Nugirdymo technologija (video)

Istoriškai girtavimas nebuvo išskirtinis rusų tautos bruožas. Statistiniai duomenys rodo, kad ilgą laiką Rusijoje išgeriamo alkoholio kiekis buvo gerokai mažesnis, nei Europos valstybėse ir tik XX a. antroje pusėje šis rodiklis smarkiai šoko į viršų. Filme paneigiami įsišakniję mitai apie alkoholį. Tai vienareikšmiškai didelis nuodas net ir vartojant saikingai.

Video rusų kalba:

Nugirdymo technologija

Istoriškai girtavimas nebuvo išskirtinis rusų tautos bruožas. Taip vadinama rusiška degtinė – visai ne rusų išradimas. IV-ame amžiuje Genujos pirkliai į Rusiją atvežė vynuogių spiritą ir liko labai nustebinti, kai rusai svetimšalių keistenybę pripažino netinkama vartojimui. Užsieniečiai nesiliovė mėginę ir vėl į Moskoviją degtinę atvežė beveik po pusės amžiaus, į jaunojo Vasilijaus II-ojo rūmus. Bet Rusijoje gėrimas vėl liko neįvertintas, pareiškus, kad degtinę naudoti galima tik medicininių trauktinių gamyboje, ir tai – tik praskiedus.

Iki XVIII a. pradžios paprastiems žmonėms alkoholį parduodavo tik užeigose, kurių buvo tik po vieną mieste ir tik nustatytomis dienomis – per Kalėdas, Dmitrijaus šeštadienį (mirusiųjų paminėjimo diena) ir per Šventąją savaitę. Už vartojimą kitu metu grėsė fizinės bausmės ir netgi kalėjimas. Liaudyje girtavimas buvo laikomas gėda.

Girtavimo madą kartu su tabaku ir svetimšalių apranga iš Europos atvežė caras-reformatorius Petras I-asis. Nuo Petro I-ojo laikų girtavimas tapo neatskiriama valstybinės politikos dalimi.

XIX a. mokslininkai kaip pavyzdį paėmė 10 pačių stambiausių Europos valstybų bei JAV ir palygino išgerto alkoholio kiekius vienam žmogui. Rusija užėmė priešpaskutinę vietą, toli į priekį praleisdama Prancūziją, Angliją, Vokietiją, JAV ir kitas šalis.

Suvartojamo alkoholio kiekis apskaičiuojamas taip: susumuojamas visas per metus parduotas alkoholis, sąlyginai perskaičiuojamas į šimtaprocentinį spiritą ir padalijamas iš šalies gyventojų skaičiaus. Tokiu būdu gauname spirito kiekį, kurį vidutiniškai per metus išgeria vienas tos šalies gyventojas.

Pasaulio Sveikatos Organizacija sukūrė skalę, pagal kurią 3 litrai laikomi žemu suvartojimo rodikliu, 4-5 litrai – vidutiniu suvartojimo rodikliu, vartojant daugiau kaip 8 litrus prasideda genetinis tautos išsigimimas.

XX a. pradžioje mūsų šalyje kiekvienam asmeniui tekdavo po 3 litrus išgerto gryno spirito. 95 procentai jaunimo iki 18 metų, 90 procentų moterų ir 47 procentai vyrų Rusijoje alkoholio nevartojo visiškai, t.y., jie buvo absoliutūs blaivininkai. Pamažu alkoholizacijos lygis kilo. 1913 m. alkoholio buvo suvartojama beveik 5 litrai. Spaudoje ir Dūmoje šalies biudžetas atvirai buvo vadinamas ,,girtu“, o valdžia buvo kaltinama kryptingu tautos girdymu. Finansinė žala dėl nusikaltimų, traumų ir pravaikštų, susijusių su girtavimu, buvo didelė, bet svarbausia, kad girtavimas tapo nacionaline grėsme sveikatai.

