P. K. Robertsas: „Lietuvai iš karo su Rusija tikrai nebūtų jokios naudos, bet, vis dėlto, Lietuvos valdžia tarnauja Vašingtonui?!..“

Patyręs amerikiečių ekonomistas ir politologas Polas Kreigas ROBERTSAS – šiandien žinomas Amerikos disidentas, 1981-1982 metais dirbo finansų ministro pavaduotoju JAV prezidento Ronaldo Reigano administracijoje. Gal todėl iki šiol jis vadinamas „reiganomikos“ kūrėju ir yra įsitikinęs jos būtinumu bei efektyvumu. Kurį laiką P. K. Robertsas dirbo redaktoriaus pavaduotoju laikraštyje „Wall Street Journal“, dėstė JAV universitetuose, buvo Huverio bei Katono institutų mokslinis bendradarbis. knyga-1Parašė aštuonias knygas, daugybę publicistinių straipsnių, daug metų dirbo žurnalo „Business Week“ bei laikraščio „The Washington Times“ politikos apžvalgininku. Tačiau pastaruoju metu dėl savo politinių pažiūrų yra tapęs persona non grata JAV oficiozinėje žiniasklaidoje. Prancūzijos Garbės legiono ordino kavalierius P.K. Robertsas šiuo metu vadovauja Politinės ekonomikos institutui. Oficialus Polo Kreigo Robertso tinklapis: http://www.paulcraigroberts.org/

Vilniaus universiteto filosofijos studentas Kristoferis VOIŠKA neseniai kalbėjosi su P.K. Robertsu apie šių laikų pasaulio ekonomikos ir geopolitikos aktualijas, apie gilėjantį konfliktą tarp JAV ir Rusijos bei kitų BRICS šalių. Ypač įdomu buvo sužinoti JAV eksperto nuomonę – ar mažos Lietuvos agresyvi politika kaimyninės Rusijos atžvilgiu adekvati susiklosčiusioje geopolitinėje situacijoje, ar tai – pasidavimas NATO manipuliacijoms? Polas Kreigas Robertsas atskleidžia prolandsberginiams „patriotams“ bei jų favoritei Raudonajai Daliai nemalonią tiesą: tokios šalys, kaip Lietuva, faktiškai yra JAV vasaliniai satelitai, stumiami į jiems visiškai nereikalingą ir beprasmišką karą.

„Skaitytojų dėmesiui pateikiamas Kristoferio Voiškos interviu (jo paties išverstas į lietuvių kalbą) su įžymiuoju Amerikos disidentu, mano nuomone, ypatingai svarbus, nes tai apskritai pirmas kartas, kada toks autoritetingas politikos apžvalgininkas duoda išskirtinį interviu Lietuvos žiniasklaidai. Na, o visokių ten rusofobiškų „politikos apžvalgininkų“ edvardų lukasų su jų „rusai puola” kliedesiais, tai aš apskritai nelaikau vertais dėmesio. P.K. Robertsas šiuo metu yra labai populiarus ne tik JAV, bet ir Rusijoje, dažnai pasisako per RT televiziją, yra išversta į rusų kalbą daugybė jo straipsnių“, – teigia JAV gyvenantis disidentas Valdas ANELAUSKAS.

—————————————————————————————


pcr-5Kristoferis Voiška:  Pirmiausia norėčiau paklausti, kaip Jūs, kadaise buvęs JAV prezidento Reigano patarėju valstybės ekonomikos bei iždo klausimais, tapote aktyviu JAV rėžimo  vykdomos vidaus ir užsienio politikos kritiku?

Polas Kreigas Robertas: Šiais laikais Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybė yra visai kitokia negu Reigano laikais. Prezidentas Reiganas koncentravosi į Amerikos vidaus ekonominius reikalus ir siekė užbaigti Šaltąjį karą su Tarybų Sąjunga. Šiandien, kaip ir per visą dvidešimt pirmąjį amžių, Amerikos valdžia didžiausią dėmesį teikia karui bei Amerikos finansiniam imperializmui viso pasaulio atžvilgiui. Tai yra iš ties dramatiškas pokytis. Deja, šis pokytis yra labai pavojingas ne tik amerikiečiams, bet ir visam pasauliui. Amerikiečiai nuolat kariauja štai jau 15 metų, jie yra užpuolę, bombardavę ar šnipinėję daugybę pasaulio šalių, kuriose žuvo arba buvo sužaloti šimtai tūkstančių nekaltų žmonių, civilių gyventojų.

