Neišgelbėti du lakūnai – didelis dėmesys, o kiek valstybė išžudė savo piliečių alkoholiu?

Kaip ir buvo galima tikėtis, paskutinėje priėmimo stadijoje Seimas ketvirtadienį (gegužės 21 d.) nubalsavo, kad alkoholio vartojimo ribos iki 20 metų amžiaus kelti nereikia, nors per du balsavimus (pateikimo ir svarstymo stadijose) pasisakė kitaip. Mažai ir buvo tikėtina, kad bus kitaip. Tai vaizdavimas, manipuliacijos, o rezultatas yra toks, kokio reikia alkoholio pramonei. Vieni seimūnai vaizduoja, kad rūpinasi griežtomis kontrolės priemonėmis (čia pat pasisakydami, kad jas reikia nukelti jau atėjus laikui joms įsigalioti – Antano Matulo pavyzdys), kiti – kad tenkina liberalaus apsvaigusio jaunimėlio reikalus. O rezultatas paprasčiausiai nulinis, bet dirbama ne už ačiū, už mokesčių mokėtojų pinigus. Vien Seimo nario alga su priedais kanceliarinėms išlaidoms ir kitai veiklai siekia (dar pasakysiu litais) apie 10 tūkstančių litų per mėnesį, nekalbant apie padėjėjų etatų išlaidas.

screen-shot-2015-05-21-at-20-03-51Tačiau šio sprendimo kontekste svarbiausia atkreipti dėmesį: artinasi alkoholio išmetimo iš degalinių terminas: nuo kitų metų sausio pirmosios dienos. Dvi stadijas Seime šio įstatymo įsigaliojimo atšaukimo procesas jau praėjo, belieka lemiamas – priėmimas, kuris numatomas birželio 23 d. Manau, suprantama, kad žymiai svarbesnis yra pastarasis (draudimas bent degalinėse prekiauti alkoholiu), nors jis tikrai nėra toks radikalus kaip amžiaus ribos nustatymas, kad nuo 20 metų būtų galima vartoti alkoholinius gėrimus. (Jis tikrai būtų pasitarnavęs mažinant alkoholio vartojimą, bet esamoje situacijoje nuoseklumo prasme reikia priimti pirmiausia kiek kitus sprendimus.) Pašalinus alkoholį iš degalinių, jau galima įtvirtinti ir kitą žingsnį – kad alkoholis būtų pardavinėjimas tik specializuotose parduotuvėse su ypatinga kontrole. Bet pažiūrėsime, ar tie Seimo nariai, kurie sakė, kad reikia kitų alkoholio žalos mažinimo priemonių, prabalsuos, kad alkoholis degalinėse vis dėlto liktų?

Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė darbietė Dangutė Mikutienė plenarinio posėdžio metu pradėjo paistyti, kad alkoholio problemos Lietuvoje kaip ir nėra, kad jei čia griežtinsime kontrolę, tada plis kiti narkotikai. Ne keista, kad Darbo partijos nariai Seime, kuriai priklauso D. Mikutienė, dauguma ir balsuoja už alkoholio pramonei palankius įstatymus. Tą patį argumentą žurnalistams pateikė ir Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis, kad mažinant alkoholio suvartojimą, padidinsime nelegalių narkotikų suvartojimą, kuris neva padarys daugiau žalos nei alkoholizmas. Beje, mokslinės studijos sako ką kitą. Tačiau ar politikams svarbios ekspertų išvados, skaičiai, rekomendacijos? Įstatymų priėmimų procesai rodo, kad visiškai nesvarbios, o su dideliu uolumu kartoja alkoholio pramonės paruoštukus, skrajutes, kaip reikia švietimo, mokinimo kultūringai vartoti alkoholį ir pan.

Kai kurie žingsniai švietimo linkme gal ir yra? Įkurtas sveikatingumo fondas, bet kol kas tai yra dar viena piniginė, kurioje nėra pinigų. Labai giriamasi, kad LR Vyriausybė galės per šį fondą skirti lėšas sveikatingumo veikloms finansuoti. O iki šiol tą daryti draudė įstatymai, o gal LR Konstitucija? Kol nėra realių pinigų, dar vienos piniginės pagaminimas neturi jokios prasmės. Norisi ir pasakyti, politikai, kuo mažiau vaizdavimo, manipuliacijų, o daugiau konkrečių darbų, veikiančių sprendimų.

