Natalija Vitrenko. Šokas – paskelbtas karas Rusijai (video, lietuviškai)

Ukrainos Aukščiausioji Rada savo kreipimęsi į Jungtinių Tautų organizaciją, į Europarlamentą ir nacionalines valstybes praktiškai pripažino Rusijos Federaciją šalimi agresore. Kas turi teisę nustatyti, kad kokia nors valstybė yra agresorė?  Ukrainos Progresyviosios Socialistinės partijos pirmininkė, ekonomikos mokslų daktarė Natalija Vitrenko ragina stabdyti karo beprotybę.

Pasaulis šokiruotas, ir šokiravo jį Ukraina. 2015 m. sausio 27 d. 13.05 Aukščiausioji Rada faktiškai nubalsavo už karą. Todėl, kad Aukščiausioji Rada savo kreipimęsi į Jungtinių Tautų organizaciją, į Europarlamentą ir nacionalines valstybes, praktiškai pripažino Rusijos Federaciją šalimi agresore. Jūs tik susimąstykite, Žemės planetoje vienos iš šalių parlamentas vadina kitą šalį agresore. Vadinasi, ta kita šalis pradėjo prieš šią šalį karą. Ir savo kreipimęsi Ukrainos Aukščiausioji Rada ragina neleisti nusikaltimų prieš žmogiškumą nebaudžiamumo, įvykdytų Ukrainoje nuo Rusijos agresijos pradžios. Vadinasi, iškarto savo kreipimęsi konstatuojama, kad yra kaltininkai, kalti dėl žmogiškumo ir įvardijama kas kaltas – Rusijos Federacija. 271 deputatas nubalsavo už. Kaip jau mes kalbėjome, karo parlamentas, žinoma, už šį karą ir nubalsuos. Įdomu, kad praėjus jau 2,5 valandos po šito balsavimo, Aukščiausios Rados tinklalapyje nėra jokių duomenų. Nei šio klausimo aptarimo stenogramos, nei pačio kreipimosi. Ir netgi deputatai balsavo balsu. Viskas tiksliai pagal maidano braižą. Koks jovalas buvo ten, tai toks pat jovalas ir šalies parlamente. Aš visiškai suprantu, kuo aš rizikuoju su šia laida. Dmitrijaus Sedovo tinklaraštyje sausio 27 d. atsirado informacija – ta dalis iš uždaro Ukrainos Saugumo posėdžio, kuris vyko sekmadienį sausio 25 d., kai Jaceniukas, Turčinovas ir Avakovas vos ne isteriškoje būsenoje aptarinėjo 5 kolonos žalą. Kitaip sakant – kitaminčius. Žalą, kliudančią sėkmingai laimėti prieš Rusiją. Jie pasakė, kad bus 3 pagrindinės kryptys kovoje su šia 5 kolona.

Cituoju Sedovą:

  1. Vietinių gyventojų, skleidžiančių antivalstybinę informaciją, persekiojimas. Leidžiamas ir fizinis jų sunaikinimas.
  2. Operatyvinėmis spec. tarnybų priemonėmis skaldyti savanorių formavimąsi, kad jie nesusivienytų prieš Kijevą. Nes naujoji valdžia labai bijo naujo maidano, kuris rengiamas vasario viduryje.
  3. Diskredituoti sukilėlius visomis įmanomomis priemonėmis. Vadinasi, valdžia susitarė dėl fizinio kitaminčių sudorojimo.

