Liepsnojanti ES finansų „trobelė“ (trumpa apžvalga)

Italija, paskendusi 2 trilijonų eurų skolų liūne pati nesugeba užgesinti savo „degančios finansų trobelės“. ES politikai tyli. Italijos „atvira liepsna degantys“ bankai nori gauti 150 milijardus eurų paramą. Už pagalbą jiems agituoja Deutsche Bank. Žinoma, jie bankų gaisrą nori gesinti pensijinių ir draudimo fondų, bankų privačių indėlininkų, mokesčių mokėtojų sąskaita. Kiti ES bankai ne ką geresnėje padėtyje negu Italijos. Kas ir kaip juos gelbės?

223291.640xp

Italijos Finansų ministerija pasiruošusi padėti Italijos bankams, rašo Repubblica

Šiuo metu Italijos vyriausybė derasi su ES. Klausimas kilo po to, kai ES priėmė taisykles, ribojančias biudžeto lėšų panaudojimą bankų gelbėjimui. Europos komisija patvirtino, kad vyksta dialogas su Italijos valdžia dėl pagalbos šalies bankams, kuri atitiktų ES įstatymams ir nepažeistų privačių investuotojų interesų. Šiuo metu „blogos“ skolos Italijos bankų balansuose siekia 360 milijardus eurų, kas yra ekvivalentiška 25% BVP. Bendras kapitalo trūkumas Italijos bankų sektoriuje 40 milijardų eurų. Nuo metų pradžios stambiausių Italijos bankų kapitalizacija sumažėjo daugiau negu 50%.

Italijos premjeras Matteo Renci ketina panaudoti valstybės lėšas, jeigu to prireiks. Šios priemonės gali būti priimtos, nepaisant Briuselio ir Berlyno perspėjimų laikytis taisyklių, pagal kurias bankų gelbėjimui negali būti panaudotos kreditorių ir mokesčių mokėtojų lėšos.

Europos sąjungos finansų ministrų Taryba liepos 12 dieną priims sprendimą dėl rekomendacijų Europos komisijai, kuri anksčiau inicijavo formalias drausmės procedūras prieš Ispaniją ir Portugaliją dėl per didelio jų biudžeto deficito 2014 ir 2015 metais.

Vokietijos Kanclerė Angela Merkel atmetė Italijos prašymą dėl ES taisyklių sustabdymo gelbėjant bankus. ECB valdybos narys Benua Kiore pareiškė, kad bankų gelbėjimo taisyklių sustabdymas reikš bankų sąjungos „kokią mes ją žinojome“ pabaigą.

Renci pažymėjo, kad kiti Europos bankai turi dar daugiau problemų, negu Italijos.

„Jeigu nedirbantys kreditai – tai problema numeris vienas, tai išvestiniai bankų instrumentai kituose bankuose šimtą kartų blogiau. Santykis toks: vienas prie šimto“, – pasakė jis. Italų premjeras, žinoma, turėjo omenyje dešimtis trilijonų dolerių išvestinių popierių Deutsche Bank balanse.
Reikia pažymėti, kad bankų krizė visiškai priartėjo prie Vokietijos. Ant kracho ribos atsidūrė Bremer Landesbank, čia apimtis problematiškų aktyvų yra 29 milijardo.

Deutsche Bank vyriausias ekonomistas siūlo 150 milijardų.

Vyriausias Deutsche Bank ekonomistas David Folkerts-Landau pripažino ES bankų sektoriaus problemas ir pakvietė realizuoti daugiamilijardinę programą, tam kad išgelbėti Europos bankus.

Welt am Sonntag ekonomistas pasakė, kad Europos finansų institutai turi gauti kapitalo rekapitalizacijai, kaip tai padarė JAV FRS 2008 metų finansų krizės metu.

David Folkerts-Landau pažymėjo, kad JAV padėjo savo bankams, išleisdami $475 milijardus, ir tokia programa būtina Europai, ypač Italijos bankams. „Programos 150 milijardų eurų turėtų pakakti, kad padėti rekapitalizuoti Europos bankus“, – pasakė DB ekonomistas.

