Lietuva ties bedugne. Ką renkate į seimą, žmonės?

2015 m. spalio 5 dieną Seimo konferencijų salėje ivyko Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Zigmo Vaišvilos ir seimo nario Audriaus Nako spaudos konferencija.

screen-shot-2015-10-05-at-15-34-05
Zigmas Vaišvila: – Šiandien kalbėsime apie dalykus, kuriuos paprastai linkstama nutylėti. Angela Merkel pareiškė, kad mes priimsime visus, kurie tik atvyks. O kas ją įgaliojo kalbėti visų vardu? Šiandienos informacija: Vokietija ketina priimti 1,5 milijono nelegalių imigrantų. Per pusę milijono nelegalų Europos Sąjungoje yra jau dabar, jeigu tokiais tempais jie plūs, ilgai laukti nereiks, kol pasieksime tuos skaičius.
Atsisipirkime nuo Angelos Merkel pareiškimo. Toks joks pareiškimas turi pasekmes mūsų visų likimui. Kas jai leido kalbėti mūsų visų vardu? Prezidentė Dalia Grybauskaitė rugsėjo 23 dieną džiaugėsi reikšmingais sprendimais Briuselyje Europos vadovų taryboje. Mums parūpo pasigilinti, kaipgi po Lisabonos sutarties 2009 metais priimami Europos Sąjungos sprendimai?
Visų pirma – Europos vadovų taryba teisės aktų kūrime nedalyvauja. Nei reikšmingas prezidentės Dalios Grybauskaitės, nei Angelos Merkel balsai nėra įpareigojantys. Europos vadovų taryba priima sprendimus, kurie turi rekomendacinį pobūdį. Europos vadovų taryba yra įgaliotų Europos Sąjungos narių atstovų teminiai susibūrimai. Tarkim, vidaus reikalų ministras Skvernelis rugsėjo 15 – 20 dienomis dalyvavo Europos Sąjungos Teisingumo ir Vidaus reikalų tarybos posėdžiuose ir balsavo Lietuvos vardu. Formalia žiūrint, teisės aktų prasme, tokie sprendimai turėtų būti privalomi ES šalims – narėms. Priminsiu, kad rugsėjo 14 dieną buvo privalomai padalinta 40 tūkstančių nelegalių imigrantų. Beje, padalinta ne 28, o 23 valstybėms. Kodėl nelegalų neteko Graikijai ir Italijai suprantama, nes joms ir taip tenka pagrindiniai srautai. Tačiau Anglija, Airija ir Danija nesutiko. Kodėl joms padaryta išimtis?
Atsakymas – veikiančiame teisės aktų reglamente. Yra numatyti atvejai, kada reikalingas vieningas balsavimas, kvalifikuota dauguma ir paprasta dauguma.
Cituoju: „Europos Sąjungos taryba turi balsuoti vieningai dėl klausimų, kurie yra opūs ir dėl vidaus ir užsienio saugumo politikos.“
Kas man išdrįs pasakyti, jog imigracijos klausimas nėra susijęs su Europos Sąjungos saugumu? Mielai padiskutuosiu. O tie, kas tokius sprendimus priiminėja, to nesupranta? Taigi, šiuo klausimu turėjo būti vieningi, šimtaprocentiniai sprendimai. Vadinasi, rugsėjo 14-os ir rugsėjo 22-os dienos Europos Sąjungos Teisingumo ir Vidaus reikalų tarybos sprendimai neteisėti.
Dėl įdomumo klausimas auditorijai: kiek po Lisabonos sutarties pasirašymo Lietuva turi balsų? Ogi 0,58 procento balsų. Taip nustatė Lisabonos sutartis, kurios neratifikavo Lietuvos tauta. Žinoma, yra ir tokių,kurie turi dar mažiau – Malta, Liuksemburgas. Priminsiu, kad iki Lisabonos sutarties šalių narių teisės buvo lygios, visi nutarimai turėjo būti vienbalsiai. Taip numatyta ir Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą, ir Mastrichto sutartyse.
Pamenate Tarybų Lietuvos himną- „tarp lygių lygi ir laiminga, gyvuok per amžius, brangi Tarybų Lietuva“? Tarybų valdžia sakė taip. O šita valdžia? Čia slypi atsakymas, kodėl 2009 metais Lisabonos sutartis buvo patyliukais aprobuota čia, seime, ir jos niekas neparodė tautai. Nes kiekvienas sveiko proto pilietis būtų balsavęs „prieš“. Lisabonos sutartis buvo priimta, pažeidžiant Lietuvos Konstituciją, todėl šiandien mes dėl to kreipiamės į Lietuvos Respublikos seimą, prezidentę Dalią Grybauskaitę, vyriausybę ir taip vadinamus Lietuvos Europarlamento narius, kurių Lietuvoje buvo išrinkta 11, iš maždaug 700 bendro Europos Sąjungos parlamento skaičiaus.