Tai klasika, tai ir yra banderovščina, nes būtent banderovščinos ideologijos metodas yra kitaminčių naikinimas. Savo darbuose ukrainietiško nacizmo ideologas Doncovas parodė, kad nacija – tai tam tikra rūšis gamtoje. T.y., nuleido protingo žmogaus esmę iki bakterijos ar paprasčiausio augalo. Doncovas parodė, kad nacija formuojasi tik kovoje. Jų užduotis yra suformuoti ukrainietišką naciją. Bet tai ne jų sugalvotas tikslas. Šis uždavinys suformuotas Jungtinėse Valstijose ir jau seniai. Tai yra finansuojama ir todėl reikia karo. Kad šią Ukrainos naciją suformuoti jie susitarė, kad ims naikinti ne tik Donbaso ar kokio nors kito Ukrainos regiono gyventojus, kurie išdrįs priešintis tokiai valdžiai, bet ir apskritai kitaminčius. Bet kaip Ukrainos kairiosios partijos lyderė, kaip Ukrainos liaudies II ir III-iojo šaukimo deputatė, kaip Ukrainos 1999 ir 2004 metų kandidatė į prezidentus, aš negaliu tylėti. Aš negaliu pritarti tam jovalui, kuris įvyko parlamente. Nes siaubas visų pirma tas, kad klaidinant neišprususius, mažai apsišvietusius, agresyvius savo siekiais deputatus, pardavusius JAV šėtonui sielas, priimtas štai šitas kreipiasis į Jungtinių Tautų organizaciją, Europos Parlamentą, Europos Tarybos parlamentinę asamblėją, NATO parlamentinę asamblėją, OBSE parlamentinę asamblėją, GOAM parlamentinę asamblėją, dėl Rusijos federacijos pripažinimo šalimi agresore. Štai šitame kreipimęsi parašyti tiesiog siaubingi dalykai, pradedant tuo, jog agresija prasidėjo 2014 vasario pabaigoje. Pasirodo, štai kada prasidėjo Rusijos agresija, o kur įrodymai? O jiems nereikia jokių įrodymų. Ir toliau čia nepateikta jokių įrodymų. Čia rašoma, jog Rusija kalta dėl numušto Malaizijos keleivinio lėktuvo. Jiems nereikia jokio tyrimo ar teismų sprendimų. Toliau – tragedijos Volnovachoje, Mariupolyje, Donecke. Jie jau iš karto žino kas kaltas, jie jau iš karto nuteisė Rusijos Federaciją. O toliau jie remiasi Jungtinių Tautų Organizacijos įstatų normomis ir remiasi 1974 m. gruodžio 14 dienos Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijos potvarkiu 33.14, dėl agresijos nustatymo. Aš nepatingėjau ir iš interneto paėmiau šią medžiagą, kad sužinoti, kas konkrečiai parašyta Jungtinių Tautų organizacijos Įstatų 39 straipsnyje.

Šiame straipsnyje parašyta, kad Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Taryba nustato apie esamą bet kokią pasaulio grėsmę, bet kokį taikos pažeidimą arba agresijos aktą. Čia nėra nė žodžio apie tai, kad koks nors nacionalinis parlamentas gali prisiskirti teisę nustatinėti, ar tai agresija ar neagresija ir vadinti valstybę agresorium arba neagresoriumi. Tarp kitko, aš pažiūrėjau ir Ukrainos Konstitucijos normas. Ukrainos 85 Konstitucijos straipsnis, kuriame surašyti Aukščiausios Rados įgaliojimai, ką ji turi teisę daryti. Ir ten nėra nei žodžio apie tai, kad ji galėtų nustatinėti, kas yra agresorius, o kas ne. O štai Ukrainos konstitucijos 19 straipsnis konkrečiai draudžia deputatams, prezidentui, tarnautojams daryti bet ką, ko nėra parašyta Konstitucijoje ir Ukrainos įstatymuose. Taigi, iškreipus Jungtinių Tautų Organizacijos Įstatų 39 straipsnį dėl teisės nustatyti kas yra agresorius, seka apeliavimas į Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės asamblėjos medžiagą. Rezoliucija, kaip sakoma pranešime, buvo gruodžio 14 d. Taip, buvo tokia 1974 m. gruodžio 14 d. rezoliucija. Agresijos apibrėžimas. Paėmiau aš šią rezoliuciją. Pirmas šios rezoliucijos straipsnis nustato, kas tai yra agresija. Agresija – valstybės naudojama karinė jėga prieš kitos šalies suverenitetą, teritorinį neliečiamumą, arba politinę nepriklausomybę, arba koks nors kitas būdas, prieštaraujantis JTO nuostatoms, įtvirtintoms šiame apibrėžime. Tai štai – VALSTYBĖS ginkluotos jėgos naudojimas. Ne rusai, atvykę kovoti į Ukrainą. O aš žinau, kas atėjo. Ir jie kariauja kaip vienoje – Ukrainos pusėje, taip ir kitoje – sukilėlių. Ir tai faktai. Ne tautybė, ne kokios nors šalies piliečiai, o ginkluotos kokios nors ŠALIES pajėgos. Kur koks nors Rusijos valstybės institucijų sprendimas siųsti į Ukrainos teritoriją kokius nors konkrečius ginkluotus dalinius? Gyvą jėgą ir techniką. Kur šitie įrodymai? Skaitome toliau: toje pačioje JTO asamblėjos rezoliucijoje Nr. 33.14 trečiame straipsnyje, pateikiami veiksmai, kurie reiškia agresijos veiksmus. Pirma, kas sakoma šiame straipsnyje, tai yra valstybės ginkluotų pajėgų įsiveržimas arba užpuolimas. Aš jau sakiau, kad tokių faktų ir įrodymų nėra. Yra tik spėlionės, mitai, pastovi psichozė. Aš per šiuos metus gal 20 kartų girdėjau – štai įsiveržimas. Kur? Ką jūs norite pasakyti? Juk NATO palydovai kontroliuoja visą kosmosą ir erdvę, bet patvirtinimo dėl Rusijos ginkluotų pajėgų įsiveržimo nėra. Šito nėra, vadinasi nėra ir jokių faktų.

