Mečys Laurinkus: Donaldo Trumpo atėjimas sumažins informacinio karo apsukas

Kas Lietuvoje atspėjo JAV prezidento rinkimų rezultatus? Tie, kurie buvo arčiau gyvenimo realybės, o ne vien rėmėsi politologinėmis teorijomis.

загруженное

Atsargiai, žinodamas ir tai, kas JAV politiniame gyvenime plika akimi nematoma, H.Clinton galimybes aiškino politologas K.Girnius. Tiesiai į dešimtuką paskutinėmis savaitėmis prieš rinkimus taikė JAV besitobulinantis politologas apžvalgininkas M.Laurinavičius.

Nuo pat prezidentinių lenktynių JAV pradžios Lietuvoje į D.Trumpą buvo žiūrima kaip į politikos anekdotą, su išankstiniu nusiteikimu, panašiu į sovietinių laikų vieno garsaus akademiko fiziko reakciją į paranormalių reiškinių egzistavimą: „To nėra, nes taip negali būti.“

Ką čia svarstyti, D.Trumpo pergalė neįmanoma – taip tikino Lietuvos jauni politologai net likus savaitei iki rinkimų. Daugiau kaip metus kitokių minčių, išskyrus juoką, pašaipą ir ironiją, D.Trumpas Lietuvos apžvalgininkams nekėlė.

Tik pastaruosius kelis mėnesius kai kurie, daugiau gyvenimo matę, politikai ir politologai sukluso: o jeigu?

Šiuolaikinės visuomenės yra sudėtingos ir nenuspėjamos. Senose demokratijose laužomos bet kokios balsavimo tradicijos. O ką jau kalbėti apie tas valstybes, kuriose demokratijos tik atsikuria arba jų visai nebuvo.

Ausyse dar gyvi žodžiai apie neva ateisiančią naują demokratijos bangą po Arabų pavasario. O kokie rezultatai? Net tose valstybėse, kuriose anksčiau buvo pasaulietinė valdžia, dabar – religinė.

JAV visuomenė, spėju (galbūt ir klaidingai), tikriausiai pradėjo abejoti, ar jos tikroji misija yra pasaulyje skleisti demokratiją – kad ir jėga. Ir kokio tipo demokratiją? Atstovaujamąją? Bet būtent ji pavirto rinkimų spektakliais, per kuriuos nei rinkėjai susivokia, kas jiems atstovauja, nei atstovautojai gilinasi į rinkėjų rūpesčius.

Naujojo JAV prezidento tapimo istorija pakeis daug tradicinių įsivaizdavimų apie visuomenę, politiką, žmonių lūkesčius ir ateities prognozes.

Lietuva į tai, kas bus kitas JAV prezidentas, reagavo labai jautriai. Ne kartą galėjai susipainioti, ar tik Lietuva netapo dar viena JAV valstija. Ne vienas politikas gyrėsi asmenine pažintimi su H.Clinton. (Dabar paskubomis ieškoma bent menkiausio kontakto D.Trumpo aplinkoje.) Lietuvių, komentuojančių rinkimus iš JAV, buvo beveik tiek pat, kiek komentatorių iš didžiųjų valstybių.

Lietuvos dėmesio ir jaudinimosi priežastis daug sykių jau kartota – D.Trumpo dviprasmiškos kalbos dėl NATO. Mano manymu, jis nieko ypatinga nepasakė: gynyba kainuoja, ir reikia susimokėti bent jau tiek, kiek įsipareigota. Be to, pritariu M.Laurinavičiaus įžvalgai, jog amerikiečiams rinkėjams Lietuvos saugumo klausimas yra net ne pirmajame dešimtuke pagal svarbą.

Mes patys turime rūpintis savo saugumu. Ir ne vien tik didindami ginkluotę. Saugumo sudedamoji dalis yra užsienio politika ir diplomatija. Neminint jau savo krašte vartojamos retorikos. D.Trumpo pergalė Lietuvai gali būti ir naudinga: pradės formuotis sava užsienio politika, kuri iki šiol yra retransliacinė.

Lietuvai jau seniai laikas užsienio politikoje turėti bent kelis variantus, planus A, B o gal ir C, atidžiau skaičiuoti pinigus gynybai ir turimus resursus matuoti ne liežuvio ilgiu tarptautinėje arenoje.

Ar keisis Vašingtono santykiai su Maskva? Keisis, nes dabartiniai yra tik vienu žingsniu nuo karo. Rusija neslepia pasitenkinimo nauja situacija JAV. Tai nėra blogai, nes mažina Rusijos susierzinimą ir agresyvų nusiteikimą, atsiranda pauzių ir vietos diplomatijai.

Yra iš JTO tribūnos paskelbtas bendras priešas – terorizmas, o konkrečiai – vadinamoji „Islamo valstybė“ (IV). Jos atžvilgiu nėra jokios alternatyvos – ji gali būti tik sunaikinta. Irake ir Sirijoje vyksta lemiami mūšiai. Be bendrų karinių suderintų veiksmų tarp Rusijos ir JAV galutinio taško šioje kovoje padėti neįmanoma.

Kad ir kas vadovautų JAV, jos iš Vidurinių Rytų nepasitrauks. Bet ir likti dabartinėje situacijoje – pražūtinga. Rusija, nesvarbu, pražiopsota iš JAV pusės ar ne, Sirijoje ir konkrečiuose mūšiuose su IV – taip pat faktas, kuris, mostelėjus burtų lazdele, neišgaruos ore.

Susitarimas tarp Rusijos ir JAV yra neišvengiamas. Nuo šio lemtingo sprendimo priklausys ir klausimas dėl naujos pabėgėlių bangos, kuri galutinai suskaldytų Europą.

IV pribaigimas būtų pats didžiausias ir reikšmingiausias D.Trumpo prezidentavimo pradžios žygis, o kompromisai su Rusija jame visiškai nepakenktų JAV prestižui.

Kur kas keblesnė situacija Ukrainoje. Didelė valstybė siekia tapti Vakarų pasaulio integralia dalimi nuo ekonomikos iki karinio aljanso, lieja dėl to kraują, todėl sunku įsivaizduoti realų, ne reklaminį, JAV vadovą ignoruojant, kas vyko ir vyksta Ukrainoje, ir ramiai spaudžiant ranką V.Putinui.

D.Trumpas tikrai taip nesielgs, bet JAV taktika Ukrainos atžvilgiu keisis. Mano manymu, D.Trumpas ir jo užsienio politikos patarėjai įsikabins Ukrainos federalizacijos idėjos ir ieškos pagalbininkų, tarp jų ir Lietuvos, kad paskatintų Kijevą greičiau tuo keliu pasukti. Už gerai atliktą darbą gali gauti ir tvirtesnes saugumo garantijas.

Ukrainos advokatei Lietuvai rimtai teks pasukti galvą, kaip elgtis.

Tikiuosi, nors gal ir naiviai, kad D.Trumpo prezidentavimo laikotarpiu sumažės informacinio karo apsukos. Dabar propagandinė isterija yra apėmusi visą pasaulį, ir jau pats metas atsipeikėti.

Šaltinis

Leave a Reply