Olga Četverikova: Iškrypėlių „Naujasis pasaulis“ kaip pasaulinė sodomo antibažnyčia

Pastaruosius du dešimtmečius pasaulio bendrija sparčiai grimzta į senovinės stabmeldystės būklę, kuri charakteringa tai epochai, kada į pasaulį dar nebuvo atėjęs Kristus. Pabaiga. Pradžia: 1 d, 2 d, 3 d.

sodom_gomorrah

„ANTI-ŽMOGAUS TEISĖS“ VIETOJE „ŽMOGAUS TEISIŲ“

Prasidėjus 2008 m. pasaulinei krizei ir pasaulio elitui paskelbus apie „naujos pasaulio tvarkos“ būtinybę, sodomitų „teisių“ įtvirtinimo politika perėjo į naują pakopą. Pirmiausia, ji pasiekė pasaulinį lygį; antra, prisidengdama kova su homofobija ji įgavo agresyvaus slopinimo ir tradicinių vertybių išstūmimo formą. 2008 m. pirmą kartą Prancūzijos, Olandijos ir dar eilės valstybių iniciatyva SNO Generalinės Asamblėjos 63 sesijoje buvo priimta Deklaracija dėl žmogaus teisių, seksualinės orientacijos ir genderinio identiškumo, kurią palaikė trečdalis valstybių: šiai dienai ją pasirašė 68 šalys (Albanija, Vokietija, Andora, Argentina, Armėnija, Austrija, Belgija, Bolivija, Bosnija-Hercogovina, Bulgarija, Kanada, Žaliasis Krantas, Čilė, Kipras, Kolumbija, Kosta-Rika (prisijungė kovo mėn. 2010 m,), Kroatija, Kuba, Danija, Ekvadoras, JAV (prisijungė sausio mėn. 2009 m.), Ispanija, Estija, Makedonija, Suomija, Prancūzija, Gabonas, Gruzija, Graikija, Gvinėja-Bisau, Vengrija, Airija, Islandija, Izraelis, Italija, Japonija, Latvija, Lietuva, Lichtenšteinas, Liuksemburgas, Malta, Мauricijus, Meksika, Juodkalnija, Nepalas, Nikaragva, Norvegija, Naujoji Zelandija, Paragvajus, Olandija, Lenkija, Portugalija, Centrinės Afrikos respublika, Čekija, Rumunija, Didžioji Britanija, San Marinas, San Tome ir Principe, Serbija, Slovakija, Slovėnija, Švedija, Šveicarija, Timor-Leste, Urugvajus ir Venesuela).

To pasekme tapo visuotinis sodomitų teisių ginimo sustiprėjimas, atspindėtas naujuose įstatymuose, numatančiuose bausmes už nusikaltimus homofobijos pagrindu, pripažįstančius vienos lyties santykius ir palengvinimą gavimo transgenderiams oficialių dokumentų, kuriuose nurodoma pasirenkama lytis. Policijos, kalėjimų darbuotojams, mokytojams, socialiniams darbuotojams ir kitam personalui buvo sukurtos atitinkamos mokymo programos. Daugelyje mokyklų buvo realizuotos iniciatyvos, nukreiptos į bauginimo praktikos panaikinimą. 2011 m. birželio 15 d. SNO Žmogaus teisių Taryba priėmė rezoliuciją 17/19, įtvirtinusią lygybę tarp žmonių nepriklausomai nuo lytinės orientacijos jų genderinio identiteto. Tekstas, pasiūlytas Pietų Afrikos, palaikytas 39 valstybių ir pasirašytas 86, patvirtino žmogaus teisių universalumą ir pareikalavo iki 2011 m. paruošti pranešimą apie diskriminacinę praktiką seksualinių mažumų atžvilgiu [16]. Po to sekė pirmasis oficialus SNO pranešimas, šiuo klausimu, paruoštu Vyriausiojo komisaro valdybos žmogaus teisėms (VKVŽT), kuris pasitarnavo pagrindu pirmam šios temos tarpvalstybiniam aptarimu SNO ekspertų komisijos Taryboje 2012 metų kovą. Norėtųsi atkreipti dėmesį, kad tarp tų renginių, kuriuos suplanavo VKVŽT, kad pasiekti visuotinę homoseksualizmo dekriminalizaciją numatomas, konkrečiai; – sukūrimas rekomendacijų reformai per dialogą su vyriausybėmis; – dalyvavimas visuomeninėje propagandoje už dekriminalizaciją per pasisakymus, straipsnius spaudoje ir video-pranešimus; – bendradarbiavimas su SNO partneriais realizuojant atitinkamas švietimo iniciatyvas; – užtikrinimas palaikymo specialioms procedūroms nustatant faktus diskriminacijos ir konfidencialių ryšių su vyriausybėmis.

