Lietuvos kariai maitinami prasčiau už JAV karius

Neseniai sausio pradžioje per BNS spaudos centrą Lietuvos kariuomenės vadovybė išplatino pranešimą apie 130 JAV karių atvykimą ir priimančios valstybės (Lietuvos) įsipareigojimą pasirūpinti JAV karių maitinimu, apgyvendinimu ir kita būtina logistika.

daily_picdump_1244_87

Ėmus aiškintis, kokia vis dėlto yra situacija ir skirtumai tarp Lietuvos karių ir užsienio valstybės karių, paaiškėjo gana nemalonūs ir tuo pačiu dėmesį traukiantys faktai. O būtent maitinimo kokybės ir vienam kariui skiriamos kainos dydžiai, atliktos karių apklausos dėl minėto maitinimo ir kaip į tai reaguoja valdžia.

Užsienio karių maitinimas yra 69 proc. brangesnis

Šiandien Lietuvos karys, kaip ir JAV ar Danijos karys, atlieka analogiškas funkcijas, atlieka tą pačią pareigą, tačiau nepaisant to, kad lietuvis yra, kaip ir danas ar amerikietis, NATO karys, tačiau jo aprūpinimas nekalbant apie ginkluotę skiriasi itin ženkliai.

Kas kartą, kada Lietuva priima užsienio karius, yra sudaroma tarptautinio bendradarbiavimo sutartis (angliškai kariuomenės logistikos specialistai tokią sutartį vadina SOR) pagal NATO nustatytą standartinę formą. Toje sutartyje yra numatyta, ką Lietuva turi atlikti užsienio karių aprūpinimo srityje.

VšĮ “Karių teisių gynimo centras“ ėmėsi domėtis, kiek minėtame SOR yra numatyta lėšų JAV karių maitinimui. Tad paaiškėjo, kad JAV kariui yra skiriama 8,20 eurų be PVM, kai tuo tarpu Lietuvos kariuomenės kariams maitinimui maksimali skiriama dienos maitinimo suma sudaro 5,40 eurų be PVM.

Tad skirtumas yra itin ženklus – 65,85 proc. Beveik 70 proc. didesnės lėšos yra skiriamos maitinti užsienio karį.

Todėl nenuostabu, kad būtent dėl didesnio finansavimo JAV karys gauna žymiai didesnį racioną ir skanesnį maistą. Todėl tai yra tas pats, kas mūsų karius maitinti valgykloje, o JAV karius maitinti restorane.

Be abejo, Krašto apsaugos ministerija ginsis, kad yra lėšų trūkumas, tačiau įvertinus tokias išlaidas, kaip ~0,5 mlrd. naujai ginkluotei, tinkamam karių maitinimui užtikrinti reikėtų kur kas mažiau, maksimaliai per metus iš KAM biudžeto maitinimo raciono sulyginimas su užsienio karių maitinimo racionu pareikalautų papildomai po 1022 eurus vienam profesinės karo tarnybos kariui ir šauktiniui savanoriui, tačiau galėtų pakakti ir 219 eurų.

Visas maitinimo išlaidas JAV kariams, iki kol yra patiekiamas maistas, apmoka Lietuvos kariuomenė, po to šias išlaidas padengia JAV. Tad esant tokiai situacijai, kada pratybų metu poligone, kareivinėse mūsų lietuviai kariai yra maitinami vienokiu maistu (kepenėlėmis, pomidorų sultimis, šprotais su 2 kiaušiniais per savaitę, razinomis, t.t.), o JAV kariai kitokiu – vedami į kitą valgomąjį, kuriame jie gauna sausus pusryčius, šokoladukus ir net pieniškus kokteilius, kyla tam tikras Lietuvos karių pasipiktinimas, nepasitenkinimas tokia situacija.

