NATO Lietuvai gali ir nepadėti

Taip mano anglų žurnalas The Economist, išanalizavęs NATO įstatus.Penktas  Šiaurės Atlanto sutarties – steigiamojo organizacijos dokumento – straipsnis numato kolektyvinės gynybos sistemos sukūrimą: ginkluotas užpuolimas vienos ar kelių šalių – NATO dalyvių užpuolimas   bus vertinamas kaip užpuolimas visų.

NATO-generalinis-sekretorius-Andersas-Fogas-Rasmusenas.-EPA-ELTOS-nuotr.-“Po TSRS griuvimo šis penktas straipsnis atrodo kaip anachronizmas”,– patikslina leidinys, bet replikuoja, kad jis “gali įgauti antrąjį kvėpavimą”. Ypač šiuo straipsniu kliaujasi Pabaltijo šalys, kurios užsienio politikoje tradiciškai užima antirusiškas pozicijas. Analizuodamas patį penktąjį straipsnį, žurnalistas nusprendė, kad jame slypi keletas gudrių kabliukų.

Straispnis numato, kad atsakymas į agresiją gali būti karinis, bet nebūtinai. “NATO tik įsipareigoja atsakyti į agresiją, bet nepatikslina, kaip. Tai gali būti ir branduolinis karas, bet formuluotė tinka ir diplomatiniam protestui”,– komentuoja situaciją žurnalistas.

Jis pažymi, kad sprendimą, kaip elgtis galimo konflikto metu, priims ne NATO štabas Briuselyje, bet Vašingtone. “Tas labai jaudina Rytų Europos NATO dalyves, nes vargu ar Amerikos prezidentas ryšis rizikuoti branduolinio karo sukėlimu dėl kažkokios Dievo užmirštos šalelės pasaulio pakrašty”, – rašo The Economist.

http://www.economist.com/blogs/economist-explains/2015/03/economist-explains-6

Šauksmas

Leave a Reply