prisegti nesuprantamas svetimybes, jautėmės pažeminti ir priblokšti. Dainuojančios revoliucijos ir jos atminties ženklų akyvaizdus keitimas svetimais simboliais mums reiškė Sąjūdžio istorijos iškraipymo ir klastojimo pradžią.   Pirmininkaujantiems skubinant susitikimo pabaigą, visus, kaip ir anstesniais metais, kvietė skubėti į savanorių rikiuotę. Joje visada rikiuojasi atvykę Laisvės kovotojai pagal regionus. Po labai garsaus pasisveikinimo su V.Landsbergiu: ,,Sveiks Tamsta“, profesorius, bei krašto apsaugos ministras J. Olekas apeina visoje rikiuotėje dalyvaujančius ir sveikinasi su ten stovinčiais savanoriais. Į garbingo politiko ar signataro rankos paspaudimą reguotina, kaip į pagarbos Laisvės gynėjui bei Nepriklausomybės kovų istorijai. Bet, kai rankos spaudžiamos ir lenkiamąsi politikui prisidėjusiam prie Lietuvos kariuomenės ir tėvynės gynybos naikinimo, darosi koktu. Prieškaryje 1940 metais Lietuvą okupuojant sovietams, karininkas Vitkauskas panašiu veikimu nuginklavo ir išdavė Lietuvos kariuomenę rusijos armijai, jis amžiams mūsuose bus vadinamas Tautos išdaviku. Nenustebčiau pats bei ir kiti patriotai savanoriai, jeigu tokią rikiuotę pavadintų ,,išdavikų rankų bučiavimo rikiuotė“. Tačiau kiekvienam spręsti kaip ir kiek sau gali leisti linkčioti bei palaikyti Tėvynės menkinimą bei silpninimą.

 Blėstant 2015m. sausio 13-osios Laisvės gynėjų dienai dar jaučiama keista ir nenusakoma tuštuma, blogio jėgų ir išdavysčių siautėjimo laikas. Kiek prisimenu, panašus jausmas buvo ir 1991 sausio 11 d. grįžtant iš Vilniaus nuo rusų desantininkų jau užimtų Spaudos rūmų ir daugybės karine jėga atimtų kitų pastaų. Visi jautėme praradę dalį Tėvynės ir savęs. Po to sekė kruvinoji 1991 sausio 13-os naktis… Po klaikios praradimų tamsos išaušo gedulo, pasiryžimo ir vilties dienos, atnešusios Nepriklausomybę.   Tikime, ruoškimės, tvirtėkime, vienykimės, nes ir vėl po didelių praradimų turime sulaukti artėjančio rytmečio aušros.

 Buvęs Panevėžio rajono ir miesto Sąjūdžio Atskingasis sekretorius,

 KASP karys –savanoris Kazys Grabys

 2015 m. sausio 13-ji diena.

Šauksmas

Leave a Reply