Tuo laikotarpiu vėl sustiprėjo masiniai antialkoholiniai judėjimai, pasisakę už griežtus prekybos alkoholiu suvaržymus. Įdomu: į judėjimą buvo įtraukti imperatoriaus šeimos nariai ir monarcho aplinkos žmonės. Didysis kunigaikštis Konstantinas Konstantinovičius tapo Blaivybės sąjungos pirmininku. O jų susikūrusių buvo nemažai. Į Blaivybės bendruomenes stojo gydytojai, mokytojai, mokslininkai, ir, žinoma, paprasti valstiečiai bei darbininkai. Bet kilusiam antialkoholiniam judėjimui priešinosi galingos jėgos. Dar 1911 metais stambus pramonininkas baronas Ginsburgas atvirai teigė: ,,Nuo degtinės tiekimo valdiškoms vyninėms, nuo pramoninės alkoholio gamybos aš gaunu daugiau aukso negu iš visų savo aukso kasyklų. Todėl valdišką gėrimų prekybą reikia bet kokia kaina išsaugoti ir pateisinti visuomenės akyse“.

Vyndariai net moksliškai bandė pagrįsti alkoholio vartojimą teigdami, kad suvartoti po 250 g talpos stiklinę degtinės per dieną žmogui nekenkia. Bet bandymas įtraukti rimtus mokslininkus į tokius „tyrimus“ žlugo.

Kai toks prašymas pasiekė akademiką Ivaną Pavlovą, šis atsakė atviru laišku: ,,Institutas, kurio tikslas yra atskleisti nekenksmingą alkoholio vartojimą, neturi teisės vadintis moksliniu… Todėl manau, kad visi, kam brangu valstybinės įstaigos, žmonių sveikata ir rusų mokslo garbė, privalo pakelti balsą prieš tokio instituto įkūrimą“.

Dėl tokio pasipriešinimo 1914 m. blaivybė nugalėjo. Vietinės valdžios atstovai gavo teisę drausti alkoholio gamybą ir prekybą. Alkoholio suvartojimo lygis iškart nukrito beveik iki nulio – 0,2 litro. Valstybei rezultatas buvo stulbinantis. Nežiūrint į padidintus šaukimus į armiją, padidėjo pramoninė gamyba, sumažėjo pravaikštų, gamybinių traumų, o nusikaltimų, padarytų neblaiviame stovyje, praktiškai nebeliko. Šalis blaivi buvo iki 1923 m. rugpjūčo 26-tosios, kai alkoholio gamybos ir pardavimo apribojimus nutraukė tuometinė tarybinė vyriausybė. Nepaisant apribojimų panaikinimo, 1925 m. alkoholio suvartojimo lygis buvo ape 1 litrą vienam žmogui. Per 10 metų subrendo nauja karta, kuri nematė alkoholio vartojimo prasmės. Ikikariniais 1940-ais metais suvartojmo lygis pakilo iki 2 litrų. Didžiojo Tėvynės karo metais alkoholio suvartojama vėl buvo mažiau negu 1 litras. Blaivūs ,,sausojo“ įstatymo dešimtmečiai Rusijoje turėjo didžiulę reikšmę ateinančioms kartoms. Karo metu tarybiniai kariai galėdavo ištverti neįtikėtinus sunkumus ir buvo sveikesni bei ištvermingesni už savo priešininkus. Karą laimėjo sveika karta, gimusi blaivioje Rusijoje.

5-ame dešimtmetyje Rusija ir toliau buvo blaiviausia Europos šalis. Vienas žmogus, alkoholį pavertus grynu spirtu, išgėrė 3 kartus mažiau negu anglas, mažiau negu amerikietis – 7 kartus ir mažiau negu vienas prancūzas – 10 kartų.

Tai iš kur atsirado šiandieninis girtavimas?

5-to dešimtmečio viduryje valdžia ėmė planuoti, kaip papildyti biudžetą taip vadinamais ,,girtais pinigais“. Remiantis ,,girtu“ biudžetu buvo pradėtos statyti vyno-degtinės gamyklos ir vykdant gamybos planus produkcijos gamyba sparčiai kilo. Alkoholio ,,planai“ prasiskverbė ir į kinofilmus. Rezultatas: 1965 m. alkoholio buvo suvartojama jau apie 5 litrus, 1980 m. buvo suvartojama 11 litrų gryno spirito vienam žmogui, t.y. 55 buteliai degtinės teko vienam tarybinam žmogui, įskatant ir kūdikius. Pagaminti veną butelį degtinės kainavo 15-20 kapeikų, o parduodama buvo už 3 rublius 65 kapeikas. 8-to dešimtmečio pradžioje iš prekybos alkoholiu biudžetas pasipildydavo 56 milijardais rublių per metus.

