Lietuviai pabėgėlių nelaukia, Vengrijos parlamentas nutarė jų nepriimti, o Lietuvos valdžia lenda Briuseliui „be muilo“

Refugees are not welcome“ (Pabėgėlių čia nelaukia). Lapkričio 4 dieną tokio turinio plakatas buvo iškabintas Vilniuje, netoli Edukologijos universiteto. Apklausa parodė, kad 80% gyventojų nenori, kad į Lietuvą būtų vežami pabėgėliai. Nepaisant to valdžios kompradorai, lendantys Briuseliui „be muilo“, sutiko priimti ir pasodinti ant nuskurdintų Lietuvos piliečių sprando 1105 geresnio gyvenimo ieškančius arabus ir negrus.

160629__budapest_p

Orūs vengrai, kelis šimtus metų kovoję prieš musulmonus okupantus, nesiruošia prieš juos kapituliuoti ir 21 amžiuje, nepaisant Europos sunaikinimo organizatorių ir jų kontroliuojamų MIP spaudimo. Vengrijos parlamentas antradienį atmetė ES planą skirstyti pabėgėlius pagal kvotas. Apie tai pranešė naujienų agentūra AP.

Anksčiau Vengrijos vyriausybė pareiškė, kad nuo parlamento sprendimo priklauso valdžios veiksmai. Budapeštas suteikia prieglaudą keliems šimtams pabėgėlių per metus ir atsisako palikti šalyje ekonominius migrantus. Rugsėjo mėnesį šalyje įsigaliojo nauji migracijos įstatymai, sugriežtinę bausmes už nelegalų sienos perėjimą ir atsakomybę už sienos įrengimų gadinimą.

Tuo tarpu ne vokiškos kilmės Vokietijos Kanclerė Angela Merkel ir toliau skandina Vokietiją pabėgėlių jūroje. Ji keliauja po Vokietijos žemes ir vis kartoja, kad „Vokietija tai sugebės“ ir nesiima jokių priemonių valstybei gelbėti. Tik ar jos kliedesius girdi Žemutinės Saksonijos Sumte miestelio gyventojai? Priminsiu, kad miestelyje gyvena 100 gyventojų, o jiems ant sprango „Geroji Merkel“ užkorė net nepasiklaususi 750 migrantų, kurie net privalgę nemokamo vokiško maisto negalės išsituštinti, nes miestelio kanalizacijos sistema yra apskaičiuota tiktai šimtui gybentojų. Apie tai pranešė The New York Times.

1446369494_788 (1)

Kol Lietuviški lindėjai į Briuselio užpakalį, „be muilo“, svaigsta nuo „migrantų naudos“, net Vokietijoje pasigirsta vis daugiau protaujančiųjų balsų, kad pabėgėliai atneša valstybei vien tik žalą.

Vokietijos darbo agentūros (Аrbeitsagentur) duomenimis, dauguma migrantų iš Azijos, Afrikos ir Artimųjų Rytų neturi šiuolaikinės profesijos arba specialybės, todėl jiems ypatingai sunku rasti darbą. Socialiniai tyrimai Vokietijoje ir Austrijoje parodė, kad kvalifikacijos ir išsimokslinimo lygis pas atvykėlius daug mažesnis, kaip pas vietinius gyventojus, tame skaičiuje gyvenančius kitų valstybių ES piliečius. Šį lygį neįmanoma bus pakelti ir ilgalaikėje perspektyvoje. Paskelbti duomenys, specialistų nuomone, turi išblaivinti neadekvačius politikus, tokius kaip Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri kaip papūga vis kartoja, kad Europa susidoros su šia problema. Tapo akivaizdu, kad tai yra labai sudėtingas ir labai brangus uždavinys. Vokietijos ir Austrijos darbo biržos samdo tūkstančius darbuotojų, kad tvarkyti dokumentus ir organizuoti darbinę atbėgėlių adaptaciją.

O tuo tarpu problema su kiekviena diena tampa vis dramatiškesne. Oficialiai Vokietijoje jau 800 tūkstančių atbėgėlių, bet yra duomenų, kad jų skaičius gali siekti 1,5 milijono. Vieno migranto išlaikymas Vokietijai kas mėnesį kainuoja 1,5 tūkstančius eurų. Prognozuojama, kad išlaidos atvykėlių išlaikymui gali viršyti 16 milijardų, kitais skaičiavimais – virš 30. Turint omenyje, kad Vokietijos biudžeto proficitas už praeitus metus buvo 5 milijardai eurų, tai kitais metais Vokietijai teks skolintis pinigus iš ECB, o tai reiškia, kad su „Europos varikliu“ Vokietija kitais metais bus lygiai tokios problemos, kaip šiais metais su Folksvageno dyzeliniais varikliais. The Economist (www. Economist.com) prieš kelias dienas pranešė, kad Valstybinė KLR valiutinių operacijų valdyba (State Administration of Foreign Exchange, SAFE) pradėjo Vokietijos obligacijų pardavimą. Gal gudrusis kinietis nenori rizikuoti ir kaupti sparčiai žygiuojančios bankroto link valstybės obligacijas? Šias obligacijas superka ECB, kuris intensyviai gamina po 60 milijonų eurų kas mėnesį „iš oro“. Ši machinacija bankinių vagių žargonu yra pavadinta „kokybiniu suminkštinimu“, liaudiškai tai pati gryniausia finansinė piramidė, kurios tikslas – piliečių apvogimas, o finišas – neišvengiamas bankrotas.

