Lina Helstein ir Zigmas Vaišvila. „Telkiamės prieš politinės korupcijos sistemą“

Lietuvoje pradėjo veikti Tarptautinis Prigimtinės Teisės Tribunolas (TPTT) – pasaulinė teisių teisėjų, bylininkų, prokurorų ir intelektualų organizacija, siekianti paveikti valstybių teisinį gyvenimą. Žmogaus prigimtinės teisės neretai skiriasi nuo teisės, naudojamos įvairiose valstybėse. Prigimtinės teisės pagrindu grindžiami daugumos šalių įstatymai, todėl ji tinka bendrauti ir suprantama tarptautiniu mastu. Tai teisinis atsakas valstybės atstovui, bandančiam aiškinti, kad  „užsienis nesikiš į vidaus reikalus“. Tai nevyksta dirbtinai, jūs patys, mielieji, atvėrėte tam duris, pripažindami Prigimtinę Teisę Lietuvos teisinės sistemoje. Tačiau jos nesilaikydami teismų praktikoje, leidžiate apvaginėti valstybę ir mūsų piliečius. Stojimo į TPTT sutartyje nėra jokių nuostatų, neatitinkančių Lietuvos teisės pagrindų.

VAISVILA_facebookKodėl pasaulinė visuomenė turi teisę ginti Lietuvos bylininkus? Ši pasaulinė visuomenė – tai pripažinti teisininkai ir bylininkai, nevyriausybinės organizacijos ir net Jungtinių Tautų komitetai, Europos Sąjungos Komisija. Net pastaroji dažnai neturi visos informacijos apie Lietuvos piliečių tikrąjį gyvenimą, net didžiules problemas užglaisto valdininkų ataskaitos. Tačiau Lietuvos bylininkus ir TPTT jau palaiko ir mūsų valstybės pareigūnai, Seimo nariai. Tai jie yra tikrieji tautos atstovai.

Kaip praktiškai vyks ši veikla Lietuvoje? Veikiame keliomis kryptimis, kurias visas dar nebūtina viešinti. Visų pirma, TPTT Akademijai teigiamos akivaizdžiai neteisingai išnagrinėtos bylos ir jų istorijos, o Tribunolas jas viešina. Keitimasis informacija ir jos skleidimas, kvalifikuoti paaiškinimai – tai kelias mūsų ir kitų šalių žmonių mokymui, skatinimui veikti ir burtis, šviestis, drąsintis. Šiuos neteisėtus sprendimus priėmę teisėjai ir prokurorai, valstybę paperkantys ir ją savanaudiškai išnaudojantys politikai bus žinomi ir kitų šalių visuomenei. Pasaulis turi mokytis drąsos ir iš mūsų, o mes galime remtis pasaulio šviesių teisėjų, politikų ir bylininkų patirtimi. Mes nesame vieninteliai, pradėję žūtbūtinę kovą su savo pačių korumpuotais tautiečiais. Tuo požiūriu neretai Vakarų šalys supuvusios net labiau, valstybių valdymą pasisavinę finansiniai sluoksniai ir politikai šiuo ydingu keliu pažengę dar toliau. Todėl ir Vakarams Lietuvos patirtis gali būti svarbus pavyzdys. Tai priklausys nuo mūsų visų susitelkimo ir krupštaus, ilgo triūso.

Sacha Lewis Lina Caleb and Lithuanian Lawyers a2016-05-31 d. signataro Zigmo Vaišvilos ir TPTT spaudos konferencijoje Seime susibūrę Lietuvos  bylininkai ir besitelkiantys teisininkai pritarė veiksmų programai ir telkimuisi, buvo suburtos darbo grupės pagal bylų rūšis, paskirti jų koordinatoriai (nuotraukoje centre – TPTT vadovė Rytų Europoje  Lina Černeckytė – Helstein )

Faktiškai seniausiai jau dirba darbo grupė dėl nusikalstamų  ir neteisėtų bankrotų. Šią problemą pamatė ir Pasaulio bankas, pernai vertindamas Lietuvos pažangą – bankroto procedūros Lietuvoje yra viena iš trijų pagrindinių priežasčių, trukdančių mūsų valstybės pažangai. Įmonių bankroto procedūrose visiški beteisiai net įmonių savininkai, kreditoriai – tik formalūs bylų dalyviai. „Viešpts dievas“ bankroto byloje yra bankroto administratorius. Juos teismui paskyrus, jie atvirai savivaldžiauja, grobsto, perskirsto ir savinasi kitų asmenų vardu jų valdomos įmonės turtą. Pakeisti bankroto administratorių ar priversti jį atsakyti net už atvirai vykdomas nusikalstamas veikas praktiškai neįmanoma. Dangstantis viešu interesu, bankrutuojančiose įmonėse, kuriose nėra turto, bylos baigiamos rekordiškai greitai, o įmonėse, kuriose yra daug turto, „bankrotinamos“ ilgai ir krupščiai. Šį turto pasisavinimo ir perskirtymo mechanizmą gina teismų ir teisėsaugos pareigūnų sistema, kuriai veikti pritaikomi Lietuvos įstatymai, kuriuos priima nekompetetingų Seimo narių dauguma, ir taip vadinama teismų praktika. Tai vienas pagrindinių instrumentų naikinti Lietuvoje sąmoningą ir aktyvią visuomenės dalį, vidutinius bei smulkius verslininkus, aukštos kvalifikacijos specialistus. Tačiau mūsų piliečiai jau kyla telktis ir gintis drauge, į šią veiklą įssijungiant ir tarptautinei bendruomenei…