Šioje situacijoje, kada nelegalų srautas didėja, teroristinė Islamo valstybė viešai skelbia, jog jau „įskiepijo“ 4000 savo narių, o Putinas sako, kad Rusijos kontržvalgybos duomenimis, po Rusijos bombardavimų į ES iš Sirijos pabėgo dar 600 teroristų…Galų gale, ne tiek ir svarbu, ar jie „tikri teroristai“, ar ne. Juk žmonės iš tų sugriautų valstybių, kurių griovimo procese dalyvavo ne tik JAV, bet ir pagrindinės Vakarų Europos šalys NATO vardu ( dar ir dabar bombarduoja Afganistane, neva negalėjo su šiuolaikine technika nustatyti, jog bombarduoja ligoninę) –  tie žmonės negali nei ES, nei Lietuvai jausti gerų jausmų. Atsakykite man: kodėl ligi šiolei nekontroliuojamos sienos? Vietoje to daromos nuolatinės išimtys. Tai – pabaiga. Europos Sąjungoje prasideda nekontroliuojamų procesų laikotarpis. Juk Vokietija, sakydamas, jog priims 1,5 milijono, sako ir tai, kad tie 1,5 milijono atsikvies ir savo šeimas. Be abejo, tai atsitiks, o šeimos ten gausios. Taigi dabar pats laikas kalbėti jau ne apie valstybių saugumą, o apie likimą. Beje įdomus faktas: Skvernelis net nubalsuoti nesuspėjo, o Lietuvos valdžia EU nutarimus jau vykdo. Kad negalvotumėte, jog meluoju, pažiūrėkite 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr.958, rugsėjo 21 d. nutarimą Nr.1007.
Todėl mes su semo nariu Audriumi Naku kreipiamės į vyriausybę, prašydami sustabdyti šiuos nutarimus, skubiai sušaukti Lietuvos gynybos tarybos posėdį dėl Lietuvos Respublikos gynybos politikos keitimo ir būtinumo koordinuoti savo veiksmus su Rytų Europos šalimis – ES narėmis, derinti su jomis ES vadovų taryboje priimamus sprendimus ir svarbiausia: vengti tarptautinių provokacijų ir konfliktinių tarpvalstybinių santykių.
Kreipiuosi asmeniškai į ponią Grybauskaitę: jeigu Jūs manote, kad Lietuvos saugumas yra paversti mūsų teritoriją panašia į Rytų Ukrainos, tai Jūs – ne šalies vadovė! Kas Jums leido Vilniuje, kur gyvena vos ne trečdalis Lietuvos gyventojų, kurti NATO štabą? Juk karo atveju tai bus Rusijos taikinys Nr.1! Jeigu Lietuva taps karo lauku, jos paprasčiausiai neliks…Liks tuščia teritorija, kurią labai sėkmingai kažkas vėliau apgyvendins.
Taip pat manome, jog seimas neleido dalyvauti tautai, priimant Lisabonos sutartį. Šiandien mes matome realybę, kada ES parlamento pirmininka Šulcas grasina pavartoti prievartą. Čia – Vakarų demokratija? Priminsiu Stulginskį, kuris sakė, jog Vakarų okupantai pavojingesni tuo, jog jie aukštesnės kultūros. Su Rytų okupantu paprasčiau – jie ateina ginkluoti, žmonių pasąmonėje priešas aiškus. O Vakarų atveju – šliaužianti okupacija. Primenu Gorbačiovą: netgi tuomet, kai mes pasiekėme Ribetropo – Molotovo pakto pripažinimą, jis buvo labai mandagus ir korektiškas.
Kreipiamės į aukščiau išvardintas institucijas ir teigiame, kad jei laikysimės tų ES nutarimų – kiršinsime žmones, paniekinsim Lietuvos piliečius ir nuolat kursime naujus konfliktus.
Ką dar norime pasakyti. Turime tokius rimtus europarlamentarus, kurie balsuoja šiaip, balsuoja taip…Tačiau jūs, mielieji, esate Lietuvos Respuiblikos piliečiai, išrinkti čia. Todėl jūs privalote koordinuoti savo veiksmus su ne kuo kitu, kaip tik su vykdomąja Lietuvos valdžia. O Lietuvos vykdomoji, valdžia, nuo prezidentės iki vyriausybės, jau nekalbant apie atstovaujamąją valdžią – seimą, privalo šiandienos situaciją aiškinti žmonėms. Gana slapukauti, nes kalbame apie valstybės ir tautos likimą. Lietuva yra Jungtinių Tautų organizacijos saugumo tarybos narė. Turime ten drąsią ir ryžtingą atstovę ponią Murmokaitę. Įpareigojimas: reikia nedelsiant baigti karą Sirijoje, reikia taikos derybų. Apie tai jau ir Angela Merkel prašneko. Ginklai nieko neišspręs. Rodykite iniciatyvą.