Dabar Jungtinės Amerikos Valstijos ėmėsi sankcijų prieš Rusiją, o prieš tai inicijavo valstybinį perversmą Ukrainoje ir nuvertė teisėtai išrinktą prezidentą V.Janukovičių – tai labai pavojingas precedentas. JAV provokuoja karinį konfliktą Ukrainoje tam, kad pažemintų Rusiją ir destabilizuotų ekonominę situaciją šalyje. Amerika net neslepia, jog naudoja savo politinę ir finansinę hegemoniją kovai prieš Rusiją – įvedamos naujos sankcijos, nuvertinama šalies valiuta rublis… Tai išskirtinai politiniai aktai, neturintys realaus ekonominio pagrindo. Žodžiu, Amerikos politikoje daug kas pasikeitė, ypač lyginant su situacija, kuri egzistavo 1980-aisiais.

KV: Kaip vertinate įsiplieskusį konfliktą Ukrainoje pasaulinės geopolitikos kontekste? Ką manote apie ženkliai išaugusią įtampą tarp Rusijos ir JAV? Kokia buvo Amerikos įtaka rengiant valstybinį perversmą – vadinamąją Maidano „revoliuciją“?

PKR:  Po Tarybų Sąjungos žlugimo įsigalėjo Amerikos neokonservatoriai (neokonai) ir liberaliniai intervencionistai. Šios dvi politinės grupės įtakoja Amerikos užsienio politiką ir abi jos mano, kad JAV turėtų būti dominuojančia pasauline jėga, kad neturėtų būti jokios kitos jėgos, kuri galėtų priešintis ar prieštarauti Amerikos keliamiems tikslams bei idealams. Štai kodėl Rusijos ar Kinijos iškilimas laikomas rimtu iššūkiu amerikietiškosios pasaulinės hegemonijos ideologijai.

Galbūt teko girdėti pas mus dažnai kartojamą frazę, kad amerikiečiai esą „išskirtiniai žmonės“, neva JAV yra „svarbiausioji pasaulio šalis“. Tai skamba panašiai, kaip Hitlerio postulatai. Bet jei tavo šalies žmonės yra „išskirtiniai“, kokios tada yra kitos tautos? Tai reiškia, jog kitos pasaulio tautos yra antrarūšės. Tokia arogantiška ideologija tarytum sako: „O Dieve, žiūrėk, Rusija atsigavo vadovaujant prezidentui Putinui. Rusija tapo ekonomiškai pajėgi, kariškai pajėgi – mes jokiu būdu negalime šito leisti!.. Ir ką dabar darysime, kad pridarytume Rusijai bėdų? Na, užpulkime  Rusiją, prieš tai įvykdę perversmą Ukrainoje!..“

Būtent taip ir nutiko. JAV per dešimtmetį išleido penkis milijardus dolerių „demokratijai Ukrainoje paremti“. Toje šalyje buvo sukurtos ir finansuojamos nevyriausybinės organizacijos, kurios iškvietė protestuojančius žmones į gatves. Būtent Amerika skatino atitinkamus proamerikietiškus politinius veikėjus perimti valdžią Kijeve ir suformuoti marionetinę Ukrainos vyriausybę.

Be abejo, prieš metus įvykdytas pučas Ukrainoje pridarė rimtų problemų Kremliui, JAV atkakliai siekiant sužlugdyti Rusijos ekonominius ir politinius santykius su Europa.

PUTIN_RasputinPagrindinis JAV inicijuotų ir šiuo metu taikomų sankcijų tikslas – ne tik stabdyti Rusiją, bet suardyti ekonominius santykius tarp Europos ir Rusijos. Juk Europa turėjo perspektyvius ekonominius santykius su Rusija ir JAV globalistai matė, kad tai gali išstumti europiečius iš Amerikos orbitos. Ilgainiui Europa galėjo nustoti sekusi JAV užsienio bei ekonomine politika, tai yra, galėjo išvystyti naujus santykius su Rusija, o tada Vašingtonas, galimai, prarastų ES kontrolę.