Per tas pajamas liko ,,nepastebėta“, kaip padidėjo nusikalstamumas, sergamumas ir mirtingumas, sumažėjo darbo našumas, padidėjo traumatizmas. Kalėjimuose padaugėjo žmonių, kalinčių už padarytus nusikaltimus neblaiviame stovyje, išaugo išlaidos alkoholikų gydymui, iš alkoholikų atimtų vaikų išlaikymui. Remiantis ekonomistų paskaičiavimais, tesioginiai ir netiesioginiai alkoholizacijos pasekmių nuostoliai pajamas viršijo maždaug 3 kartus. Biudžetas gaudavo 1 rublį, o prarasdavo 3 rublius. 1960-aisiais metais narkologų įskaitoje buvo įregistruota 0,5 milijono alkoholikų. 1980-ais m. įskaitoje jau buvo 5,5 milijono. Alkoholikų skaičius išaugo 11 kartų. Remiantis statistika, įskaiton pakliūdavo 1 alkoholikas iš 3-jų – vienam alkoholikui tenka 2 girtuokliai, nepatekę narkologų įskaiton. 8-ame dešimtmetyje maždaug kas penktas tarybinis pilietis buvo arba alkoholikas, arba išgeriantis. 8-to dešimtmečio pradžioje nuo apsinuodijimo alkoholiu mirdavo 450 000 žmonių per metus. Bendras alkoholizacijos aukų skaičius siekė 700 000 žmonių per metus. Į tą skaičių pateko tie, kurie būdami neblaivūs sušalo, nuskendo, iškrito iš balkono, sudegė, papuolė po automobliu ir tie, kurie darbingo amžiaus mirdavo nuo alkoholio pakenkimų vidaus organams.

Iš tarybinių žmonų laiškų, adresuotų CK – Rostovas prie Dono: „sūnus su draugais šventė gimtadienį ir nuskendo“. Astrachanė: „Andriuša po darbo girtas ėjo namo ir papuolė po traukiniu“. Krasnojarskas: „vyras pasigėrė ir peiliu smogė mūsų 8-rių metų dukrai Andželai“.

80-aisiais išaiškėjo, kad 3,5% visų vaikų turi sunkių protinio ir fiznio vystymosi sutrikimų, 13% turi vidutinio sutrikimo protinę negalią, t.y. kas 6-tas vaikas buvo nenormalus. Tikslūs duomenys įslaptinti ir yra valstybinė paslaptis. Pažiūrėkime, kiek mokyklų protiškai atsilikusiems vaikams buvo įvairiose srityse. Omsko sritis: 1960 m. buvo 2 mokyklos protiškai nesveikiems vaikams, 1980-ais – jau 19 mokyklų. Donecko sritis: 1960 m. buvo 4 mokyklos, 198 0m. – 38. Latvija: 1960 m. – 12 mokyklų, 1980 m. – 56. Chakasijos respublika: 1960 m. – 1 mokykla, vėliau – 9. Kaip bebūtų liūdna, mes virtome protiškai atsilikusia tauta.

Alkoholis, kurį išgeria vyras laikotarpiu 3 mėnesių iki būsimo apvaisinimo, atsiliepa psichiniam ir fiziniam palikuonių vystymuisi. Bet jei vyras nustoja gerti, per 3 mėnesius spermatozoidai visiškai atsinaujina. Moterų kiaušidės turi atsargas, kurias galima vadinti ,,auksinėmis žmonijos atsargomis“ – daugybę kiaušialąsčių. Skirtingai nei vyrų, moteriškos lytinės ląstelės formuojasi organizmo viduje dar iki pačios moters gimimo. Kiaušialąstės yra pačios ilgaamžiškiausios organizmo ląstelės. Kiaušidžių apvalkalas patikimai saugo kiaušinėlį praktiškai nuo visų kenksmingų faktorių poveikio. Išskyrus etilo alkoholį. Etilo alkoholis, būdamas geru tirpikliu, patenka į kaušidžių vidų ir pakenkia dalį ląstelių, kuriose gali būti pradėta nauja gyvybė. Su kiekviena išgerta alkoholio taure pakenktų ląstelių daugėja. Gali atsitikti taip, kad po keleto metų bus apvaisinta ta ląstelė, kuri buvo apnuodyta taure šampano, išgerta per Naujuosius metus. Ši taurė gali duoti pradžią ligotam kūdikiui su rimtais psichiniais ir fiziniais nukrypimais. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Rusijoje kasmet gimsta apie 100 000 vaikų su vystymosi anomalijomis. Apie 14-20% iš jų miršta pirmąją gyvenimo savaitę, apie 25% mažylių iš 100 000 gimsta su širdies ydomis, 35-iems % iš jų atliekamos operacijos pirmomis gyvenimo valandomis. Apie 200 000 nėštumų baigiasi persileidimais. Nesveiko kūdikio gimimo tikimybė proporcinga išgerto alkoholio kiekiui, pradedant nuo pirmos taurelės, baigiant pastojimo momentu.