Kuo skiriasi JAV kariai nuo mūsų, kad lietuviai kariai turi valgyti kepenėles, gerti pomidorų sultis iš pakelių vietoje šviežių sulčių, vietoje dribsnių, konservuotų vaisių, pieno produktų, kokteilių, šokoladukų? Kariai tokią nelygybę mato stovint eilėje ir tuo pačiu metu gaudami prastesnį ir ne tiek skanų maistą.

Esant tokiai situacijai yra akivaizdu, kad lietuvis pasijaučia prastesniu už amerikietį, nors jų funkcijos NATO pajėgose yra tapačios, dėl ko gali atsirasti ir tam tikra trintis.

Neoficialus šaltinis (dėl šaltinio apsaugos) mūsų centrui atskleidė, kad buvo atlikta daugiau nei 1300 karių apklausa dėl valgiaraščio. Klausimyne karių buvo prašoma nurodyti, kurio maisto jie norėtų atsisakyti, kokio maisto pageidautų gauti. Po šios apklausos kariuomenės vadovybei yra labai gerai žinomos karių maitinimo problemos, ko kariai pageidauja ir ko nepageidauja. Iš apklausos rezultatų (pasak pašnekovės) paaiškėjo, kad didelė dalis karių vienareikšmiškai nurodė, jog maisto racione nepageidauja duodamų kepenų, pomidorų sulčių, razinų, o pageidauja pusryčiams sausų dribsnių, pieno produktų.

Į apklausos būdu gautą karių nuomonę vadovybė neatsižvelgė iki šiol, toks maistas, kurio kariai nepageidauja ir kuris vėliau pasiekia šiukšliadėžę, šiai dienai ir toliau yra patiekiamas nepaisant to, kad kariai dažniausiai to maisto nevalgo.

Toks valgiaraštis yra sudarytas pagal Vyriausybės nustatytas normas, kurios apibrėžia kariams reikiamas kalorijas, o maisto institutas (tikriausiai turima omenyje nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas) yra patikrinęs patvirtintą valgiaraštį, todėl pirmiausia, norint pakeisti racioną, reikia, kad maisto institutas sudarytų naują valgiaraštį, kas šiai dienai nėra daroma.

Krašto apsaugos ministerija vietoje to, kad siektų pagerinti karių maitinimą, kaip tą daro JAV, Danijos ir kitos NATO valstybės, neatsižvelgia į savų karių išreikštą nuomonę. Pavyzdžiui, Lietuvoje Danijos kariai nesutiko valgyti pagal lietuvišką valgiaraštį, po ko Danijos pareigūnai, atsakingi už karių logistiką, maitinimą, SOR sutartimi pareikalavo gaminti pagal jų nurodytą valgiaraštį, net smulkiai detalizuojant, ką konkrečiai Lietuva turi patiekti jiems.

Kas įdomiausia, kad KAM ir LK aukščiausio rango vadai ir ministras Juozas Olekas, matydami, kaip mūsų sąjungininkai Danija ir JAV atsakingai už karių maitinimą rūpinasi savo kariais, patys Lietuvos kariams duodamo maisto iš viso nevalgydami arba tai darydami retai, teigia, kad toks maistas, kuris yra toli gražu nesulyginamas su JAV ar Danijos karių maisto racionu, yra tinkamas. Problemos sprendimas, kurio niekaip nesiima Krašto apsaugos ministerija, yra pakankamai paprastas:

-Reikia pakoreguoti Lietuvos kariui skirto maisto racioną, atsižvelgiant į karių apklausos rezultatus, kurių metu buvo aiškiai nustatyta, kad kai kurių patiekalų, kaip kepenėlės, pomidorų sultys, razinos, kariai mažai arba išvis nevalgo;

-Didinti vienam kariui per parą skiriamas maitinimui lėšas tam, kad būtų užtikrintas pilnavertis kaip ir kitų NATO valstybių karių aprūpinimas maistu.

Laimonas Jakas,

VšĮ “Karių teisių gynimo centro” vadovas

Šaltinis

Šauksmas

Leave a Reply