Toliau skaitome straipsnį apie tai, kokie veiksmai atitinka agresiją: tai vienos valstybės teritorijos bombardavimas kitos šalies ginkluotomis pajėgomis. Nėra tokio įrodymo. Uostų blokada kitos šalies ginkluotomis pajėgomis. To nėra. Valstybės užpuolimas ginkluotomis pajėgomis jūroje ar sausumoje. Nėra šito. Nėra nei vieno įrodymo. Kur įrodymai, jei yra bent vienas agresijos aktas? Kas turėtų svarstyti įrodymus, jei jie būtų? Kadangi mes gyvename civilizuotame pasaulyje, egzistuoja tarptautiniai teismai. Yra tarptautinis JTO teismas. Šiame JTO teisme ir buvo bandoma spręsti dėl Serbijos ir Juodkalnijos jėgos panaudojimo prieš Belgiją. Tarptautinis JTO teismas atsakė, kad to reikalo netirs, nes tai ne jo prerogatyva.

Kodėl? Todėl kad tai vyko 1999 metais, o 1998 metais buvo sukurtas tarptautinis baudžiamasis teismas. Tada Romoje 120 valstybių, JTO narės, priėmė Romos statutą, įsteigė teismą. Ir remdamasis Romos statuto 5 straipsniu, Tarptautinis baudžiamasis teismas turi teisę aiškintis tokius nusikaltimus:

4 gradacijos: genocido nusikaltimai, nusikaltimai prieš žmogiškumą, kariniai nusikaltimai ir agresijos nusikaltimai. Štai kas turi tirti agresijos nusikaltimus. Vadinasi, tarptautinės teisės normos tiksliai nustatė, JTO saugumo tarnyba (tiktai JTO saugumo tarnyba) turi tirti ir nustatyti, ar buvo agresijos aktai ir ar valstybė yra agresorius. Tarptautinis nusikaltimų teismas turi priimti sprendimą. Juk tai rimtas reikalas. Jei šalis yra agresorius, vadinasi pasaulinė visuomenė turi visus reikiamus įgaliojimus, kad šitą šalį blokuoti. Ir ne tik sankcijomis, bet ir kitomis priemonėmis, tam kad sunaikinti agresiją, neleidžiant naujo pasaulinio karo įsiplieskimui. O čia be teismo ir tyrimo, tiesiog šiaip. Parlamento turgus, 271 nubalsuoja, kad Rusija yra agresorius. Kodėl Ukraina tai daro? Juk tai šalis bankrotas, jai traukuliai, jai konvulsijos. Šita valdžia mato, kad susidomėjimas Ukraina dingsta. Ir kaip jie nesistengtų kelti bangas Vakaruose, kaip jiems bepadėtų Vašingtonas ir Anglija, bet daugelyje šalių vyksta sąmonės prašviesėjimas. Ir Rusijos Federacijos įgaliotojo atstovo Čiurkino pasirodymas Saugumo Taryboje sausio 26 d. tiksliai ir argumentuotai parodė, kad reikia sustabdyti skerdynes. Skerdynes, kurias pradėjo Ukrainos karinės pajėgos prieš taikius gyventojus, prieš pasipriešinimą. Jis savo pasisakymu atskleidė ne tik Volnovachos ir Mariupolio tragediją, bet ir kas dedasi paskutinę savaitę su Donecku, su Gorlovka, su Stachanovu. Kai vien tik Gorlavkoje nužudyti daugiau kaip 107 žmonės. Kai dešimtys nužudytų Donecke, Stachanove, tūkstančiai sunaikintų namų ir Ukrainos valdžia neskelbia jokios gedulo dienos? Ji neprisiima kaltės už visus tuos bombardavimus? O spaudžia ir spaudžia pasaulinę visuomenę, kad padėtų Ukrainai su technika? Kad vėl ir vėl atsiųstų naujus samdinių pulkus? Ukrainos valdžiai nepatiko, kad Putinas apibūdino Ukrainos armiją kaip užsienietišką NATO legioną. O ko tikėjosi Ukrainos valdžia, kai į šį sūkurį kviečia vis naujus ir naujus samdinius. Ji pražudo mūsų Ukrainos vaikinus, kuriuos, neskelbiant karo, neskelbiant karinės padėties, o tik skelbiant pirmą, antrą, trečią mobilizaciją, meta ir meta juos į ugnį. Jiems Dnepropetrovsko apskrity skirta 80 ha žemės ir jau iškastos kapavietės. Skaičiuojant, kad 5 kvadratiniai metrai yra vienam kapui, gaunasi 160 000 vietų? Ukrainos valdžiai karas yra labai naudingas, nes reikia atitraukti dėmesį nuo Ukrainos ekonomikos kracho. Juk techninis defoltas jau akivaizdus, jau gresia realus defoltas. Kiek liko aukso ir valiutos atsargų? 7.5 milijardų dolerių? Per metus paleido vėjais du trečdalius. O kiek reikia išmokėti skolos šiais 2015 metais? 11 milijardų dolerių. O iš ko mokėti? Tarptautinis valiutos fondas, kaip ožkai prieš nosį mojuoja morka, bet pinigų neduoda. 17 ar net 26 milijardus pažadėjo, o davė tik 4.5 milijardo praeitais metais. Ir naujų išmokų neskuba duoti. O ką Europos Sąjunga, net 0.5 milijardo atriekė? Taigi jų Sorosas sakė, kad reikia minimum 50 milijardų dolerių, kad išlaikyti šalį. Nėra tokių pinigų, o gamyklos stoja. Ką reiškia vien „Južmašo“ sustojimas? „Južmašas“ – mūsų ekonomikos pasididžiavimas, mašinų ir raketų gamybos deimantas Ukrainoje. Ir ką gi, gamykla, kur dirbo 50 000 darbuotojų, dabar susitraukė 10 kartų ir dabar dirba tik 5000. 80 milijonų grivinų skola algoms, žmonės piketuoja, jie neturi ką valgyti. Uždarė „Južmašą“ iki kovo 2 d.? O kas jį atidarys? O kokie yra raketinės technikos valstybės užsakymai? Išskyrus Rusiją, niekas „Južmašui“ tokių užsakymų neduos. Stoja ir kitos gamyklos, bankrutuoja mažasis, vidutinis verslas, bankrutuoja ūkininkai, žmonės iš šios elgetų algos negali išgyventi. Komunalinės paslaugos pabrango kelis kartus, maistas pabrango nemažiau dviejų kartų, bet algos ir pensijos neindeksuotos. Jos nepakilo. Vaikams mokykloje nebeduoda maitinimo, tam nebėra pinigų. Šalis bankrote, štai todėl jiems ir reikia nukreipti dėmesį į karą. Įjungta psichozė, kelianti antirusišką nuotaiką. O antras jų tikslas – Ukrainą išparduoti užsieniečiams. Kam jiems užsieniečiai valdžioje? Visuose komitetuose, kam? Jūs manote, kad tai labai protingi žmonės? Nieko panašaus. Pas mus Ukrainoje protingų, kvalifikuotų, išsilavinusių pilna, aš tuo esu įsitikinusi. Bet reikalingi užsieniečiai, prižiūrėtojai, kurie stebės, kaip bus vykdoma privatizacija. Ar čia juokas – iš 1220-ies strateginių Ukrainos objektų valstybei palikti tik 550, o visa kita – pardavimui. O manote Sorosas šiaip sau Ukrainos mecenatu tapo? Ar ne jis laukia, kada bus pardavinėjama Ukrainos žemė? Mūsų Ukrainos juodžemių rinkos kaina – 3 trilijonai dolerių. Štai ko reikia mūsų valdžiai – perjungti tautos dėmesį nuo šių svarbių socialinių-ekonominių dalykų į militaristinę psichozę. Ir tuo metu išvogti šalį ir išparduoti užsieniečiams. Jiems Ukraina nereikalinga, jiems reikia III pasaulinio karo gaisro. Aš manau, juos būtent tam finansuoja Vašingtonas ir Londonas. Ir dabar pasaulis bus suskaldytas. Jaceniukas ir Porošenka isteriškai teigia, kad visos šalys prieš Rusiją, bet tai nesąmonė. Kokios visos šalys? Kinija palaikė Rusiją, Indija, Brazilija, Iranas, Sirija ir daugybė kitų pasaulio šalių už Rusiją. Net Baltarusija baigė svyruoti ir tiksliai pasisakė remianti Rusiją. Taip, pasaulis bus suskaldytas į tas šalis, kurios palaikys nacistinę Ukrainos valdžią, kurstančią III pasaulinį karą ir šalys, kurios susijungs su tikslu atšaldyti tas degančias Ukrainos valdžios galvas. Sustabdyti karo gaisrą, sustabdyti, kol nevėlu. Su kiekviena diena, su kiekviena valanda situacija pasaulyje vis labiau įkaista. Aš tvirtinu, kad tai kas įvyko 2015 m. sausio 27 d. 13.05 minutės Ukrainos parlamente, tai provokacija. Tai banderinė, amerikoniška antiliaudiška Ukrainos valdžios provokacija. Mes, Ukrainos tauta, nenorime karo. Mes niekada neatsisakėme Rusijos. Mes žinome, kad tai mūsų broliai, rusai, baltarusai. Mes nenorime kraujo, mes norime, kad laimėtų taika ir teisingumas. Sustabdykite karo gaisrą, kol nevėlu.

Leave a Reply