Pagalbos misija Ukrainai: humanitarinė ar karinė? (video)

 b_300_377_16777215_00_images_iliustracijos_skelbimai_2014_KVIETIMAS_Aukcionas.jpgNuo to laiko, kai Ukrainoje įvyko valdžios perversmas, Lietuvos visuomenė suskilo į dvi radikaliai priešingas dalis. Viena dalis aktyviai remia ir palaiko oficialiąją valdžios politiką, kuri deklaruoja, kad Ukrainoje vykstančio pilietinio karo pagrindinis kaltininkas – Rusija. Šios grupės nuomonę aktyviai skleidžia bei papildo ir oficialioji žiniasklaida. Antroji dalis tvirtina, kad pagrindinis Ukrainos konfliktų scenaristas, sukėlėjas ir kurstytojas – Jungtinės Amerikos Valstijos. Šių Lietuvos piliečių nuomonės didžioji Lietuvos žiniasklaida neplatina, jie savo samprotavimais dalinasi veidaknygėse, savo blog,-uose ir interneto portaluose.Tas pat vyksta ir su renginiais Ukrainos klausimu. Jei renginys palaiko oficialią valdžios poziciją – apie jį skelbiama ir jie reklamuojami. Jei ne – tai ir ne. O juk visų renginių dalyviai taip pat veikiami nuomonių, kurios didžiąja dalimi susiformuoja iš žiniasklaidos. Pabandykime pažvelgti į vieną iš tokių renginių kitokiu požiūriu, negu mums bando pateikti renginio organizatoriai ir oficialioji žiniasklaida. Tas renginys – tai europarlamentaro Petro Auštrevičiaus organizuojamas, prezidento Valdo Adamkaus globojamas aukcionas Ukrainos kariams remti. Tos visuomenės dalies, kuri nepalaiko Lietuvos valdžios pozicijos Ukrainos atžvilgiu, nuomonę dėl šio aukciono taikliausiai yra išsakęs visuomenininkas Ramūnas Alaunis savo blog,-e. Jo nuomonė kategoriška – Lietuvos dailininkų sąjunga – Kijevo chuntos rėmėja. Visą Ramūno Alaunio straipsnį galima paskaityti čia:

http://alaunis.lt/lietuvos-dailininku-sajunga-kijevo-chuntos-remeja/

 Po savo straipsniu Ramūnas Alaunis demonstruoja filmą, kuriuo grindžia savo nuomonę.

Dabar reklamuojamas antrasis aukcionas, kuris įvyks lapkričio 28 dieną. O į pirmąjį, kuris vyko spalio 10 dieną, buvo nuvykusi studijos Šauksmas filmavimo grupė. Bandėme pasiaškinti, ar renginio dalyviai supranta, kur ir kaip bus naudojamos surinktos lėšos, kokie yra renginio organizatorių tikrieji tikslai. Todėl ir klausiama buvo visų vienodai : ar iš surinktų lėšų bus remiami tik Ukrainos Kijevo kariai, ar ir nuo tų karių nukentėję Donbaso vaikai? Apie tų vaikų motinas ir tėvus sąmoningai neklausėme, nes vien jau bandant juos įvardinti – ar jie teroristai, ar sukilėliai, kovojantys už savo laisvę – kyla nuolatiniai konfliktai ir priešinama visuomenė. O vaikai – visados vaikai. Na, bent jau taip mano absoliuti dauguma psichiškai sveikų žmonių. Beje, kalbant apie tai, tema, kas yra psichikos negalia, taip pat labai plati ir diskutuotina. Ar karo nusikaltėliai – kriminaliniai nusikaltėliai, ar ligoniai? Tarkim, Niurnberge už nusikaltimus žmogiškumui nuteisti nacių nusikaltėliai pagal savo darbų pobūdį juk akivaizdžiai pretendavo į psichiškai nesveikų žmonių kategoriją. Ar gali psichiškai sveikas žmogus raginti ir juo labjau organizuoti masinį žmonių naikinimą? Sveiku protu mąstant, atrodytų – ne, negali. Todėl ir nacių nusikaltėlius gal reikėjo įvardinti psichikos ligoniais. Bet juk juos – iškorė. Todėl šitas sprendimas gal buvo daugiau politinis, stengiantis atgrąsinti ateities kartų nacizmo propaguotojuis ir panašių ideologijų skleidėjus. Bet grįžkime prie pagrindinės temos – aukciono.