Tas buvo žinoma labai seniai. Moterims Rusijoje vartoti alkoholį buvo griežtai uždrausta. ,,Namų ūkio knygoje“ (Domostroj), kuria vduramžiais buvo vadovaujamasi visais gyvenimo atvejais, buvo parašyta: ,,Žmonai jokiu būdu negalima gerti jokio svaigaus gėrimo: nei vyno, nei midaus, nei alaus. O žmona kad gertų nealkoholinę bragą ir girą, ir namie, ir žmonėse. Jeigu kas atėjęs klaus apie žmonos sveikatą, ir tam svaigiųjų gėrimų neduoti“.

1985m. gegužės 17 d. visi šalies leidiniai, televizija ir radijas pranešė apie Centro Komiteto įsakymą ,,Kovos su girtavimu ir alkoholizmu priemonės“. Liaudyje tas priemones vadino ,,sausu įstatymu“. Po metų alkoholio suvartojimas nukrito iki 4 litrų. Tai iš karto atsiliepė demografiniams rodikliams. Nežiūrint į padidėjusį surogatų suvartojimą, mirtingumas nuo alkoholio sumažėjo 56%, mirtingumas nuo nelaimingų atsitikimų ir prievartos – 36%, savižudybių skaičius – 41%. Antialkoholinis įstatymas mirčių skaičių sumažino 0,5 milijono. Tuo laikotarpiu neregėtai išaugo gimstamumas. 1985-1988 metais šalyje gimė 1,5 milijono kūdikių daugiau nei per tą patį laiką iki tol. Tai absoliutus paskutinių 30-ties metų rekordas.

Vakarų analitikai susidomėjo naujais tarybinės vadovybės žingsnais. Amerikiečių ekonomistai padeda Ronaldui Reiganui ant stalo pranešimą, kuriame sakoma, kad TSRS ekonomika pakirsta dėl reguliarių ginklavimosi varžybų ir labai priklauso nuo naftos kainos. Kariniai analitikai praneša, kad TSRS įstrigo Afganistane. JAV įkalbinėja Saudo Arabiją mainais į ginklų tiekimą padidinti naftos gavybą ir tuo pačiu numušti jos kainą. Per 5 mėnesius, 1986 m. pavasarį juodojo aukso kaina krinta nuo 30 iki 12 dolerių už barelį. TSRS, savo biudžetą planavusi pagal aukštą naftos kainą, susidūrė su rimtomis problemomis. Šalyje prasidėjo prekių deficitas. Ekonominės srities valdininkai raportuoja, kad šalies aukso atsargos tirpsta. Sociologai praneša apie augantį žmonių nepasitenkinimą. Gorbačiovas gauna pasiūlymą, kuris turėtų numalšinti žmonių nepasitenkinimą tuščiomis parduotuvių lentynomis ir dalinai papildyti biudžetą.

1988 m. vyriausybė vėl nutarė papildyti biudžetą savo tautos girdymu. Nuo liaudies įtūžio alkoholizacija neišgelbėjo. Girtame įkarštyje buvo sugriauta Tarybų Sąjunga. Į valdžią atėjus Jelcinui, iš girtos tautos panosės sukčiavimo schemų privatizuojant pagalba buvo nusavinti svarbiausi valstybiniai aktyvai. Alkoholio gamyklos taip pat perėjo į privačias rankas. Alkoholis su nauja jėga užtvindė parduotuves, kioskus ir centrinę televiziją. Alkoholio reklama, filmai ir serialai, pilni alkoholio vartojimo scenų – visa tai buvo pateikiama žmonėms kaip tradicija ir gyvenimo norma.