Kaip matome, VKVŽT planai dideli, o koordinuojami jie iš vadavietės Niujorke. Tuo pačiu metu plečiasi ir finansinė tarptautinės „pagalbos“ iškrypėliams bazė. 2009 m. Prancūzija Olandija ir Norvegija sukuria pirmą istorijoje Fondą tarptautinės paramos „Žmogaus teisių, seksualinės orientacijos ir genderinio identiškumo“ kovai prieš homofobiją ir transfobiją ir vykdomo bendrai valstybių-donorių ir nevyriausybinių organizacijų, kurios specializuojasi žmogaus teisių gynime. Užsiima jis tuo, kad finansuoja akcijas skirtas sodomitų teisių gynimui. Įdomu tai, kad administravimą ir finansinį valdymą fondo vykdo Prancūzijos Užsienio reikalų ministerija [10]. 2010 metų birželį buvo sukurtas pirmasis valdymo komitetas, kurį sudarė fondo sponsorių atstovai (atstovybės Norvegijos, Olandijos, ir Prancūzijos URM) ir NVO (Prancūzijos Amnestija, Tarptautinės federacijos Žmogaus teisių ir specializuotų NVO LGBT-bendrijos) 2011 vasarį komitetas sukūrė tris pilotinius projektus, kurie buvo realizuoti per 2 metus. Pirmasis buvo nukreiptas pasiekti toleranciją visais lygiais su media-kompanijos pagalba, spaudimą į įstatymų leidėjus (išaiškinimo prieštaravimų tarp nacionalinių įstatymų ir tarptautinėmis konvencijomis) ir betarpišką homoseksualistų gynimą. Antruoju tikslu tapo tiesioginis darbas su gyventojais, kad juos nuteikti palankiai LGBT atžvilgiu, rodant dokumentinius filmus, vykdant atitinkamus kino festivalius ir demonstracijas, skiriant ypatingą dėmesį universitetams. Trečias projektas skirtas pasiekti juridinį pripažinimą homoseksualistų asociacijų kovojančių prieš diskriminaciją. Fondas aktyviai finansuoja NVO, profsąjungas, universitetus, MIP, nacionalinius žmogaus teisių institutus.

2013 m. pradžioje (vasaris-kovas) tam, kad sukurti bendrą strategiją kovos prieš homofobiją ir koordinuoti pastangas valstybių iš trijų kontinentų įvyko atitinkamos žmogaus teisių, seksualinės orientacijos ir genderinio identiškumo konferencijos Brazilijoje (Amerika), Katmandu (Azija) ir Paryžiuje (Europa) [19]. O 15-16 balandžio tarptautinėje konferencijoje Oslo, kurioje dalyvavo 200 atstovų iš 86 pasaulio valstybių, buvo susumuoti atlikto darbo rezultatai ir numatyti sekantys žingsniai stiprinant LGBT pozicijas [20].

Kaip matome, sodomo mafija šiandien virto į galingą idėjinę-politinę jėgą, kuri, įgydama vis agresyvesnes formas, įtvirtina savo kontrolę pagrindinėms  kultūrinio-visuomeninio gyvenimo fermoms. Jos Stūmimas į pasaulio politikos aukštumas vyko nepastebimai, ilgą laiką į ją rimtai nežiūrint, traktuojant kaip vieną iš mažumų. Išdavoje, kada, sukaupusi potencialą ir sukūrusi išsišakojusį tinklą jai pavaldžių organizacijų ir judėjimų, ji išėjo į pasaulinę areną, paaiškėjo, kad, valdžios struktūrose „seksualinė mažuma“ jau senai yra „seksualinė dauguma“, kietai diktuojanti savo įstatymus ir normas. Veikdama prisidengusi kova prieš diskriminaciją ir homofobiją (traktuojamas išimtinai plačiai ir laisvai) jos aktyviai įtvirtina savo išimtines teises, palaipsniui virsdamos į neliečiamųjų kastą.