Taigi, pagrindinė ekonominių sankcijų funkcija yra griauti augančius politinius ir ekonominius santykius tarp Europos ir Rusijos. JAV turi savo strategiją, kurios griežtai laikosi. Kai tik kokia nors vasalinė valstybė Europoje, tarkim, Prancūzija, išreiškia skirtingą nei Amerikos požiūrį, tada kažkas staiga atsitinka, pavyzdžiui, teroro aktas prieš „Charlie Hebdo“ karikatūristus…

Ar tai buvo tikras teroristinis išpuolis, ar iš anksto puikiai surežisuota operacija, visai nesvarbu, kadangi to rezultatas – Prancūzijos įtraukimas atgal į Amerikos orbitą. Dabar mes jau nebegirdime, kad Prancūzijos prezidentas reikalautų stabdyti sankcijas Rusijai, arba, kad Prancūzija balsuotų už palestiniečius, prieš Izraelį ir Ameriką. Visam tam  atėjo galas.

JAV išvystyta strategija veikia ir kelia rimtas problemas Rusijai. Tuo tarpu Kremliaus atsakas nėra provokuojantis. Jie gi nesmogia atgal, todėl, kol kas, sunku prognozuoti, kokios bus Amerikos vykdomos politikos pasekmės.

KV:  Ką manote apie Kinijos, kaip pranašesnės ekonominės jėgos, iškilimą ir visą BRICS bloką, kaip atsvarą Amerikos hegemonijai?

PKR: BRICS bloko šalys suformavo (ar bent jau mėgina suformuoti) ekonominę ir politinę organizaciją, kuri būtų nepriklausoma nuo Amerikos valdomų Vakarų. Ilgą laiką pasaulio šalys tiesiog priimdavo Amerikos valdomą mokesčių sistemą ir dolerį, kaip pasaulinę rezervinę valiutą, paklusdavo Amerikos primetamoms taisyklėms tarptautinėje ekonomikoje.

Tačiau atsirado ir tokių šalių, kurios aiškiai pamatė, kad Amerika ekonominės galios principą naudoja siekdamos nuskriausti kitas šalis ir paremti savo finansinius bei ekonominius interesus. O juk tai, toli gražu, nėra tobula sistema, kurioje su visais būtų elgiamasi lygiai teisingai.

Dabar matome, kad Rusija, Kinija ir Indija stengiasi sukurti tokią sistemą, kurioje galėtų veikti savarankiškai ir apsisaugoti nuo Amerikos viešpatavimo. Kinijos ir Rusijos ekonomikos viena kitą papildo. Nėra reikalo Kinijai ar Rusijai suktis į Vakarų kapitalo rinkas dėl finansavimo, nėra reikalo šioms šalims naudotis doleriu.

Juk naudojant atsiskaitymams JAV dolerį stiprinama Amerikos galia, tai stiprina Amerikos valiutos vertę, kuriai tikrai kils rimtų problemų dėl masiško pinigų spausdinimo bei išaugusios per pastaruosius šešerius metus milžiniškos skolos.

 Amerikos valstybinė skola BVP atžvilgiu yra 10 kartus didesnė negu Rusijos. Tai kodėl nuvertėja Rusijos rublis, o ne JAV doleris? Viskas pernelyg politizuota, todėl BRICS mėgina atsiskirti nuo Vašingtono valdomos sistemos.

KV:  Kokia būtų Jūsų nuomonė dėl dramatiško naftos kainų smukimo ir Venesuelos prezidento Nicolas Maduro teiginio, kad tai yra Vakarų mėginimas susilpninti ekonomiškai nuo naftos prekybos priklausomas šalis, oponuojančias JAV hegemonijai, tai yra, susilpninti Rusiją, Iraną, Venesuelą ir t. t.?

PKR:  Neturiu jokios informacijos, kuri patvirtintų, kad tai būtų nukreipta prieš Venesuelą ar Rusiją – nors taip iš tikrųjų gali būti. Kita vertus, kritusi naftos kaina kenkia ir Amerikos skalūninių dujų pramonei. Tai iš ties brangus būdas išgavinėti naftą ir dujas, o naftos kainų kritimas skalūninių dujų kompanijų skolas padidino tiek, kad jų nebeįmanoma išmokėti. Tai tapo didžiule finansine problema, nes dabar viskas yra susieta su JAV skalūninių dujų kompanijų paimtomis paskolomis.

