NATO pasiuntė ženklą. Ar Lietuvoje jis bus suprastas?

Žinia apie tai, kad nuo rudens NATO sumažins oro policijos misiją Baltijos valstybės vykdančių naikintuvų skaičių, Lietuvoje buvo sutikta gana santūriai. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, reaguodamas į tokį NATO sprendimą, siūlė jo nesureikšminti sakė, kad jis nėra “netikėtas”.


FB-SV289802-334x220Šiek tek jautriau reagavo Krašto apsaugos ministerijos viceministras Marijus Velička, pareiškęs, kad tokiam sprendimui šiandien nėra “tinkamas laikas”, tačiau pripažinęs, kad NATO turi teisę spręsti.
Premjeras ir vyriausioji Lietuvos karinių pajėgų vadė prezidentė Dalia Grybauskaitė į vyriausiojo NATO karinių pajėgų vado sprendimą kol kas niekaip nereagavo, nes tikriausiai nelabai turi ką šiuo klausimu pasakyti.
Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad nieko svarbaus neįvyko, juo labiau, kad NATO iš tiesų ne “sumažino” oro policijos misiją, o tik atšaukė sprendimą ją sustiprinti, kuris buvo priimtas reaguojant į Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ir konfliktą Ukrainoje.

Tačiau gali būti, kad šis NATO sprendimas yra svarbi žinia tiek Rusijai, tiek Baltijos valstybėms, kurios garsiausiai iš visų NATO narių kalba apie Rusijos grėsmės problemą ir verčia aljansą vienaip ar kitaip į tas kalbas reaguoti.
Viena iš tokių reakcijų buvo NATO vadovo J.Stoltenbergo pareiškimas, kad Rusija nekelia karinės grėsmės nė vienai iš NATO valstybių ir kad NATO vis tebeturi tikslą bendradarbiauti su Rusija.

Ženklu Rusijai ir Baltijos valstybėms tikriausiai būtų galima laikyti ir NATO reakcija į Baltijos valstybių bendrą prašymą dislokuoti po NATO kuopą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Nes NATO į šį prašymą niekaip nereagavo, apsiribodama sausu pareiškimu, kad visi aljanso narių prašymai bus svarstomi. Išvertus iš diplomatinės kalbos tai reikštų, jog į prašymą jokiais veiksmais nebus reaguojama.

Pastaruoju metu pritilo kalbos ir apie JAV sunkiosios ginkluotės dislokavimą Rytų ir Vidurio Europoje bei Baltijos valstybėse, nors dar birželį šį žinia audrino visų rusofobų Lietuvoje protus ir širdis o socialinis tinklas Facebook mirgėjo tankų ir pabūklų nuotraukomis. Beje, ir pati ta žinia Lietuvoje buuvo pateikta gana vienpusiškai, neatsižvelgiant į tą faktą, kad JAV mažina savo karių skaičių Europoje ir ta “nauja dislokacija” galbūt tereikštų perdislokavimą.

Bet grįžkime prie NATO sprendimo dėl oro policijos misijos ir paklauskime, ką ji reiškia? Mano atsakymas būtų toks – NATO iš esmės susitaikė su Krymo okupacija bei Rytų Ukrainos “padniestrės” statusu ir ieško būdu mažinti konfrontaciją su Rusija. Kad ir todėl, jog JAV turi daugiau interesų Artimuosiuose Rytuose nei Ukrainoje ir Rusjos pagalba ir bendradarbiavimas ten yra svarbus.

Kartu galbūt NATO siunčia žinią ir Baltijos šalims, duodama suprsti, kad nuolatinis kalbėjimas apie Rusijos grėsmes nepadeda mažinti įtampos ir kviesdama jas švelninti retoriką Rusijos atžvilgiu.
Skamba negražiai? Iš dalies taip. Tačiau tokia jau ta reali politika.

Klausimas, ar Lietuvoje bus norima tai suprasti ir ar vietos politikai pabandys suprasti NATO siunčiamas ženklus ar ir toliau laikys savo pareiga kas mėnesį nuo bačkos skelbti “džihadą” Kremliui.

Artūras Račas

NATO pasiuntė ženklą. Ar Lietuvoje jis bus suprastas?

Leave a Reply