1996 m. alkoholio suvartojimas pasiekė 16 litrų. Šalyje atsirado milijonai vaikų, pabėgusių nuo tėvų alkoholikų. Dar daugiau vaikų paprasčiausiai tapo beglobiais – prasigėrusiems tėvams vaikai nerūpėjo. 90-tųjų viduryje vaikų toksikomanų skaičius išaugo 3 kartus, o vaikų narkomanų – 17 kartų. Vidutinė vyrų gyvenimo trukmė nukrito iki 57 metų. 90% vyrų, mirusių iki 50 metų amžiaus, mirė nuo alkoholio. Pagal statistiką 7 milijonai moterų vyrų neturėjo. Tos moterys buvo pasmerktos nešeimyniniam gyvenimui. Ir to pasekmė – gimstamumo sumažėjimas. Nuo 90-tųjų metų pradžios mes pradėjome išmirti – mirtingumas viršijo gimstamumą. Jau 1992 m. mirė 300 000 daugiau negu gimė, 1993 m. – 700 000, toliau – po 1 000 000 per metus. Šis procesas tęsiasi, mūsų lieka vis mažiau. Atsiranda nauji pretendentai į mūsų turtingiausių vietovių šeimininkus. Turkija: alkoholio suvartojama 1,5 litro per metus, gyventojų prieaugis – 900 000 per metus. Vidurinės Azijos valstybės: išgeriama 2,6 litro alkoholio, gyventojų prieaugis – 585 000 per metus. Kinija: 5 litrai per metus, prieaugis – 6 000 000. Rusija: 15-18 litrų per metus, nuo 1992 m. kasmet vidutiniškai miršta 774 649-iais daugiau negu gimsta. TV tęsia pasakojimus apie abejotinas grėsmes, tokias kaip paukščių gripas ar atipinė pneumonija. Apie realią grėsmę, nuo kurios 3 dešimtmečius kasdien numiršta tūkstančiai žmonių, tie žmonės linkę nutylėti.

2009 m. ,,Pirmas kanalas“ pateikė antialkoholinį projektą ,,Bendras reikalas“ (Общее дело). Po dviejų antialkoholinių filmų ,,Vaikų alkoholizmas“ ir ,,Išgerkime“ parodymo, projektas, turėjęs aukštus reitingus ir sulaukęs daugybės laiškų nuo dėkingų žiūrovų, dėl nežinomų priežasčių, be jokių paaiškinimų, buvo nutrauktas. Pagal projekto planą buvo sukurta keletas naujų filmų, bet TV ekranų jie nepasiekė. Vietoj to iš ekranų mums toliau seka pasakas apie tai, kad alkoholio vartojimas – nacionalinė mūsų tradicija.

Pratinimas prie alkoholio prasideda ankstyvoje vaikystėje. Darželiuose vaikai žino, kaip reika švęsti šventes, o baigantys mokyklą virš 90% moksleivių turi rimtą alkoholio vartojimo patirtį. Kaip atsitiko, kad į pirmą klasę vaikai ateina būdami visiškais blaivininkais, o mokyklą baigia jau geriantys?

XX a. 5-ame dešimtmetyje tarybiniams piliečiams buvo pradėta pasakoti neva mokslinė teorija – kultūringo gėrimo teorija. Šios teorijos šalininkai tvirtino, kad jų tikslas – išmokyti žmones gerti ir nenusigerti. Įdiegus šią teoriją į piliečių sąmonę, per 20 metų alkoholikų skaičius išaugo 11 kartų! Paslaptis paprasta: daugau kaip prieš 100 metų didieji mokslo protai nustatė, kad etilo spiritas, kuris yra bet kokio alkoholio pagrindas, yra narkotinė medžiaga, todėl tam tikras procentas žmonių, pradėjusių ,,kultūringai“ vartoti legalų narkotiką, anksčiau ar vėliau taps girtuokliais arba alkoholikais, tereikia šiek tiek laiko. Be to, karta iš kartos alkoholikų skaičius auga.