Žodžiu, kritusios naftos kainos veikia ne tik Venesuelą ar Rusiją, bet ir JAV. Jei Vašingtonas taip elgiasi, tai, galbūt, yra nuspręsta paaukoti skalūnų pramonę tam, kad būtų pakenkta Rusijai ir Venesuelai? Tai tik prielaida. Yra ir kitokių paaiškinimų. Vienas iš jų – pasaulio ekonomika išseko ir energetikos paklausa atitinkamai sumažėjo, todėl smuko ir energetikos kaina.

Visiškai įmanoma, kad iki naftos kainų kritimo ankstesnė naftos kaina buvo labai išaugusi dėl Volstryto manipuliacijų. Volstryto spekuliantai gali nusmukdyti kainas. Tikslaus atsakymo aš neturiu, todėl ir neatmesčiau Venesuelos prezidento pareiškimo, jog tai yra Vakarų mėginimas ekonomiškai susilpninti nuo naftos prekybos priklausomas šalis.

KV:  Užsiminėte apie „Charlie Hebdo“ išpuolį, kuris, anot vieno Jūsų rašyto straipsnio, galimai, yra CŽV įvykdyta fiktyvi operacija. Ar  galėtumėte kiek išsamiau pasidalinti savo mintimis dėl  teroro akto Paryžiuje?

PKR:  Šiame incidente aš matau daug ženklų, rodančių, jog teroro aktas Paryžiuje galėjo būti iš anksto suplanuotas. Pavyzdžiui, istorija, kad du broliai užpuolė Paryžiaus karikatūristų kontorą, man atrodo, iš anksto buvo surežisuota ir parengta publikavimui spaudoje. Tai labai įtartina. Jeigu niekas iš anksto nebūtų nieko žinoję apie rengiamą išpuolį, kaip jie būtų galėję pilnai parengtą tokią istoriją? Tai tiesiog nelogiška.

 Yra ir daugiau nesutapimų. Žmonės tai pastebi, aš pats iš europiečių skaitytojų gaunu žinių apie vis daugiau ir daugiau neatitikimų tarp žinomų faktų bei oficialiai pateikiamos versijos.

„Charlie Hebdo“ karikatūristų kontorą užpuolę du profesionalūs žudikai, atrodo, buvo puikiai parengti, labai gerai organizuoti, visiškai nesiblaškantys, atėję sunaikinti leidinio redakciją ir ten buvusius žmones. Po to teroristai sugebėjo be vargo pasprukti, niekas negalėjo stoti jiems skersai kelio ir sulaikyti.  Vis dėlto, po dvejų dienų tariamai tie patys du teroristai pasirodė esantys žiopli, išsiblaškę ir nekompetentingi…

Kitas įdomus šios tragedijos aspektas: vadinamieji teroristai nušauti, nors, atrodo, buvo visai nesunku juos suimti. Kam žudyti įtariamus nusikaltimo padarymu žmones, jeigu galima juos suimti ir tardyti? Viena priežastis ta, kad, galbūt, tai nebuvo tie patys žmonės, todėl ir apklausti juos būtų nepatogu, tiesiog kažkam nepageidaujama, kad jie prabiltų…

Kyla daugybė klausimų, bet mes paklauskime – o kam visa tai yra naudinga? Aišku, šis teroro aktas pasitarnavo pirmiausia tam, kaip jau minėjau, kad būtų užčiauptas Prancūzijos prezidentas, kuris daugiau nebekalba apie tai, kad „turėtume stabdyti sankcijas prieš Rusiją“. Prancūzijos vadovas nėra pasirengęs balsuoti už palestiniečius prieš Izraelį. Taigi, lieka atviras klausimas – kam tai naudinga? Juk tikriems musulmonams iš to nėra jokios naudos.

KV:  Mūsų šalyje, jei kas nors bent išdrįstų garsiai pagalvoti, kad ir Lietuvoje galėtų būti rengiami  fiktyvūs incidentai ar kažkas panašaus, sisteminė žiniasklaida tuoj užsipultų, pradėtų klijuoti etiketes, neva esi „Kremliaus agentas“, „penktakolonininkas“, „prorusiškai nusiteikęs“ ir pan. Ką manote apie tokios mažos šalies, kaip Lietuva, ir kitų rytų bei vidurio Europos regiono šalių, bemaž, vieningą poziciją, kurių vyriausybės pastaruoju metu gan isteriškai prisideda prie galimo karo su Rusiją kurstymo?

