Pabėgėliai – kol kas tik žiedeliai

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pareiškė, kad daugiakultūriškumo era baigėsi, todėl jis stengsis, kad jo šalis nepatirtų šio reiškinio padarinių. Jis dar kartą pakartojo, ką galvoja apie imigraciją, ir ragino išvengti „masinio skirtingų religijų sumaišymo“.

photo_for_gallery_1_13074495
Zoltanas Pečė. Eltos nuotr.

“Daugiakultūriškumas reiškia islamo, Azijos religijų ir krikščionybės egzistavimą kartu. Padarysime viską, kad Vengrijoje to nebūtų. Mes priimame ne krikščionis investuotojus, menininkus, mokslininkus, bet nenorime masinio religijų susimaišymo“, – sakė V.Orbanas, ES pasiūlymą įvesti pabėgėlių kvotų sistemą pavadinęs „beprotiška“.

Apie Vengrijos poziciją pabėgėlių priėmimo klausimu ir EK kuriamą kvotų sistemą „Respublika“ kalbėjosi su šios šalies nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Lietuvoje Zoltanu Peče (Zoltan Pecze).

– Vengrijos poziciją dėl pabėgėlių kvotų sistemos aiškiai išdėstė šalies premjeras Viktoras Orbanas, kuris pavadino šią sistemą beprotybe. Kodėl, jūsų manymu, svetimas problemas bandoma užkrauti ant visų europiečių pečių? Juk nei Vengrija, nei Lietuva nesukėlė pabėgėlių krizės. Kita vertus, Europos Komisija mėgsta pakalbėti apie „solidarumą“ sprendžiant pabėgėlių klausimą. O kodėl apie solidarumą niekas nenori girdėti, pavyzdžiui, tada, kai Rytų Europa kalba apie išmokų suvienodinimą?

– Vengrija dėkoja Europos Komisijai, kad patraukė dėmesį nelegalios migracijos tema. Tačiau mes nesutinkame su EK pasiūlytu šio klausimo sprendimu. Pirmiausia visi dabar kalba apie Afrikos pabėgėlių krizę, bet tai nėra pabėgėlių krizė, tai yra didysis tautų kraustymasis XXI amžiuje. Šio didžiojo tautų kraustymosi kilmė yra beprecedentis gyventojų Afrikoje skaičiaus augimas. Gyventojų skaičius Afrikoje padvigubėjo per pastaruosius 27 metus. Jis sudarė pusę milijardo, o dabar yra vienas milijardas ir išaugs iki 3,57 milijardo gyventojų iki šio amžiaus pabaigos. Ar Afrikos išteklių pakaks daugiau nei 3 milijardams gyventojų išlaikyti, jei šiandien jų neužtenka net vienam milijardui? Kitaip sakant, tai yra globalus klausimas: kaip Žemė gali suvaldyti Afrikos gyventojų skaičiaus sprogimą ir koks bus Europos vaidmuo? Kiek afrikiečių Europa priims? Jau dabar reikia kalbėti apie šimtus milijonų ar net milijardą potencialių migrantų vietoj dabar esančių 20 tūkst., numatytų kvotose. Pagrindinė šio EK pasiūlymo problema yra ta, kad tai sukels didžiulį traukos efektą iš Afrikos į Europą. Ši kvota išsiųs žinutę į Afriką, kad Europa gali išspręsti jų problemas paskirstydama migrantus po visas ES šalis, tokias kaip Vengrija ir Lietuva. Štai tokia žinutė: „Jūs galite palikti savo šalį, nes galų gale Europos Komisija suras jums kitą šalį Europos Sąjungoje, kur jūs galėsite gyventi.“

– Tos šalys, kurios „įvedinėjo demokratiją“ Afrikoje (dažniausiai tai darė bombomis ir revoliucijomis), iškart pasakė, kad pabėgėlių jie nepriims. Tokiu atveju, jeigu atsisako tai daryti Didžioji Britanija, Prancūzija, galbūt net Vokietija, kaip išspręsti pabėgėlių problemą? Ką su jais daryti? Kur juos dėti?

– Todėl mes ir tvirtiname, kad Vengrijos vyriausybė nori išsamios, detalios ir labai atsargios diskusijos migracijos klausimu. Juk visi turime suvokti: kad ir ką ES nuspręstų, tai bus negrįžtama. Jeigu mes įsileisime migrantus, nebegalėsime jų išsiųsti atgal ateityje, kai suprasime, kad integracija neveikia. Taip pat atvyks jų giminės, draugai, kaimynai. Mūsų visuomenės pasikeis amžiams. Pažiūrėkite, pavyzdžiui, į tris Baltijos šalis. Estijoje ir Latvijoje gyvena daug kitataučių gyventojų, o Lietuva buvo pajėgi sumažinti imigraciją į šalį sovietų laikais. Šiandien Estija ir Latvija nebegali išsiųsti atgal žmonių, kurie ten persikėlė gyventi iš kitų Sovietų Sąjungos šalių 1950 ir 1990 metų laikotarpiu. Todėl problemą spręsti kažkokiomis migrantų priėmimo kvotomis tikrai būtų neprotinga ir nepriimtina.