Prancūzija – šalis, kuri mums visada buvo pateikiama kaip ,,kultūringo gėrimo“ pavyzdys, visu XX a. laikotarpiu pirmavo pagal alkoholizmo lygį. Dėl didelių demografinių problemų prancūzams atsiranda naujų bėdų. Į beišmirštančių prancūzų vietą atvyksta nauji piliečiai, kurie Prancūzijoje kuria savo tvarką. Praktikoje ,,kultūringo gėrimo“ teorija propaguoja alkoholio vartojimą tiems, kurie dar negeria, pirmoje eilėje – vaikams. Nuo vakystės iš mūsų buvo atimta pasirinkimo laisvė, pakišant taip vadinamą ,,pseudopasirinkimą“. ,,Pseudopasirinkimas“ – psichologams gerai žinoma technika, kuri panaudojama vaikų auklėjime. Pavyzdžui, jums reikia, kad jūsų sūnus ar dukra pradėtų tvarkytis bute. Jūs neliepiate – tvarkyti ar atsisakyti, o pasiūlote pseudopasirinkimą – šluostyti dulkes ar siurbti siurbliu, išnešti šiukšles ar plauti grindis. Atsisakyti tvarkytis jūs nesiūlote. Tas pats ir su alkoholiu. Auklėjimo sistema sukurta taip: nuo vakystės mus moko, kad alkoholį vartoti gali tik suaugusieji, bet vaiko akyse alkoholio vartojimas visada atrodo kaip privilegija, kaip garbė, priklausanti tik suaugusiems. O kai vaikas paauga, jam pasiūlomi du variantai: arba būti girtuokliu, alkoholiku, arba – kultūringai geriančiu. Trečio varianto nėra, pasirinkta už mus, jis numatytas iš anksto. Visi pasirenka antrą variantą, visi nori būti kultūringai, saikingai geriančiais. Iš tikrųjų trečias variantas yra, bet apie jį mums niekas nepasakoja – tai normali natūrali blaivybė.

Tad kaip alkoholis veikia žmogų?

,,Visame organizme nėra nei veno organo, nei vieno audinio, nei vienos sudėtinės dalies, kuriai nepakenktų žudanti alkoholio įtaka“ – rusų fiziologas, akademikas Nikolajus Vedenskis.

Pirmiausia alkoholis pakenkia galvos smegenims. Beje, daugelis dėl apgirtimo pojūčio jį ir vartoja. Kada alkoholis patenka į kraują, jis nuo raudonųjų kraujo kūnelių, eritrocitų, paviršiaus nutirpdo riebalus ir jie pradeda tekėti kraujagyslėmis ne po vieną, bet sukimba kekėmis. Kai tik tokios kekės pasieka galvos smegenų kraujagysles, jos užsikemša ir kraujas nebeprateka. Galvos smegenų kraujagyslės, kurios patiria deguonies badą, fiziologiškai apmiršta. Kai tik prasideda atskirų mikrosričių smegenų ląstelių žūtis, žmogus ir patira apgirtimo jausmą. Smegenų ląstelių žūtis neišvengiama esant net menkiausiam apgirtimui.

,,Įrodyta, kad net mažiausios alkoholio dozės sumenkina protinius gebėjimus“ – žymus rusų medikas neuropatologas, fiziologas, Peterburgo Psichoneurologijos instituto įkūrėjas Vladimiras Bechterevas.

Tarybinai vakai užimdavo pirmąsias vietas fizikos ir matematikos olimpiadose, suaugę vėliau pirmavo pasauliniame moksle, paleisdavo kosminus laivus, projektavo grandiozinius techninius statinius, kurie naudojami ir dabar. Mokytojas ir blaivininkas Konstantinas Ciolkovskis XX a. pradžoje, daug metų iki pirmo kosminio laivo paleidimo, Tarybų Sąjungoje įkūrė ištisą naujo mokslo kryptį – kosmonautiką. 1957 m. Tarybų Sąjunga pirmoji pasaulyje paleido kosminį palydovą. O 1961 m. balandžio 12-tąją mes į kosmosą išlydėjome žmogų. Dabartiniu metu, turėdami žemesnį švietimo lygį, bet blaivūs kiniečiai pirmauja visose tarptautinėse fizikos ir matematikos olimpiadose.

 

Mitai apie alkoholį

Kultūringo ir saikingo gėrimo teoriją sudaro daugybė mitų, kuriuos mums įteigti bando nuo pat vaikystės.

Štai keletas jų: alkoholis sušildo šaltyje; alkoholis nuima stresą; alkoholis pašalina nuovargį; alkoholis padeda atsipalaiduoti; Kaukaze geria daug vyno ir gyvena iki 100 metų; raudonas vynas prailgina gyvenimo trukmę ir apsaugo nuo širdies bei kraujagyslių ligų ir daug kitų.

Pabandykime tuos teiginius paaiškinti moksliškai.

„Kaukaze geria daug vyno ir gyvena iki 100 metų“. Kaukaziečių ilgaamžiškumas pastebėtas tik trijuose mažuose aukštikalnių rajonuose, kur gyvena musulmonai. Grynas oras, tyras šaltinių vanduo ir musulmonams privalomas blaivus gyvenimo būdas įtakoja jų ilgaamžiškumą. Gruzijoje ir Armėnijoje, kur yra senos alkoholio vartojimo tradicijos, ilgaamžiškumo pastebėta nebuvo.