DSCF4700

                                                                                                              Nuotraukoje – Lina Černeckytė- Helstein (centre) bendrauja su Seimo ryšių

                                                                                                              su visuomene skyriaus Vedėju Artūru Zeleniaku (pirmas iš kairės)

Bankroto bylų darbo grupė skelbia pirmąjį viešą veiksmą prieš neteisėtus Lietuvos teismų sprendimus. Tai unikalus UAB „Saulės dovanos“ bankroto bylos atvejis.

Vilniaus apygardos teismo teisėja Aldona Tilindienė šioje bankroto byloje priėmė „unikalų“ sprendimą – patvirtino įmonės pabaigą, ignoruodama bylos medžiagą, net bankroto administratoriaus UAB “ADMIVITA” akivaizdžias galimai nusikalstamas veikas. Teisėja per 10 darbo dienų susipažino su 50 kg dokumentų! Ankstesnę teisėją kreditoriai nušalino, o sistemos įrankiui UAB „Admivita“ reikėjo skubėti, kol prokurorė baudžiamojoje byloje nepriėmė kokių nors procesinių sprendimų, pvz. dėl kreditorių parašų klastojimo. Paskutinis ir vienintelis teisėjos A. Tilindienės vadovaujamas teismo posėdis baigėsi 21 val., nors įstatymas draudžia posėdžiauti po darbo laiko. Teismas posėdžio neatidėjo, pertraukos neskelbė net dėl gamtinių reikalų, vaikų iš darželio paėmimo. Reikėjo skubiai įveikti kreditorių priešinimąsi.

Tačiau ir Lietuvos įstatymai nenumato, kad kreditoriai prarastų savo teises į bankrutavusios ir likviduotos įmonės turtą. Net teismų praktika jau yra, tik ji naudojama „selektyviai“. Pvz., AB „Oruva“ dėl bankroto likviduota ir išregistruota 2005 m. Tačiau jei reikia prispausti Z. Vaišvilą, tai galima naudoti buvusių kreditorių teises į nebeegzistuojančią AB „Oruva“, nepaisant net senaties. Įdomu, kaip pasielgs teismas, kai šią teismo praktiką teks taikyti sistemai nenaudingu atveju – dėl bankroto likviduotos ir išregistruotos UAB „Saulės dovanų“ turto, kuris gali atsirasti baudžiamojoje byloje?

Todėl UAB „Saulės dovanos“ kreditorių susirinkimo pirmininkas Artūras Mockevičius ir kreditorių iniciatyvinės grupės pirmininkė Lina Helstein 2016-06-30 d. 18 .val. skelbia visuotinį kreditorių susirinkimą BAIGTOJE UAB “SAULĖS DOVANOS” BANKROTO BYLOJE. kurio nesušaukė administratorius, o teisėja jam leido taip elgtis. Susirinkimo darbotvarkė:

       1.Kreditorių susirinkimo sekretoriaus rinkimai

       2.Administratoriaus veiklos ataskaitos svarstymas ir tvirtinimas

  1. UAB ” Saulės Dovanos” Kreditorių Iniciatyvinės Grupės  veiklos ataskaita

      4.Bylų pateikimo Tarptautinio  Prigimtinės Teisės Tribunolo  Tarptautinei Teisėjų Kolegijai Nuostatų pristatymas

  1. UAB “Saulės Dovanos” bankroto bylos  paruošimo Tarptautinio Prigimtinės Teisės Tribunolo  Tarptautinei Teisėjų Kolegijai  svarstyti planas
  2. Svečių pasisakymai
  3. Žalos ieškinių inicijavimo  už sugadintą sveikatą dėl nusikalstamos teisėjų veikos vykdant psichologinį smurtą teismų salėse galimybių studija
  4. Nukentėjusiųjų (praradusių sveikatą) dėl nusikalstamos teisėjų veikos vykdant psichologinį smurtą teismuose registracija į darbinę grupę.
  5.      Finansavimo projekto  UAB “Saulės Dovanos” bylos pateikimui į TPTT Tarptautinę Teisėjų Kolegiją pristatymas.

       10.Nutarimų projektai ir jų priėmimas .

Balsavimo paštu biuleteniai gaunami ir siunčiami Baltų g. 147-1, 47125 Kaunas Arūnui Banaičiui (arba lina.helstein@ gmail.com., tel: 8-656-50651, 8-656-50658). Susirinkimo vieta: Vilniaus miesto savivaldybė.

        Kviečiami ir kiti nukentėjusieji bankroto bylose, kuriuos prašome registruojantis  iš anksto.

Leave a Reply