PKR:  Visiškai akivaizdu, kad Lietuva šiuo metu yra JAV vasalinė valstybė. Lietuvos valdžia reprezentuoja Vašingtono interesus, o ne lietuvių Tautos. Koks čia gali būti daugumos lietuvių interesas konfliktuoti su Rusija? Manau, tikrai joks. Tai visiškai kvaila ir be galo rizikinga politika. Jeigu Jungtinėms Amerikos Valstijoms pavyktų sukelti karą tarp NATO aljanso šalių ir Rusijos, kas, lietuvių manymu, atsitiktų Lietuvai?

KV:  Ko gero, Lietuvai tikrai nepavyktų kiek ilgėliau atsilaikyti ir mes neišvengtume visiško sunaikinimo?

PKR:  Teisingai!.. Juk Lietuva karo atveju neišvengiamai atsidurtų priekinėse fronto linijose. Deja, ten nebūtų tokios amerikiečių kariuomenės, kuri pajėgtų sustabdytų į Lietuvą žengiančius rusų karius, tuo atveju, jeigu Vašingtonas pradėtų kariauti su Rusija!.. Na, o Lietuvai iš karo su Rusija tikrai nebūtų jokios naudos, bet, vis dėlto, Lietuvos valdžia tarnauja Vašingtonui?!..

 Jūsų pastebėjimas, kad žmonėms neleidžiama net abejoti tokių įvykių, kaip „Charlie Hebdo“, oficialiais aiškinimais, tai dar vienas įrodymas, kad kažkas yra ne taip su oficialiai pateikiamomis versijomis. Jei oficialus teroro akto išaiškinimas iš tikrųjų būtų teisingas, tada visai nesvarbu, ar kas nors tuo abejoja. Abejojantiems galima būtų pasakyti: keliami geri klausimai, tad panagrinėkime juos ir raskime atsakymus. Deja, vietoj to yra pasakoma maždaug taip: „Oi ne, jeigu tu abejoji, tai esi išprotėjęs sąmokslo teoretikas arba rusų agentas.“ Taip sakoma todėl, kad paprasti žmonės nieko nepastebėtų ir nemąstytų. Aš manau, yra ne viena priežastis suabejoti oficialia „Charlie Hebdo“ versija.

 Bet kuriuo atveju, kai tik valdžia mėgina užgniaužti visuomenėje kitokį mąstymą ir abejones, visai nesunku numanyti, kad kažkas čia yra ne taip!..

KV:  Gal dabar grįžkime prie Amerikos problemų ir Vašingtono pozicijos. Vašingtono mėginimai izoliuoti Rusiją, BRICS iškilimas, Rusijos ir Kinijos atsiskaitymai savomis nacionalinėmis valiutomis – kaip ilgalaikėje perspektyvoje visa tai gali įtakoti JAV dolerio kursą? Ir kaip apskritai tai turėtų paveikti Amerikos socialinę-ekonominę raidą 

PKR:  Jei BRICS blokui pasiseks ir bus išvystytas finansinis mokėjimo mechanizmas, kuris leistų šioms šalims tarpusavio prekyboje išvengti atsiskaitymų doleriais, ypač energetikos srityje, tada ir paklausa doleriams pasaulyje smuktų, o JAV būtų daug sunkiau išlaikyti savo nacionalinės valiutos – dolerio vertę. Jeigu tik doleris bus vis mažiau naudojamas, kaip pasaulinė rezervinė valiuta, tai reikštų, jog kils grėsmė JAV galimybei apmokėti savo sąskaitas, bespausdinant naujus dolerius.

Vienas didžiausių Amerikos galios šaltinių yra tai, kad doleris – pasaulinė rezervinė valiuta. Būtent tai ir leidžia Vašingtonui valdyti resursus, paprasčiausiai spausdinant pinigus. Tai neįprasta galia, niekas daugiau tokios galios pasaulyje neturi!.. Kol doleris bus rezervinė valiuta ir visi bus pasiruošę laikytis dolerio, kaip pagrindinio valstybės santaupų šaltinio, Centrinio banko rezervu, tol Vašingtonas galės valdyti resursus paprasčiausiai spausdindamas popierinius pinigus. Amerikai net nereikės nieko gaminti ir stengtis parduoti savo produkciją – juk galima tiesiog spausdinti žalius banknotus.