„Alkoholis sušildo šaltyje“. Alkoholis, patekęs į organizmą, atveria poras ir šiluma patenka iš organizmo į išorę, po drabužiais. Žmogus pajunta šilumos antplūdį. Bet greitai atšąla vidaus organai. Išgėręs žmogus sušąla žymiai greičiau negu blaivus, nors junta šilumą. Kai randami mirtinai sušalę žmonės, skrodimo metu jų skrandžio turinyje dažnausiai aptinkamas alkoholis.

„Raudonas vynas prailgina gyvenimo trukmę ir apsaugo nuo širdies-kraujagyslių ligų“. Statistika nustatė keistą dėsningumą: paėmus tris žmonių kategorijas – alkoholikus, saikingai išgeriančius ir blaivininkus, pasirodo, kad ilgiausiai gyvena saikingai išgeriantys, trumpiau – blaivininkai, alkoholikai – trumpiausiai. Kyla klausimas: kodėl saikingai išgeriantys gyvena ilgiau už blaivininkus? Nes tada reiškia, kad saikingos alkoholio dozės naudingos? Pasirodo, paslaptis slypi tame, kaip buvo atrenkama blaivininkų grupė. Į ją pateko visi negeriantys, tame tarpe ir buvę alkoholikai, ir negeriantys dėl prastos savo sveikatos, nuo gimimo sergantys chroniškomis ligomis, pvz., su įgimta širdies yda, taip pat žmonės, metę gerti dėl sveikatos būklės, pvz., dėl kepenų cirozės. Pasirodo, į grupę buvo įtraukti ligoti žmonės, atitinkamai ir jų gyvenimo trukmė buvo trumpesnė. Bet jei paimtume blaivininkus iš įsitikinimo, o ne dėl sveikatos būklės, jie gyvena žymiai ilgiau, negu kultūringai išgeriantys.

Pvz., per visą savo gyvenimą nei lašo alkoholio neišgėręs pasaulinio garso chirurgas akademikas Fiodoras Uglovas, savo akimis regėjęs visą XX-tą amžių, pragyveno 103 metus. Jis pirmasis šalyje atliko sudėtingiausią virškinamojo trakto operaciją, taip pat – kasos, plaučių, širdies operacijas. Būdamas 100-to metų, jis vairavo automobilį, plaukiojo, mintinai deklamavo savo mėgiamo poeto Puškino poemas. Vieną iš paskutinių operacijų atliko savo šimtmečio išvakarėse, Gineso rekordų knygos atstovų akivaizdoje.

Štai ką apie alkoholį rašė akademikas Uglovas: ,,Alkoholis – ne mažesnė blogybė negu bet kokie kiti narkotikai. Bet kokia alkoholio dozė užkemša smegenų kraujagysles, nebepatenka eritrocitai ir smegenų ląstelės po kurio laiko žūva. Net saikingai vartojant alkoholį žmogaus smegenyse lieka ištisas mirusių nervų ląstelių kapinynas. O po keleto metų tokios smegenys susiraukšlėja, sumažėja jų apimtis. Tagi, alkoholis – tikras nuodas“.

O štai ką 1926-asiais metais rašė pirmosios Maskvos psichiatrinės ligoninės ordinatorius Nikolajus Tipuginas savo knygoje ,,Liaudies pramanai ir mokslinė tiesa apie alkoholį“. Pažodžiui pacituosime knygos ištraukas: ,,Mokslo įrodyta ir gyvenimo patirtimi patvirtinta, kad spiritas ar alkoholis yra nuodas, ardantis bet kokias ląsteles. Pirmiausia nukenčia galvos smegenys: žmogus apgirsta todėl, kad alkoholis apnuodija smegenis. Veikiant alkoholiui pamažu atsiranda pastovūs skausmingi smegenų ląstelių pokyčiai, kurios žymiai skiriasi nuo negeriančio žmogaus smegenų. Smegenų plėvė drumsta, smegenyse daug vandens, smegenų vingiai susiaurėję, todėl protinės galios pamažu silpsta. Alkoholis yra pagrindinė kraujo išsiliejimo į smegenis priežastis. Veikiant alkoholiui darbinis širdies raumuo išsigimsta, dalis virsta riebalais, todėl širdis nusilpsta.