Pirmiausia nuomonės apie aukcioną paklausėme renginio globėjo prezidento Valdo Adamkaus: ar bus remiami ir Donbaso nukentėję vaikai, ar tik Kijevo kareiviai? Iš prezidento atsakymo aišku, kad jam tas nelabai ir rūpėjo, tai – organizatorių reikalas. Dailininkas R. Savickas buvo klausiamas, ar padėtų tokį pat aukcioną surengti ir Donbaso vaikams? Iš pradžių menininkas lyg ir buvo linkęs atsakyti teigiamai, bet vėliau vistik pasiguodė labai dideliu užimtumu ir leido suprasti, kad vargu. Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Edita Utarienė į tokį pat klausimą atsakė labai nuoširdžiai, kad Lietuvos dailininkai – už taiką. Matėsi, kad ji nuoširdžiai įsitikinusi, jog aukcionas tarnauja gėriui ir taikos palaikymui Ukrainoje. Šauksmo kūrybinę grupę šiek tiek nustebino tik renginio metu sužinota aplinkybė, kad visi atsiskaitymai, lėšų iš aukciono judėjimas organizuotas per visuomeninę organizaciją „Gelbėkit Vaikus“. Pasirodo, Petras Auštrevičius – šios organizacijos valdybos narys. Tada pasidaro aišku ir „Gelbėkit vaikus“ pozicija. Iš esmės tokios organizacijos nuolat vargsta ir jos perdaug nesigilina, kas ir kaip padeda, svarbu, kad padeda. O toks žymus politikas, kaip Auštrevičius tokiai organizacijai – tikras radinys. Į Šauksmo klausimą dėl paramos Donbaso vaikams “Gelbėkit vaikus” vadovė Rasa Dičpetrienė atsakė, kaip ir turi atsakyti humanitarinę ar socialinės pagalbos misiją nuolat atliekančios įstaigos patriotas: vaikai yra vaikai, ir net nusikaltėliai turi teisę į pagalbą.

Apibendrinant galima būtų galima padaryti išvadą, kad aukciono dalyviai, kartu su renginio globėju prezidentu Valdu Adamkumi nelabai gilinosi į šio aukciono tikruosius tikslus. Nes pasakyti „mes už taiką“ – tai dar nereiškia siekio įvesti taiką. Tarkim, susimuš daugiavaikės šeimos tėvai. Jei mes palaikysime išgeriančio ir smurtaujančio tėvo pusę, o smerksime priekaištaujančią moterį, kam ji priekaištavo, juk matė, kad girtas, vadinasi, pati kalta, kad į kailį gavo…Taigi taip elgdamiesi, ar mes stengiamės išsaugoti šeimą, ar kurstome tolesnius konfliktus šioje šeimoje? Akivaizdu, kad kurstome. Ne veltui psichologinės tarnybos nepalaiko nė vienos konflikto pusės, o stengiasi išaiškinti destrukcinio elgesio principus abiems konflikto dalyviams. O jeigu ta šeima ne tik daugiavaikė, bet dar ir vaikai nuo skirtingų tėvų? Esame įsitikinę, kad tokiu atveju „Gelbėkim vaikus“ darbuotojai pasakytų „ vaikai yra vaikai, ir jiems visiems reikia padėti“. O ką tokiu atveju pasakytų pagrindinis renginio organizatorius Petras Auštrevičius? Panašioje situacijoje jis išsakė savo nuomonę labai aiškiai ir nedviprasmiškai. Tai buvo gegužės antrą dieną, po tragedijos Odesos profsąjungų rūmuose. Priminsim, kad skirtingų šaltinių duomenimis, ten gyvi buvo sudeginti nuo 46 iki virš šimto žmonių. Nesileisime į svarstymus, kas kaltas, kas ne. Šeimyninėse tragedijose ( o pilietinio karo Ukrainoje kitaip ir nepavadinsi) paprastai būna kaltos abi pusės. Bet ką apie tai sako Petras Auštrevičius? Savo veidaknygėje gegužės 2 dieną apie tuos įvykius jis rašo:

