Pasirinkimas bus – ką tai reiškia? (video)

Lietuvos Liaudies Partija sako: pasirinkimas Seimo rinkimuose rudenį bus! Tačiau iš žmonių komentarų matosi, kad rinkėjai nelabai supranta, kas yra tas pasirinkimas, kaip jie turėtų rinktis. Todėl reikia šiek tiek paaiškinti frazės “pasirinkimas bus” turinį.

Kiekvienas politikas – tarsi virėjas, kuris išeidamas į viešumą siūlo savo “meniu” – valgiaraštį. O rinkimuose mes dažniausiai renkamės, vietoje valgiaraščio (politinės programos), žiūrėdami į virėją (politiką). Dažnai sakome “patinka” arba “nepatinka”, “tikiu”, arba ” netikiu”. Čia būtų lygiai tas pat, jeigu matydami gražią virėją, tikėtumėtės gardžių patiekalų vien todėl, kad ji graži. O juk taip nėra. Gali pasitaikyti virėja, su kuria prie altoriaus eiti visai nesinori, bet valgį gamina ji nuostabiai.

Tas pat ir su politikais. Reikia žiūrėti ne į jų išvaizdą, ar kokiai partijai atstovauja, o ką jie konkrečiai “kepa”, “verda”? Paminėsiu porą pavyzdžių, kaip dažniausiai apsigauna rinkėjas.

Tarkim, kova su korupcija. Tas šūkis populiarus visose šalyse, ir Lietuvoje rudenį prieš rinkimus visi politikai kovos su korupcija. Bet mielieji mano, ar čia yra tikras pasirinkimas? Su korupcija kovoti, be abejo, reikia. Bet ar jūs žinote partijų, kurios su korupcija kovoti nesirengia? Korupcija – amžinas reiškinys, su ja kovoja visur ir visada, tai – žmogaus amžina kova, nes žmogus linkęs į tokią nuodėmę. O kadangi ta kova begalinė, pasakyti ar parašyti į savo rinkiminį “valgiaraštį” – “mes kovosime su korupcija” – tas pats, kas nepasakyti nieko. Nes visi su korupcija kovoja ir kovos, kiek tik jėgos leis. Todėl čia pasirinkimo nėra. Jeigu kažkuri partija sako, kad ji kovos su korupcija, tai nėra pakankamas pagrindas ją rinktis.

Kitas pavyzdys. Labai populiarus siūlymas sumažinti seimo narių skaičių. Čia iš tiesų svarstytinas dalykas, nes gyventojų Lietuvoje sumažėjo, o Seimo narių – ne. Bet ar esmė Seimo narių skaičiuje, ar tame, už ką jie balsuoja? Jeigu jie balsuoja ne taip, kaip jums reikia, tai koks jums skirtumas, kiek jų bus, 10 ar 100? Taigi čia vėl būtų klaidingas pasirinkimas, nes šis klausimas nėra pats esmingiausias.

Dar vienas pavyzdys dėl aiškumo. Štai viena partija įsivėlė į piniginį skandalą, mes visi svarstom, kiek ten tų pinigų buvo, ar tikrai, ar ne, iš kur jie juos gavo, koks kaltės mastas ir pan.. Tą daryti, žinoma, reikia. Ir teisėsaugą už tokius dalykus pagirti reikia. Bet tas taip ir turi būti, čia nėra jokios politinės “virtuvės”. Nes konkrečiu atveju tas žmogus paėmė, ar ne kažkokią sumą pinigų – mūsų visų gyvenimui įtaką padarė labai mažą. O štai į mano klausimą prieš keletą metų ELTOJE, kaip jis balsuos, jeigu bus įvestos priverstinės migrantų kvotos, jis atsakė, kad balsuos už kvotas. Štai kur tikrasis pasirinkimas! Būdamas sąžiningas ir neįkliuvęs, jis visiems mums darytų didžiulę žalą, balsuodamas ne taip, kaip mums reikia, t.y. už priverstines imigrantų kvotas. Be abejo, žmonės privalo būti sąžiningais. Bet politikoje šis žmogiškas argumentas per menkas, balsuojant už tą ar kitą politiką ar partiją. Reikia žiūrėti politikų minčių kryptį, pasaulėžiūrą, o sąžinė – savaime privalomas bruožas kiekvienam žmogui, bet mažai ką bendro turintis, kai reikia rinktis, už ką balsuoti.

