Pabėgėliai ant slenksčio ?

Labai įmanoma, kad artimiausiu metu ES šalims teks priimti emigrantus iš Artimųjų Rytų ir iš šiaurinės Afrikos

Praėjusį ketvirtadienį Europos komisija pasiūlė ES šalims mokėti išmokas po 6000 eurų už kiekvieną priimtą bėglį iš šalių, priklausančių Jungtinių Tautų Organizacijai. Europos reikalų seimo komisijos narė Iveta Grigule  mano, kad tai tik pradžia.

Visi bėga, bėga, bėga

  • Iveta_GrigulePabėgėlių problema šiandien labai aktuali, ir pasiūlymas mokėti už kiekvieną priimtą pabėgėlį po 6000 eurų – tik pradžia. Šiuo metu Europos komisija dirba prie visos eilės naujų direktyvų ir reguliatorių, kurie numato šalims Eurozonos narėms būtiną bėglių priėmimą ir apgyvendinimą iš Artimųjų Rytų ir šiaurinės Afrikos. Kiekvienai šaliai bus nustatytos minimalios priėmimo kvotos. Štai, pavyzdžiui, Latvijai galbūt teks kas metus priimti 10000 žmonių. Kadangi artinasi rinkimai į Europos parlamentą, šis klausimas svarstomas labai tyliai, ir Briuselio biurokratai supranta, jog ši informacija gali pakenkti kandidatams į Europos parlamentą, kurie palankūs šiai idėjai. Pakenkti tiems europarlamentarams, kurie nekovoja už savo šalių nacionalinius interesus. Todėl ir mūsų Europarlamentarai tyli ir neinformuoja visuomenės apie naujas tendencijas, kurios jau svarstomos Briuselyje.

Eurobiudžetas: ko mums nedavė

  • Jūsų požiūriu, ar Latvija sugeba ginti savo interesus Europoje? Pavyzdžiui, ar mums naudingas nesenai ES priimtas septynių metų biudžeto planas?
  • Deja mūsų premjeras Valdis Dombrovskis nesugebėjo išsikovoti, kad Latvijai būtų skirta daugiau lėšų. Dombrovskis galėjo vetuoti biudžeto projektą, bet jis to nepadarė. Jis iš esmės sutiko su tuo, kas buvo siūloma, nors sugrįžęs į Latviją pareiškė, kad daug pavyko pasiekti.

O iš tiesų jokios pergalės nėra! Jeigu palygintume finansavimą iš EU fondų, kuriuos mes dabar gauname, su tuo finansavimu, kurį gausime kitus septynerius metus, tai Latvijai skirta suma sumažės 500 milionų eurų. O juk tai tos lėšos, kurios buvo skiriamos palaikyti verslininkus ir savivaldą, palaikyti tvarkingą infrastruktūrą – gatves, kelius, tiltus, komunalinius ūkius.

Kodėl mūsiškiams nemokama?

  • Bet mūsų oficialūs asmenys gyrėsi, kad jie pasiekė didesnių tiesioginių išmokų Latvijos žemdirbiams…
  • Tiesioginės išmokos Latvijos žemdirbiams šiek tiek padidėjo, tai tiesa. Bet mūsų žemdirbiai kaip buvo paskutinėje vietoje ES pagal gaunamų pinigų sumą, taip ir toliau užima žemiausią vietą! Šiandien Latvijos žemdirbiams moka 96 eurus už hektarą, o 2019 metais jiems mokės 150 eurų, ir mes vėl būsime paskutinėje vietoje! Ar galima laikyti didžiuliu augimu tai, kad šiandien mes gauname septynis kartus mažiau, negu senosios ES šalys, o 2019 metais gausime penkis kartus mažiau? Jeigu tai pergalė, tai man sunku suprasti, kas yra pralaimėjimas…

Kas liečia Europos fondą, tai Eurokomisija nenori, kad šitie pinigai keliautų į infrastruktūros remonto ir statybos objektus. Tai reiškia, kad nei Rygoje, nei kituose Latvijos miestuose bei rajonuose nebus galima naudotis Europos lėšų kelių remontui ir kitiems svarbiems ūkio reikalams. Eurokomisijos nuomone, lėšos iš EU fondų turi padėti kurti naujas darbo vietas. Tai teisinga, darbo vietos reikalingos. Bet kaip galima padėti investicijų atėjimui ir darbo vietų daugėjimui, jeigu nėra išvystytos infrastruktūros? Pavyzdžiui, kelių kokybė tiesiogiai susijusi su gamybos vystymusi konkrečiame regione, tai reiškia ir su naujų darbo vietų atsiradimu.

  • O kodėl Latvijos žemdirbiai gauna mažiau lėšų negu jų kolegos iš kitų šalių? Ar buvo taikoma neteisinga formulė? Atsirado klaida skaičiavimuose?
  • Išmokų suma, kurią gauna Latvijos žemdirbiai, buvo skaičiuojama išeinant iš istoriškai bendro apdirbamo kaimo ūkio žemių ploto – pagal 1996 metais buvusią situaciją. 1996 metais, kada įstojome į ES, apdirbamos žemės plotas nebuvo labai didelis – kolūkiai, tarybiniai ūkiai, ir kaimo kooperatyvai griuvo, o žemės privatizacijos procesas tik prasidėjo. Bet būtent apdirbamos žemės plotas, vadovaujantis 1996 metų duomenimis, tapo baziniu nustatant tiesiogines išmokas. Prabėgo metai, dirbamos žemės plotas padvigubėjo, jei nepatrigubėjo. Ir kiekvienas, pradedantis dirbti žemę Latvijoje, gali tikėtis į finansinį palaikymą iš ES fondo, bet bendra šios pagalbos suma nekinta.
  • O kodėl negalima pakoreguoti bazinių nuostatų?
  • Todėl, kad šalys, kurios yra senosios ES narės, primygtinai reikalauja išsaugoti istorinius principus nustatant dotacijų sumas žemdirbiams. Senųjų ES šalių-narių lobizmas yra labai stiprus, ir jie nenori, kad ES atsirastų dar du milijonai dirbamos žemės hektarų. Nes jeigu Latvijos žemdirbiams pradės mokėti daugiau, tai žemdirbiams iš kitų šalių išmokas teks sumažinti.

Europoje, nepaisant gražių šūkių apie solidarumą, viską sprendžia skirtingų šalių interesai. Kalėdų Senis neateis ir nepasakys: štai jums, vaikučiai, dovana. Už viską reikia kovoti, o mūsų valstybės vadovai nekovoja.

Ina Oškaja

paimta iš http://jurmalasvards.ru/kommentarii/bezhency-na-porog?page=3

išvertė Žilvinas Šriubša

Leave a Reply