– 20 tūkst. pabėgėlių, kuriuos EK perskirstė ES narėms, niekaip pačios problemos neišsprendžia, nes vien tik Viduržemio jūrą per metus perplaukia apie 180 tūkst. Galbūt problemos sprendimo būdų reikia ieškoti pačioje Afrikoje, o ne Europoje?

– Dar viena problema su šiomis privalomomis kvotomis, pasiūlytomis EK, yra ta, kad turtingos ES šalys atsirinks labiausiai išsilavinusius migrantus ir tuos, kurie negali būti integruoti, išsiųs į naujas ES šalis. O mes, lietuviai ir vengrai, prarandame savo kraują, savo išsilavinusius ir gerai išauklėtus jaunus žmones, nes jie išvažiuoja į Vakarų Europą dirbti ir moka ten mokesčius. Mainais mes gausime žmones iš kitų civilizacijų ir reikės tvarkytis su jų socialine integracija, kuri iš esmės niekur normaliai nevyksta. Kalbant apie Afriką, jau minėjau šios problemos šaknis, todėl kol nebus atsakyta į šiuos mano išdėstytus klausimus, ši problema niekaip nebus išspręsta.

– Vengrija taip pat susiduria su pabėgėliais iš Kosovo, buvusios Jugoslavijos, Sirijos, Afganistano. Ką su jais darote savo šalyje? Galbūt Vengrijos praktika būtų galima pasinaudoti visos Europos mastu?

– Remiantis Vengrijos vyriausybės pasiūlymu, ES narės turėtų susigrąžinti sprendimo teisę, kaip tvarkytis su nelegalia migracija, kuri buvo atimta ES įstatymų. Nelegalūs migrantai, kurie kerta Vengrijos sieną, neturėdami reikiamų dokumentų, anksčiau buvo laikomi uždarose kalinimo įstaigose, kol buvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų prieglobsčio prašymo. Tačiau prieš dvejus metus Europos Sąjungos Teisingumo Teismas oficialiai paskelbė tokį sulaikymą neteisėtu. Ir štai turime tokio sprendimo pasekmes. Dabar migrantai peržengia Vengrijos sieną nelegaliai. Kai juos šalyje pastebi policija, jie prašo prieglobsčio. Policija pasižymi detales, bet privalo juos paleisti į laisvę Vengrijoje. Dėl atvirų Šengeno sienų jie gali toliau judėti į Vakarų Europą – į savo galutinį tikslą – nedelsiant. Kai jie atvyksta į Vokietiją ar kur kitur, jie yra vėl išsiunčiami atgal į Vengriją pagal Dublino susitarimą. Šių metų sausį-gegužę mes jau turėjome 50 000 nelegalių imigrantų, o tai yra daugiau, nei turėjo Graikija.

– Vengrijai anksčiau buvo grasinama sankcijomis dėl savo šalies Konstitucijos keitimo, dėl krikščioniškų vertybių gynimo. Ar nemanote, jog ir dabar bus daromas spaudimas, kad premjero V.Orbano išsakyta pozicija būtų pakeista?

– Taip, tai yra tiesa. Tenka atkreipti dėmesį, kad kai kurie Vakarų politikai nori susieti griežtą Vengrijos poziciją nelegalios migracijos klausimu su kitomis temomis, tokiomis kaip krikščionybė, šeimos vertybės ir panašiai. Bet migracijos klausimu mes turime daugiau sąjungininkų, nes naujos ES narės ir net Jungtinė Karalystė yra tokio paties požiūrio.

– Kai kurie politikai ir politikos apžvalgininkai kritikuoja Vengriją dėl esą prorusiškos pozicijos ir neseniai vykusio V.Orbano vizito į Maskvą. Ar teisinga ši kritika? Ar Vengrija nenusisuka nuo bendros ES pozicijos, įvertinant Rusijos agresiją Ukrainoje?

– Norėčiau kiek patikslinti faktus. Rusijos prezidentas V.Putinas lankėsi Budapešte vasario 17 d. O štai Vengrijos ministras pirmininkas V.Orbanas nesilankė Rusijoje šiais metais. Todėl visi panašūs vertinimai visada yra subjektyvūs. Vengrija, kaip ir kitos ES šalys, tiki, kad Ukrainos krizės sprendimas turi būti pagrįstas Minsko susitarimu.

– Beveik visos Europos šalys savo teritorijose turi tam tikrų potencialių įtampos židinių, kur gyvena etninės mažumos ir kuriuos teoriškai visada įmanoma stimuliuoti, bandant sukelti analogišką konfliktą kaip Ukrainoje. Kaip Vengrijai sekasi integruoti įvairias tautines mažumas? Ar jūsų šalyje jaučiama kokia nors etninė įtampa?

– Tautinės mažumos Vengrijoje nesukelia jokios etninės įtampos, nes po Pirmojo pasaulinio karo pagal to meto Trianono taikos sutartį Vengrija tapo homogeniška šalimi. Etniškai susimaišę buvusios Vengrijos karalystės regionai kartu su 3 milijonais etninių vengrų buvo perduoti Čekoslovakijai, Rumunijai ir tuometinei Jugoslavijai.

1_106

respublika.lt

Leave a Reply