Ir šiandien sprendėsi Ukrainos likimas. Atkovotos pozicijos, sustabdytas Kolorado vabalų plitimas. Ne be aukų, bet pagaliau prošvaistės. Koks rytas išauš pamatysime, gal šviesesnis…

Po šiomis Petro Auštrevičiaus įžvalgomis pasipylusioje 73 komentarų lavinoje vienintelė seimo narė Nijolė Oželytė ( čia neminime akivaizdžių ir nuolatinių parlamentaro kritikų, kalbame apie jo paties bendraminčius ir gerbėjus) suabejojo Petru Auštrevičiumi. Ji bandė ginčytis su vienu aistringu Petro gerbėju: Nijole Oželyte Artūrai, kas žmonėse nebemato žmonių, tas yra blogiau už koloradą. Neilgai trukus, ji buvo grubiausiu būdu užtildyta, išvadinta išverstaskūre ir iš diskusijos išmesta. Jei tiksliau, diskusijos kaip ir nebuvo, buvo tik tokiam Petro Auštrevičiaus požiūriui pritariančių bendražygių choras. Taigi liberalo Petro Auštrevičiaus aplinkoje liberalizmu ar tolerancija kitaminčiams tikrai nekvepia. Dabar pats laikas pažiūrėti, kas tie “kolorado vabalai”, kurių plitimo sustabdymu džiaugiasi europarlamentaras. Gal čia?

pravoseki_v_odesse33

Arba čia:

pravoseki_v_odesse39Šioje nuotraukoje akivaizdžiai matosi, kad moteris ruošėsi gimdyti, taigi parlamentaras džiaugiasi ne be pagrindo.

Nežinia, ar apie tokį tikrą europarlamentaro požiūrį į žmones ir dar negimusius vaikus nujaučia aukciono globėjai ir dalyviai. Jeigu taip – tai atsiranda pagrindas manyti, kad šis aukcionas iš tikrųjų – tik dar viena veidmainiška militaristinė kampanija, skirta tolesnei nesantaikai ir karui Ukrainoje kurstyti. Tik meistriškai manipuliuojant visuomeninėmis organizacijomis, dangstantis humanizmo kupinais šūkiais, piktnaudžiaujant tokių organizacijų, kaip “Gelbėkit vaikus” finansiniu bejėgiškumu, ar Lietuvos dailininkų sąjungos patikliu politiniu naivumu.

Kokia gi išeitis? Paprasčiausia būtų tiesiog pasmerkti Petrą Auštrevičių už veidmainystę ir manipuliacijas, bandyti sužlugdyti aukcioną, kelti riaušes ir skandalus. Arba – bandyti kalbėtis su aukciono dalyviais, bandant jų naivias pastangas paversti iš tiesų humanitarinėmis. Kelią, kokiu eiti, kiekvienas skaitytojas lai renkasi pats. O Šauksmas kviečia Lietuvos Signatarų klubo narius, Pirmosios Lietuvos Vyriausybės klubo narius, Ukrainos ir Rusijos ambasadas, kitų užsienio šalių ambasadas, Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus atstovus, rusų ir ukrainiečių bendruomenių atstovus Lietuvoje – dalyvauti ne militaristinėje, o taikytojiškoje misijoje. Ne kurstant, o taikant kaimynus. Esame tvirtai įsitikinę, kad tik tokiu keliu eidami, turime šansą ne tik išlikti kaip tauta, bet galbūt ir perspektyvas tokiame miglotos ateities darinyje, kaip Europos Sąjunga.

Visą reportažą iš spalio 10 dienos aukciono galima pažiūrėti čia:

Straipsnis išsiųstas visiems jame minimiems privatiems ir juridiniams asmenims ir subjektams, pagrindinėms Lietuvos ir užsienio žiniasklaidos priemonėms, Lietuvos seimo nariams.

Kazimieras Juraitis

Šauksmas

Leave a Reply