Atlikus saikingai gėrusių žmonių lavonų skrodimus, randami visi alkoholikams būdingi organų pakitimai“.

O štai kaip Tipuginas aprašo narkotinę priklausomybę nuo alkoholio: ,,Saikingo spiritinių gėrimų vartojimo pavojus yra tas, kad neretai saikingai išgeriantys tampa alkoholikais. Išgeriančiam žmogui atsiranda nenumaldoma trauka alkoholiui, nes nervų sistema pripranta prie nuodijmų ir reikalauja vis naujų ir naujų dirgiklių. Alkoholio nuodai pražūtingai veikia ne tik tą, kuris geria, bet ir tą, kuris gimsta geriančiam. Dar nepradėtas jis jau pažymėtas alkoholinio apnuodijimo ženklu, nes alkoholis apnuodija organizme ir tas ląsteles, iš kurių turės vėliau gyvenimą pradėti naujas žmogus“.

Faktas, kad 1926 m. pasirodžiusi knyga nebuvo išleista pakartotinai, o plačiąjai auditorijai ji prieinama tapo visiškai atsitiktinai – interneto dėka, reiškia, kad mes esame informacinėje blokadoje. Televizija, masinės inf. priemonės, mokyklos programos – visi slepia tiesą apie alkoholį ir moko mus melagingos ,,kultūringo gėrimo“ teorijos. Mūsų padėtis dabar panaši į neraštingo valstiečio padėtį XX a. 3-iame dešimtmetyje. Skirtumas tik tas, kad jie išgerdavo po 1 litrą žmogui, o mes išgeriame 18 kartų daugiau.

„Alkoholis pašalina stresą“. Pasaulinė Sveikatos Organizacija ir mokslininkai vienareikšmiškai priskiria alkoholį prie depresantų. Nepaisant nuomonės, kad alkoholis nuima stresą, jis, kaip ir kiti depresantai, barbituratai, anestetikai, opiatai, slopina centrinę nervų sistemą. Todėl didelis skaičius savižudybių, buitinių muštynių, pasibaigiančių mirtimi, įvyksta apgirtus.

Lygiai taip pat demaskuojami ir kiti ,,kultūringo gėrimo“ mitai apie tai, kad tam tikrais atvejais alkoholis gali būti naudojamas ir būti nepavojingas. Alkoholis, vartojamas net ir mažais kiekiais, atneša tiktai žalą.

,,Kultūringo gėrimo“ mitai sukurti tam, kad mes laisva valia leistume savo pinigus savo pačių sveikatos žalojimui. Laisva valia mes mariname savo smegenis ir toliau atiduodame savo pinigus tiems, kurie juos išleis propagandai, naujų mitų kūrimams ir jų paramai. Per 40 alkoholizacijos metų mūsų šalis iš pasaulino lyderio virto trečio pasaulio šalimi. O tos trečio pasaulio šalys, kurios alkoholio praktiškai nevartoja, veržiasi į pasaulio lyderius ekonomikoje ir demografijoje. Būtent blaivių tautų palikuonys gyvens ateities pasaulyje, būtent jie naudosis gamtos ir civilizacijos gėrybėmis.

Vakarai ir Rusija iš tikrųjų daug padarė dėl žmonijos vystymosi. Bet šiuo metu mums iškilo klausimas: ar mūsų ir Europos civilizacija egzistuos ateityje? Viskas priklauso nuo to, koks bus atsakymas į klausimą: GERTI AR GYVENTI? Į šį klausimą kiekvienas turi atsakyti sau asmeniškai. Svarbu suprasti, kad kiekvienas iš mūsų gali suduoti rimtą smūgį įsitvirtinusiai nugirdymo sistemai. Pasirinkdami asmeninę blaivybę, nutrauksime pinigų pritekėjimą į tą konvejerį. Kiekvienas savo asmeniniu pavyzdžiu gali parodyti, kas yra sveikas blaivus gyvenimas. Jaunimas, neturintis ilgo alkoholio vartojimo stažo, gana lengvai pereina prie normalaus blaivaus gyvenimo. Pagal neseniai vykdytą apklausą, blaivininkų skaičius 2011 m. išaugo 4%. Tai absoliutus Rusijos rekordas per paskutinius 20 metų, ir tai paskutinis jos šansas.

Šauksmas

Leave a Reply