Panašiai būna, kai sako, jog kažkuriuo politiku “tikiu” ar “netikiu”. Atėję į politiką, jūs ateinate ne į religinę sektą, grindžiamą tikėjimu. Jūs turite ŽINOTI, ko norite. Taip pat jūs turite žinoti ir ko kiti nori. Štai tuomet ir bus tikras pasirinkimas.

Mes bendraujame puikioje žalioje aplinkoje neatsitiktinai, nes šįkart panagrinėsime Lietuvos Žaliųjų Partijos programą ir pabandysime parodyti tą pasirinkimo galimybę šių metų rinkimuose rudenį. Tą patį vėliau bandysime padaryti ir su kitų partijų programomis.

Štai jie savo rinkiminėje programoje skelbia:

– pagarba ir lygios saviraiškos galimybės kiekvienam žmogui.

Kaip jūs manote, ar čia yra pasirinkimas? Ar įsivaizduojate partiją, kuri skelbtųsi už nepagarbą ir nelygias saviraiškos galimybes? Tokių partijų nebus, vadinasi ir pasirinkimo šiame teiginyje nėra. Šis teiginys nieko nesakantis.

Kitas jų teiginys:

– švari ir saugi energetika.

Norėčiau pažiūrėti į tą partiją, kuri sakys, kad ji už „nešvarią ir nesaugią energetiką“. Todėl ir šiame teiginyje pasirinkimo nėra. Nes mes visi už švarią ir saugią energetiką.

– sąžininga mokesčių politika.

Įsivaizduokite partiją, kuri dalyvaudama rinkimuose skelbia, jog ji už nesąžiningą mokesčių politiką! Rašyti, jog esi už sąžiningą politiką – tas pats, kas neparašyti nieko, nes mes visi už sąžiningą politiką. Pasirinkimo čia nėra.

– prieinama ir efektyvi sveikatos apsaugos sistema.

Vėl visiškai deklaratyvus teiginys, nes niekas nesakys, jog jie už „neefektyvią ir neprieinamą sveikatos apsaugą“. Vadinasi, ir pasirinkimo šiame teiginyje nėra.

– galimybė dirbti ir užsidirbti jaunoms šeimoms.

Gal žinote tokių, kurie prieš? Visi mes – už, todėl pasirinkimo ir vėl nėra.

– darni ir tvari ekonomikos plėtra.

Norėčiau pamatyti programą, kurioje būtų skelbiama, jog kažkas – už nedarnią ir netvarią ekonomikos plėtrą. Tokios programos jūs nerasite, vadinasi ir šis teiginys skirtas ne pasirinkimui. Visi mes to norėtume, kaip norėtume geros sveikatos, ilgai gyventi, gražiai atrodyti ir panašiai.

– išsilavinęs, kūrybingas ir kultūringas jaunimas.

Kas gi iš mūsų būtų už nekūrybingą ir nekultūringą jaunimą?

Visie šie Žaliųjų programos teiginiai iš tiesų – joks pasirinkimas. Paprasčiau būtų parašyti: „Mes už viską, kas gerai ir prieš viską, kas blogai“.

 

O dabar išvardinsiu keletą punktų, kur pasirinkimas yra. Ką siūlo Žalieji, ir ką – Lietuvos Liaudies Partija ir mūsų gretos.

Žalieji teigia:

– aktyviai veiksime, užtikrindami vaiko teises. Vaikai negali būti paliekami augti nesaugioje aplinkoje. Vaikų globa turi būti skatinama mokesčių politika.