Dar ne taip senai Vokietijos politikai, ekonomistai, kai kurie verslo atstovai, kalbėjo lygiai tą patį, ką vis dar kalba analogiškos Lietuvos beždžionės iš skandinaviškų bankų, pramonininkų konfederacijos, vyriausybės, ministerijų. Jie kalbėjo, kad pabėgėliai atneš ekonominę naudą Vokietijai.

Tačiau praktika parodė priešingą rezultatą.

Vokietijos statybų verslo asociacijos prezidentas Michaelis Knipper pasiuntė atvirą laišką į Vokietijos pramonininkų susivienijimą BDI, kuriame pareikalavo atsisakyti nuo „naivios“ versijos apie teigiamą migrantų efektą darbo rinkai. Jis pažymėjo, kad nauji darbininkai iš migrantų blogai supranta instrukcijas vokiečių kalba ir iš viso neatitinka profesiniams standartams.

Valdžios duomenimis, 75% sirų ir 83% afganų turi pradinį arba nepilną vidurinį išsilavinimą, praktiškai niekas iš jų negavo profesinio išsilavinimo profesinės mokyklos lygyje. Tai visiškai kitokia situacija negu praeityje, kuomet į Vokietiją vyko žmonės, turintys tam tikrą kvalifikaciją.

Profesinis migrantų parengimas pareikalaus milijardų eurų, bus kolosalios išlaidos jų socialiniam ir medicinos aprūpinimui.

Statybinio verslo federacija skaito, kad geriau įdėti šiuos milijardus į naujų technologijų kūrimą. Vokietija, pažymima laiške, nestokoja kvalifikuotos darbo jėgos, tuo tarpu nekvalifikuotų darbininkų – perteklius.

Arbeitsagentur duomenimis, vidutinės trukmės periode darbo rinkoje pavyks integruoti tik 50% naujai atvykusių. Laikraščio Die Welt duomenimis, 70% pabėgėlių, pradėjusių pradinio profesinio parengimo kursus, juos nutraukė, nes nepajėgė mokytis vokiečių kalba.

Arbeitsagentur specialistai priėjo išvados, kad pabėgėlių integracija Vokietijos darbo rinkoje vyks labai lėtai. Po pirmų metų darbą suras 8%, po 5 metų — 50%, ir po 10 metų — 60% pabėgėlių. Tokia pati situacija klostosi ir kitose Europos valstybėse. Šveicarijoje migrantai ir pabėgėliai po trijų metų suranda 20%, po 10 metų — nuo 45% iki 60% atvykėlių. Skepsis dėl pabėgėlių įdarbinimo auga ir Merkel valdančioje partijoje CDU. Partijos ekonomisto L.Linemanno nuomone, šiuo klausimu didėja rimti sunkumai ir aišku, kad vusų pabėgėlių darbu aprūpinti nepavyks.

Žinomoms kompanijoms pabėgėliai nereikaligi. Nedidelius darbo pasiūlymus, kelias dešimtis darbo vietų, davė Siemens, Daimler ir Telekom. Be to kompanijos nori gauti darbuotojus su aukštuoju mokslu, kalbančius vokiškai ir angliškai. Austrijos maisto produktų koncernas Rewe skyrė pusę milijono eurų ir pasiūlė nuo 20 iki 30 mokymo vietų migrantams. Reikalas tame, kad darbo trūksta patiems austrams. Darbo biržoje yra užregistruota 32 tūkstančiai vakansijų, o darbo ieško 385 tūkstančių bedarbių.

Specialistų išvados – negailestingos integrastams ir migrantams: Vokietijai ir Europai nereikalinga žemos kvalifikacijos darbo jėga. Yra geri pavyzdžiai Vokietijoje ir Prancūzijoje, kur 6 ir 7 dešimtmetyje atvyko milijonai migrantų iš Afrikos ir Artimųjų Rytų, kur jie gavo darbo aptarnavimo sektoriuje, statybose, automobilių pramonėje. Laikui bėgant tokio poreikio nebeliko, bet migrantai liko Europoje ir tapo socialinių pašalpų gavėjais. Būtent šitų migrantų terpėje, pagrindinai musulmonų, susiformavo miesto subkultūra, neigianti europines darbo ir civilizacines vertybes. Prancūzijoje, nepaisant to, kad migrantai mokėjo prancūzų kalbą, integracija neįvyko ir praėjus 50 metų, net pasikeitus net trims migrantų kartoms.

nRqgXf6Po44

Prieš pliurpdami iš TV ekranų ir kitų MIP mūsų integrastai bent turėtų susipažinti su tuo, kas vyksta užsienyje, nes jų skleidžiamas „idioto optimizmas“ kenkia jų užimamų postų įvaizdžiui. Arba, bent, viešai ir nuoširdžiai prisipažintų, kad jų darbas – lįsti šeimininkams į…

Algimantas Lebionka

Šauksmas

Leave a Reply