Šiaulių rajono savivaldybė tapo pirma, kur kultūros renginiuose nebebus leidžiama nei prekiauti, nei vartoti alkoholinius gėrimus. Galima viltis, kad jų pavyzdžiu paseks ir kitos savivaldybės. Šis sprendimas priimtas matant gražų Naisių (esančio Šiaulių rajone) pavyzdį, kad ir masiniai renginiai yra turiningi, saugūs, linksmi, kai juose nėra vartojamas alkoholis. Praėjusiais metais Naisių vasaros festivalyje dalyvavo apie 30 tūkstančių dalyvių , tai šiais metais, galima numanyti, kad dalyvaus dar daugiau. Šio festivalio mecenatas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigia, kad blaiviais renginiais nori įkvėpti visą visuomenę išsiblaivyti ir suvokti, kad toks didelis alkoholio vartojimas yra nacionalinė tragedija. Ir svarbiausia, kad alternatyva tikrai yra įmanoma: žmonės būtent laimingiau gali ir švęsti, ir tiesiog gyventi būdami blaivūs.

Ar alkoholio pramonė nori, kad visuomenė būtų nugirdyta, žmonės taptų alkoholikais? Ne, nes degradavęs žmogus galiausiai nebeįperka ir legalių alkoholio produktų, taip nenešdamas pelno gamintojams. O juk pelnas yra tas motyvas, kodėl ši pramonė taip įtakoja politikus, kad jie priimtu jiems palankius įstatymus. Tačiau, kaip ir bet kokio verslo, taip ir alkoholio pramonės, siekis yra kuo daugiau parduoti savo produkcijos (kam reklama?), bet neišvengiamai tai veda ir prie rizikingai alkoholį vartojančių žmonių didėjimo, alkoholizmo, degradacijų, avarijų ir kitų pasekmių.

Du pilotai žuvo, tai dabar dėmesio centre, atsakingos institucijos gal nesureagavo efektingai juos gelbėdamos. O kiek žūvančių ir kitų pasekmių atneša alkoholio paplitimas ir kita nesveika gyvensena, čia tai pasitenkinama tik nuvalkiotomis frazėmis, kad draudimais nieko nepasieksime, yra gerai taip, kaip yra. O kai pasiūlomos kitos efektyvios švietimo priemonės, tada ir joms nepritaria. Nes kaip sako profesorius Aurelijus Veryga: „Alkoholio pramonei ir juos palaikantiems politikams jokios priemonės nėra priimtinos, kurios tikrai mažina alkoholio vartojimą – nei kontrolės, draudimo, nei efektyvaus švietimo“.

Šiandien pasižvalgius viešojoje erdvėje, atrodo, kitos ekonomikos mūsų šalyje ir nėra vertinant pagal reklamos apimtis tiek stenduose, tiek žiniasklaidoje – masinė alkoholio reklama. Ką tai rodo apie visuomenės dabartį ir ateitį. Suprantama, ir vėl pagrindinė mūsų problema yra galima kaimynų okupacija, gynybinių resursų didinimas, o kad esame jau okupuoti narkomanijos finansinių gigantų, čia ne bėda?

Dar nežinantiems ir manantiems, kad alkoholis yra kažkokia tai linksmybė ar mažesnė blogybė ir jo nereikia mažinti, kad neva nedidėtų narkotikų vartojimas, tai reikia tokiems neapsišvietusiems politikams priminti elementarų dalyką: Pasaulio sveikatos organizacija 1975 metais 28 sesijoje alkoholį oficialiai paskelbė kaip vieną iš narkotikų, kuris, beje, įvairių mokslinių tyrimų duomenimis, nusineša nepalyginamai daugiau gyvybių, pareikalauja ekonominių ir moralinių nuostolių nei kiti narkotikai. Tačiau paradoksalu, šis narkotikas ne kad yra legalus, bet ir yra pačiomis subtiliausiomis priemonėmis masiškai reklamuojamas, be reikiamo ribojimo prekiaujama juo. Ar tokią visuomenę galime laikyti bent kažkiek humaniška, o politikus, atstovaujančius alkoholio pramonės interesams, padoriais?

Autorius yra knygos „Sveikata, kuri mus saugo“ autorius, Sveikatingumo metų iniciatorius

ekspertai.eu

Šauksmas

Leave a Reply