Čia negalima vienareikšmiškai teigti, ką jie sako, galima įvairiai išvedžiot. Bet galima išgirsti ir juvenalinės justicijos aidą. Aš girdžiu svarstymų smurto šeimoje naujosios redakcijos aidą, kur smurto sąvoka buvo išplėsta iki tokių ribų, kai iš bet kokios šeimos galima būtų atimti vaikus, jeigu tokie įstatymai būtų priimti.

O mes siūlome visiškai kitą požiūrį į vaiką ir santykius su juo:

  1. Vaikai yra Tautos tąsa amžinybėje ne tik su teisėmis, bet ir pareigomis.

Kokie bebūtų svarbūs santykiai tarp vyro ir moters, dar svarbesni santykiai su tuo trečiu, o dar geriau – ir ketvirtu ar penktu, šeštu žmogumi, gimstančiu iš tų vyro ir moters santykių. Nes kiekviena žmonių visuomenė savo ateitį turi tik per vaikus. Kito kelio į amžinybę, kaip tik per vaikus – nėra. Kuo tų daugiau, kuo jie sveikesni, tuo geriau užtikrinta visuomenės ateitis. Vaikai mūsų tąsa į ateitį, ir toje ateityje jie turi ne tik teises, bet ir pareigas.

Nes šiandieną yra tam tikras tūkstanmečiais susiformavusių vertybių griuvimas. Šiandien vaikai turi teises, bet neliko pareigų. Švietimo sistema neruošia vaikų mūsų etnoso tąsai, o ruošia savo, kaip individo, gyvenimui. Iškelia jo „Aš“ svarbą, bet visiškai nepasakoja apie „Mes“ svarbą. Neuždeda atsakomybės išlaikytą tą „Mes“, kaip darinį, ateityje.

Štai čia jau yra pasirinkimas. Žalieji akcentuoja vaiko teises, o pas mus – visai kita logika. Vaiko teisės neatsiejamos nuo vaiko pareigų. Šiandien Lietuvoje dominuoja vaiko teisės. O augdamas tik su teisėmis, vaikas bus blogas visuomenės narys, jis bus blogas pats sau, nes jis iškreiptai įsivaizduos savo ir visuomenės gyvenimą.

– kitas Žaliųjų teiginys. Pasisakome už civilinę partnerystę tarp tos pačios lyties asmenų.

Šiandieninėje Vakarų civilizacijoje už tokio teiginio stovi gan gausūs politiniai sluoksniai. O dabar žiūrėkite pasirinkimą, ką siūlo Lietuvos Liaudies Partija ir mūsų gretos.

  1. IŠ DVIEJŲ GIMSTA TREČIAS. TAI GARANTUOJA TAUTOS GYVYBINGUMĄ.

Kiekviena populiacija susideda iš vyrų ir moterų. Tik jų buvimas ir tarpusavio santykiai gali garantuoti tautos ateitį. O pasaulyje sklando visai kiti vėjai, kurie siūlo visiškai kitą požiūrį į vyro ir moters santykius.

Bet mūsų gretų žmonės mano, kad naujos vertybės mums netinka. Mes manome, kad iš dviejų gimsta trečias, ir tik tokia santykių formulė garantuoja tautos gyvybingumą. Nes jei mes į santykius tarp vyrų ir moterų žiūrėsime kitaip, kai iš dviejų trečias gimti negali – tuomet tikėtis, kad mūsų tauta išliks – neįmanoma. Todėl mes ir pasisakome už įprastus santykius tarp vyrų ir moterų, kaip labai svarbų dėmenį populiacijos išlikimui.

Štai jūs ir vėl turite pasirinkimą. Rinkdamiesi vienų arba kitų teiginių atstovus, jūs gausite visiškai kitokio mąstymo Seimą.

– dar vienas Žaliųjų teiginys. Pritariame kontroliuojamam ir aiškiam pabėgėlių perkėlimo ir priėmimo procesui.Taip Žaliųjų partija atsiliepia į pabėgėlių perkėlimą į Lietuvos erdvę. Yra tokių žmonių, kurie taip supranta pasaulį.

Ką gi siūlome mes, t.y. Lietuvos Liaudies Partija ir mūsų gretos?