David Folkerts-Landau, vienok, meluoja dėl JAV FRS skirtos pagalbos dydžio. JAV FRS viešai paskelbė, kad JAV FRS parama JAV finansiniam sektoriui buvo 3,3 trilijono dolerių. Kartu su trumpalaikiais kreditais (9 trilijonai) JAV ir užsienio finansų gaisras buvo gesinamas su 15 trilijonų dolerių, o ne su David Folkerts-Landau minimais 475 milijardais. Vien Anglijos bankai gavo 1,5 trilijonų dolerių pagalbos: Barclays – 863 milijardų; Royal Bank of Scotland – 446 milijardų; Bank of Scotland – 181 milijardų dolerių. Deusche Bank, kaip ir kiti su JAV FRS akcininkais susijęs Europos bankai (UBS; Societe Generale, Dexia, Bayerische Landesbank, Dresdner Bank, Commerzbank) tada gavo šimtų milijardų dolerių finansinę paramą iš JAV, apie ką nutylėjo Deutsche Bank ekonomistas savo straipsnyje die Welt.

„Europa rimtai serga ir reikalauja greito esamos problemos sprendimo, arba ją ištiks krachas“, – pasakė Deutsche Bank ekonomistas. Jo vertinimu, Italijos bankų gelbėjimui reikės 40 milijardų eurų. Problema tokia aštri, kad jo nuomone, yra būtinybė pažeisti egzistuojančias taisykles. Ekonomistas mano, kad nurašyti depozitus ir naudoti kitus metodus, kurie suduos smūgį žmonių santaupoms, neleistina, nes tai paralyžiuos Italijos bankus ir žmonės nustos tikėti bankų sistema.

Kada buvo iškilusios Kipro ir Graikijos bankų problemos, niekas nesirūpino gyventojais. Ekonomistai, analitikai, valdininkai ir politikai tikino, kad visuomenei kažką teks aukoti. Bet kai tiktai krizė pasibeldė į Italijos ir Vokietijos duris, imta kalbėti apie „taisyklių pakeitimą“.
Didelis klausimas, ar David Folkerts-Landau nesirūpina savo darbdavio interesais?

Greičiausiai jeigu didžiausias Vokietijos bankas palaikys taisyklių pakeitimą, Merkel ir Šoiblė pasipriešinimas išnyks. O tai reiškia, kad prasidės visos Europos gelbėjimas, bet, kaip visada, už balių sumokės mokesčių mokėtojai.

Praėjusią savaitę Europos komisija sankcionavo Romos planą dėl  likvidumo suteikimo bankams finansinės krizės atveju. Likvidumo palaikymo programai numatoma skirti 150 milijardų eurų. Jau žinoma, kad tik mokūs bankai turės teisę dalyvauti palaikymo programoje, ji bus pradėta iki metų pabaigos. Problema yra tai, kad Italijoje pradelstų kreditų suma yra 360 milijardai ir kiekvienas bankas yra nemokus.

Europos namelis vėl dega ryškia liepsna, rašo pi-news

Italijos valstybė turi du trilijonus skolų, italų bankai sėdi skolose, kurios niekada nebus gražintos ir visa ši itališkų bankų betvarkė, visos skolos bus „pakabintas“ visiems ES bankų klientams.

Jau nulinio procento Mario Dragi ECB politika, kainavusi Vokietijos pensininkams ir draudikams milijardus, nepadėjo Italijos bankams ir jie yra bankrotų bankrotai. Nulinės procentinės normos jau nepakanka, Dragi įvedė minusines palūkanas, dar labiau apiplėšiančias indėlininkus, pensijų fondus ir draudimo kompanijas. „Vokietijos pensininkams nuleidžiamas kraujas, kad skolinti Italijos bankrutuojantems bankams“, – rašoma portale.

„Niekas iš ES politikų, niekas iš mūsų politikų neprieštarauja, nereikalauja pakeitimų. Kiekvienas mato, kad mus valdo banditai, kurie pasiruošę apiplėšti savo tautą vardan ES ir euro. Bet ir tai nieko nepadės, nes tai bankroto sistema!“, – teigiama pi-news straipsnyje.

Algimantas Lebionka

Šauksmas

Leave a Reply