Kai tik Vašingtonas praras rezervinės valiutos pranašumą, iš kart pranyks ir JAV jėga. Manau, tai neišvengiamai įvyks, tik neaišku kada. Vašingtonas pernelyg daug prasiskolinęs, todėl ateity Amerika negalės pakelti realių prekių kainų ir vystyti gamybą. Spausdinami pinigai auga žymiai greičiau už ekonomiką, Amerikos skola auga žymiai greičiau už ekonomiką. Tai kaipgi JAV ekonomika galės įveikti masinį milžiniškos skolos išaugimą? Tikrai negalės!.. Pasauliui imant pagaliau tai suvokti bei traukiantis šalin nuo dolerio, kaip rezervinės valiutos sistemos, JAV ekonomika neišvengiamai smuks.

Nežinau, kaip ilgai užtruks šis kritimas. Manau, tai vyks greičiau, nors Amerikos strategai moka gudriai vadovauti. JAV savo valdžioje laiko Japonijos banką su jenomis ir Europos Sąjungos Centrinį banką su eurais – tai dvi didžiulės valiutos atsargos. Ir jeigu šios valiutos gausiai spausdinamos, tai palaiko ir JAV dolerio vertę. Doleris negali smukti santykyje su jena ar euru, jei kuris nors iš šių centrinių bankų taip pat spausdina pinigus.

Taigi, kol bus spausdinamos dvi stambios valiutos – jena ir euras, jos palaikys JAV dolerį. Ir kadangi ES bei Japonija yra Amerikos vasalai, tai priverstos paklūsti iš Vašingtono gaunamiems įsakymams. Vašingtono hegemonija gali tęstis dar ilgai.

Pasauliui paliekant šią sistemą, jeigu BRICS šalių blokui pavyks ženkliai sumažinti atsiskaitymus doleriais, tai palaipsniui ims griūti ir Vašingtono jėga.

KV:  Lietuvoje neseniai  buvo įvestas euras, nors daugiau kaip 50% Lietuvos piliečių pasisakė prieš euro įvedimą. Daugelis komentatorių teigia, kad tai visiška kvailystė, nes ardo formalaus nacionalinio suvereniteto liekanas ir, galimai, yra ekonominė savižudybė, kadangi netrukus gali žlugti  ir pati euro zona. Kaip  vertinate mūsų valdžios sprendimą – prijungti  Lietuvą  prie  euro zonos?

PKR:  Be abejo, įvesdama eurą Lietuvos valdžia susitaikė su šalies suvereniteto praradimu. Negali būti tikrai suverenios valstybės be nacionalinės valiutos. Jeigu neturi savo valiutos, tai negali savarankiškai finansuoti valdžios priimamų sprendimų. Iš to kyla rimtos problemos, kurias dabar matome Graikijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Airijoje, Italijoje. Šitų šalių vyriausybės nėra nei suverenios, nei savarankiškos, kadangi neturi nacionalinės valiutos ir negali savęs finansuoti, o turi remtis privačiais užsienio bankais.

Šitų bankų kreditoriai būna galingesni net už pačias vyriausybes. Kai tokioms priklausomoms šalims būna sunku susimokėti skolas, kreditoriai gali primesti taupymo politiką ir jas apiplėšinėti.

Pavyzdžiui, kaip Graikija buvo apiplėšinėjama? Graikams pasakoma, kad reikia sumažinti pensijas, turi būti mažinamos darbo vietos, apkarpomos išlaidos socialiniai rūpybai, aiškinama, kad reikia mokėti skolas bankams. Tada teko išparduoti vertingus valstybinius objektus, valstybei priklausančią žemę. Graikijoje buvo privatizuota valstybinė loterija, vandentiekio kompanijos, uostai ir netgi salos buvo parduotos nekilnojamo turto prekeiviams.

Tokiu būdu apiplėšinėjamos šalys. Kai tik valstybė atsisako nacionalinės valiutos, ji priverčiama išsižadėti ir savo suvereniteto. Būtent tai Lietuva ir padarė įsivesdama eurą. Taip nusprendusi Lietuvos valdžia pasakė šalies gyventojams: „Gerai, nuo šiol mes nesame suverenūs, bet užtai turime eurą!..”.

Juozas IVANAUSKAS

Visą „Laisvas laikraštis“  numerį galite atsisiųsti iš čia:  http://sauksmas.lt/pdf/2015.02.28.pdf

Leave a Reply