Kviečiame šį mūsų pareiškimą pasirašyti visus signatarus, seimo narius, visus buvusių Lietuvos seimų narius.
Audrius Nakas: – Pratęsdamas signataro pasisakymą, pasiremsiu kitais pavyzdžiais, kad išsiaiškintume, kur mes esame. Lietuva, kaip valstybė, yra simbolinė. Visus svarbiausius sprendimus priima ne Lietuva. Pacituosiu praeitą savaitgalį išspaudintą interviu su seimo ekonomikos komiteto pirmininku Remigijumi Žemaitaičiu: „ būdamas seimo ekonomikos komiteto pirmininku skraidau į Briuselį ir su jo valdininkais papunkčiui derinu būsimo biudžeto projektą. Spalio mėnesį turime pristatyti visą projektą ir gauti leidimą. Tai jie nuspręs, ar mūsų išlaidos atitinka pajamas. Kada tą leidimą gausim – galėsime balsuoti seime. Priešingu atveju Briuselis Lietuvą baustų sunkiomis baudomis“.
Ką tai reiškia? Pinigai – tai valstybės kraujas. Ir štai komiteto pirmininkas viešai ir atvirai sako tokius žodžius. Net komentuoti nelieka ką. Mūsų seimas – vaikų darželis smėlio dėžėje, kuriam leista spręsti kai kuriuos vidaus administracinius dalykus. O bet kuriuose globalesniuose dalykuose Lietuva neturi jokio balso. Juk iki stojant į Europos Sąjungą, mes turėjome ir balsą, ir svorį. Visos šiandieninės Lietuvos institucijos blefinės. Jų reikėtų atsisakyti, palikus vietinius administratorius, vykdančius Europos Sąjungos vadovybės pavedimus. Lietuva, kaip administracinis vienetas, sutaupytų daugybę pinigų. Tai labai liūdna.
Kalbant apie pabėgėlius, mažai kas abejoja, jog bus dideli skaičiai: vakar buvo šimtas, šiandien tūkstantis, poryt trys ar penkiasdešimt tūkstančių. Nuo Lietuvos taip vadinamos valdžios nė velnio tas nepriklauso. Taip, jie gali vaidinti, skraidyti į Briuselį, grįžus kažką mekenti, bet iš tiesų –  nuo jų nepriklauso absoliučiai niekas.
Visiems reikėtų pagalvoti – o ką gi daryti? Patekome į didžiulę bėdą. Asmeniškai aš neturiu atsakymo, kaip iš tos bėdos išbristi. Situacija apgailėtina, esame kaip supančioti, nors tam lyg ir nesipriešinome.
Z.V.:– Šį laikmetį galima lyginti su okupaciniu tarybiniu laikotarpiu. Gal šiame etape ir nebus leista skirti čia gubernatoriaus. Jie ir toliau vaidins demokratiją: balsuosime su savo 0,58 procento balsų, o ponia Grybauskaitė reikšmingai komentuos tautai ir užsienio žurnalistams apie labai svarbius priimtus sprendimus. Tarybų valdžia taip pat slėpė okupacijos, aneksijos faktą. Neva „taip nutarė tauta“. Tam 1940 –aisiais ir buvo „liaudies seimas“. Tam yra ir šiandieninis seimas. Tačiau išeitis, rožinė svajonė, yra. Juk įsikūrus Sąjūdžiui, niekas negalvojo, kad Nepriklausomybė taip arti, ir beveik be kraujo. Tuomet Nepriklausomybę mes atkūrėme per aukščiausią okupacinės valdžios organą – LTSR Aukščiausiąją Tarybą, kurios pirmininku išrinkome Vytautą Landsbergį. Tai buvo dvyliktojo šaukimo Aukščiausioji Taryba.
Manau, kad ir šioje beviltiškoje situacijoje niekas kitas, tik tauta turi labai rimtai mąstyti apie kitų metų seimo rinkimus. Todėl šiandien mes seimui ir dedame ant stalo pasiūlymą priimti nutarimą dėl 2009 metais pasirašytos Lisabonos sutarties ratifikavimo. Jeigu tauta, matydama šiandienines grėsmes nutars, kad ji jas priima, kaip 1940-aisiais – tai nieko nepadarysi, būsime patys pasirinkę. Anuomet į nugaras mums buvo įremti ginklai. Todėl šiandien, prieš teisiant Salomėją Nerį ir išmetant jos kūrybą iš mokymo programų, kai kam būtų pravartu pasižiūrėti į veidrodį. Ką renkate į seimą, žmonės?

Šauksmas

Leave a Reply