Lietuva biednėja, o valdžia turtėja

Niekur nepasislėpsi nuo visuotinių fizikos dėsnių: jeigu vienoje kišenėje daugėja, tai kitose būtinai turi mažėti. Vakar mokesčių inspekcija skelbė rezultatus apie pilnėjančias Prezidentės ir Premjero kišenes. Bet ar pelnytai? Pagal jų darbo rezultatus to neturėtų būti, nes darbai su minuso ženklu, tai ir kišenės turėtų tuštėti? Bet kol kas jos tuštėja tik pas paprastus Lietuvos gyventojus, nesugebėjusius pripulti prie valdžios lovio, prichvatizuoti ūkį, ES fondus.

regnum_picture_1469521994175058_big

Mūsų politikai dangstydami absoliutų savo nesugebėjimą ūkininkauti, vadovauti valstybei, labai mėgsta aiškinti mums, savo pavaldiniams, kad kažkur ten, Rytuose, dar blogiau. Nepasakoja, kaip blogai pas Lukošenką, nes per sieną gi matyti sutvarkyti miesteliai ir rūkstantys gamyklų kaminai. Belieka rėkti ant “už viską pasaulyje kalto ruso”, ir rėkia nuo ryto ligi vakaro, savo debilizmą dangstybami, savo politinę ir ūkinę impotenciją pridengdami.

Bet gamtoje juk taip, pagal vis tuos pačius fizikos dėsnius: kaip šauksi, taip ir atsišauks.

O kaip atsišaukia, galima paskaityti šiandien rusų leidinyje Regnum, kuriame pasakojamas ne melas, propaganda, bet gryniausia, ir todėl, pati skaudžiausia tiesa.

Siūlau šio trumpo straipsnelio „Nykstanti Lietuva: iš 50 kaimo vaikų — 39 gyvena skurde“ vertimą.

„Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė šiandien, liepos 26 išvyko į Ukmergės rajono Tulpiakiemio kaimą, kad pamatyti jos gyventojų socialinę padėtį, pranešė IA Regnum šalies prezidentės kanceliarijoje.

Kaime gyvena 50 vaikų, 39 iš kurių auga socialinės rizikos šeimose. Taip Lietuvoje vadina gyventojus, gyvenančius žemiau skurdo ribos. Žymi kaimo gyventojų dalis kenčia nuo alkoholio priklausomybės.

Prieš tris mėnesius kompanijos „Už saugią Lietuvą“ rėmuose, kurią paskelbė Grybauskaitė, kaimelyje buvo atidarytas dienos centras, kurio tikslas užimti vaikus, iš esmės gimdytojų pamestus.

Lietuviškas portalas Delfi lietuvių kalba, tuo tarpu, paskelbė straipsnį „Nykstanti Lietuva. Kadaise klestėjusio miestelio tragedija“, kuriame pasakoja apie kitą Lietuvos miestą — Tiruliai, įkurtą 1953 metais. Mieste, kur kažkada gyveno apie tūkstantį žmonių, stovi tušti daugiabučiai, kuriuos nugriauti valdžia negali dėl lėšų trukumo, o iš gyventojų liko tiktai pensininkai ir kenčiantys nuo priklausomybės alkoholiui. Visi likusieji, rašo straipsnio autorė Birutė Davidonytė, — emigravo. Žurnalistė su foto korespondentu per savo buvimo mieste laiką sutiko tik du vaikus. Vietos mokykloje mažiau negu 75 mokiniai.”

Tai ar turėtų pilnėti taip nugyventos Lietuvos Prezidentės ir Premjero kišenės? Ne pagal fizikos, o pagal moralės dėsnius? O gal „moralė ne jų dimensija“?

Algimantas Lebionka

Šauksmas

Leave a Reply