Tikrovėje, priskirdama savo teisėms jau sakralinį charakterį, sodomo mafija pradeda įgyti religinės bendruomenės požymius. Pastatydamos priekyje „gatvės homoseksualizmą“ ir prisidengdamos moksline-genderine retorika, jos okultinis new-age branduolys kol kas nepasirodo atvirai, bet tiksliai siekia savo tikslo. Veikdama atitinkamai su satanistine logika, ji pastoviai vykdo prasmių pakeitimą, kad įtraukti į savo tinklus kaip galima didesnį žmonių ratą, kurie, jau būdami tolerantiški, nepajėgūs atskirti tiesos nuo melo. Bet kuo tolerantiškesnė visuomenė, tuo mažiau jai pakantūs sodomitai.

Veikdami kaip vilkolakiai, jie naudoja socialines organizacijas ir įstatymus šios visuomenės, kad ją susprogdinę ir išardę iš vidaus, pastatyti ant šių griuvėsių savo sodomo antibažnyčią, kuri ir yra šėtono antibažnyčia. Prisidengdami „žmogaus teisėmis“, jie likviduos tą žmogų, sukurdami vietoje jo belytę būtybę – anti-žmogų. Kurdami savo vienalytes „santuokas“, jie likviduoja tikrąją santuoką, kuris gali būti tiktai sąjunga tarp vyro ir moters, kurią jie neigia. Kurdami savo „šeimas“, jie likviduoja šeimą, kurioje vaikai yra vaisius meilės tarp vyro ir moters, atimdami iš jų atimamų vaikų ir lytį ir kilmę. Prisidengdami „meile“ jie naikina tikrąją meilę, nes vietoje šeimos kaip „mažosios bažnyčios“, kuri yra sąjunga vienas kitą mylinčių žmonių, apsijungusių tikėjimu į dievą, jie sukuria „mažąją antibažnyčią“, kuri yra sąjunga iškrypėlių-nužmogėjėlių sąjunga, apjungta mirtina nuodėme ir tarnyste šėtonui. Jie čiulpia sultis iš šitos sistemos, kol ji jiems reikalinga. Kai tik šita „bendrija“ pasieks kritinę masę, ji įves jau pasaulinę sodomokratiją, ir revoliucija pasibaigs: jų Sodomas taps vienintele norma, o visa kita-patologija.

Norma taps visos ydos ir iškrypimai, įsigalės visuotinė seksualinė anarchija, kada santuokos įteisinimas neturės jokios reikšmės, nes ją pakeis pačios nenatūraliausios bendro gyvenimo formos. Tai, kas šiuo metu vyksta Vakaruose – tiktai eskizas šios drobės, kurią jie tapo, bet jų ranką valdo pats šėtonas.

***

Sodomo nuodėmė plinta kaip vėžinis auglys, su kuriuo negalima susitarti, ieškoti kompromiso arba pasiekti konsensuso. Jo metastazės pasiekė ir mūsų valstybę ir sukelia mums jau mirtiną grėsmę. Bet mes ne Europa, mes turime savo kelią, savo likimą, savo tikėjimą, nuo kurio mes niekada neatsisakysime. Rusija lieka paskutine ir vienintele stačiatikių dvasingumo tvirtove, kuri tik ir gali priešintis šlykštynės plitimui. Esantys prieš mus pavojai reikalauja tikslaus ir aiškaus mūsų dorovinės pozicijos įtvirtinimo, kuri, savo ruožtu, užtikrins priėmimą atitinkamų įstatyminių, politinių ir socialinių sprendimų, be kurių visuomenės degradacija neišvengiama.

_____________________________

[16] http://www.franceonu.org/

[17] http://www.fei.gouv.fr/fr/nos-projets/focus-sur/projet-d.html

[18] Ibid.

[19] http://www.diplomatie.gouv.fr/

[20]http://www.dirco.gov.za/docs/2013/human-rights0417.html

http://www.najat-vallaud-belkacem.com/2013/04/18/conference-doslo-pour-les-droits-fondamentaux-des-personnes-lgbt/ 

Vertė Algimantas Lebionka

Šauksmas

Leave a Reply