2.SAUGOKIME TAUTINĮ SANTYKĮ 80:20

Kalbant apie lietuvių tautą, gyventojų mažėjimą būtų nesunkiai kompensuoti imigrantais. Tačiau tuomet pasikeis visuomenė. Lietuvių tauta dabar yra beveik vienalytė. Dabar lietuviai sudaro 84 procentus gyventojų, lenkai ir rusai – po 6 procentus. Na, ir dar yra negausios kitų tautybių grupės. Toks santykis patogus ne tik mums, lietuviams, bet ir tautinėms mažumoms. Nes kaip mes tarpusavyje retkarčiais bekonfliktuotume – vistiek mes apsipratę, savi. O jeigu tą santykį kažkas sugriautų, tai grėstų visuomenės stabilumui. Todėl šį santykį reikia saugoti kaip akies vyzdį, nes sugriauti šį santykį galima lengvai, tačiau Lietuva bus jau visiškai kita. Kils problemos, kurių šiandien nėra, ir didžia dalimi jos bus nebeišsprendžiamos.

Čia – vienas fundamentaliausių pastarojo meto pasirinkimų. Jeigu rinksitės Žaliųjų siūlomą variantą – turėsite grandiozines problemas, kurios didžia dalimi bus nebeišsprendžiamos. Kolkas mes dar nesame nieko praradę ir galime Lietuvoje išlaikyti homogeninę visuomenę ir išvengti didžiulių problemų. Bet reikia rinktis, kokiu keliu eisite, ar Žaliųjų Partijos, ar Liaudies Partijos keliu. Lietuvos visuomenei šis pasirinkimas atsilieps šimtmečius.

– Palaikome Europos Sąjungos ir JAV partnerystės siekius, įtvirtintus Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutartyje, tačiau niekada nesutiksime, kad ekonominiai ryšiai būtų gerinami aplinkosaugos, maisto saugos, piliečių teisių sąskaita, – teigia Žalieji savo Programoje.

Pirmiausia šis teiginys turi dvi dalis. Jeigu jūs palaikote Transatlantinę sutartį, tai antras, apsisaugantis teiginys nieko nereiškia. Nes jeigu jūs realistai, tai turite puikiai suprasti, jog jeigu jau palaikote tą sutartį, tai palaikote. Matant, kaip vystosi procesai Europoje. niekas jūsų protestuojančio balso dėl kažkokių sutarties aplinkybių negirdės.

O dabar pažiūrėkit mūsų siūlymą, kaip mes matome šią situaciją.

( Ištrauka iš pokalbio Eltoje apie transatlantinę sutartį)

Mes, kaip Europos dalis, eidami į šią sutartį su Valstijomis, susiduriame su neįsivaizduojamo ekonominio pajėgumo korporacijomis, kurių metiniai biudžetai dažnai viršija valstybių biudžetus. Kitaip tariant, jų kapitalo pajėgumas, lyginant su europietiškuoju, yra nepalyginamas. Be to, JAV turi savo naftos ir dujų, ten žymiai mažesnės kuro ir šildymo kainos, taigi ir produkcijos savikaina pigesnė. Ten žemesni akcizai ir socialiniai standartai. Ten yra GMO, žymiai lengvesnės sąlygos naujiems produktams į rinką įvesti. Plius – bankai ir finansinė sistema ten sudaro sąlygas finansuoti būtent JAV produkciją. Visa tai atpigina jų prekes ir padaro jas žymiai konkurencingesnes už Europos, vadinasi ir Lietuvos. O jeigu dar kam kyla abejonių – tai juk pasaulinę žiniasklaidą taip pat kontroliuja JAV, o juk tai yra spaudimo priemonė, formuojant nuomonę. O kur dar internetas, kuris yra Valstijų rankose, pasiklausymo galimybės – visa tai taip pat įtakos dalykai. Aš jau nekalbu apie karines bazes, kurias rasite visame pasaulyje. Stovint prieš tokį potencialą, kyla klausimas: o kas gi yra tie, kurie Europos Sąjungoje jų nebijo. Ogi kelios stambios Europos korporacijos, pavyzdžiui, kaip BASF. Ji jau dabar turi įmones valstijose, kadangi jose pigiau pagaminti produkciją dėl tų pačių priežasčių, kurias minėjau. Ir jeigu didžioji dalis Europos prieš šią sutartį priešinasi, tai remia šią sutartį tos stambios korporacijos, kurių kapitalas dažniausiai persimaišęs ir korios norėtų, be abejo, laisvesnės rinkos, kad niekas joms gyvenimo nereguliuotų.

Bet juk yra ir dar viena sutartis sutartis, dėl paslaugų. O šia sutartimi praktiškai privatizuojama valstybė ir kalbėti apie kažkokį valstybingumą po šios sutarties pasirašymo nebelieka prasmės. Tas klausimas liečia ne tik Lietuvą, visą Europos Sąjungą. ES valstybės ir taip jau nedaug suvereniteto turi, bet šiuo atveju valstybingumas visiškai išplaunamas. (Citatos pabaiga).

Štai čia jūs turite tikrą pasirinkimą. Arba jūs remiate Transatlantinę sutartį ir Lietuvoje turite vieną situaciją, arba jos neremiate ir tuomet neturėsite papildomų problemų, kurios mūsų manymu, neišvengiamai iškils, jei sutartis bus pasirašyta.

Žalieji rašo: 2018 metų pradžioje krašto apsaugos finansavimui skirsime ne mažiau, kaip 2 procentus BVP.

 

Čia reikėtų iškarto pasakyt, ką reiškia tie du procentai BVP. Iš pirmo žvilgsnio tai lyg ir nėra labai daug. Bet BVP – tai bendras vidaus produktas. Tai yra gana virtualus dydis, rodantis daugiau pinigų apyvartos greitį valstybėje. O reali suma pinigų, kuria disponuoja vyriausybė ir gali kasmet išleisti – tai yra tie pinigai, kuriuos valdžia surenka iš mūsų visų mokesčių pavidalu. Ir tie 2 procentai nuo BVP pavirsta 10 procentų nuo mūsų pačių surenkamų pinigų. Taigi karinių struktūrų išlaikymui ir ginklavimuisi Žalieji pasiruošę skirti dešimtadalį mūsų pinigų.

(ištrauka iš “XII naktigonės kitaip”)

….iškilo grėsmė pačiam valstybingumui. Ne Nepriklausomybei, kurios jau neturi visos Europos Sąjungos valstybės, bet valstybingumui. Pagal savo geografinę padėtį mes esame geopolitinio konflikto zonoje. Bet vietoje to, kad mes ieškotume būdų, kaip to konflikto išvengti, mes į jį labai aktyviai savanoriškai įsitraukiame. Mes tampame konflikto šalimi ir pafrontės valstybe, kaip mus jau vadina Viktorija Nuland. Konfliktas suponuoja galimą būsimą kovą. O jeigu mes esame konflikto šalis, tai ta kova vyks ir mūsų teritorijoje. Kova reiškia ne tik kažkieno pergalę, bet ir kažkieno pralaimėjimą. O mes šitame konflikte esame tik pėstininkai. Vadinasi, mūsų valstybingumą lemsime ne mes, o to konflikto laimėtojai. Ir šiuo atveju net nesvarbu, kuris šiame konflikte teisus, kuris agresorius, kuris ne. Tas, kas bus nugalėtojas, tas ir spręs mūsų likimą. Nes vietoje to, kad laikytumėmės pozicijos „nei į Rytus, nei į Vakarus‘, mes įsivėlėme į ne savo žaidimus. (citatos pabaiga).

Štai jūs turite dar vieną pasirinkimą tarp Žaliųjų Partijos įsivaizdavimo, kaip reikia spręsti gynybos reikalus, ir Lietuvos Liaudies Partijos.

Ypatingai pabrėžiu, kad mes čia nekritikuojame Žaliųjų programos. Jeigu jie taip parašė – vadinasi, yra žmonių, kurie taip supranta reikalus. Aš tik noriu jums parodyti, kur yra PASIRINKIMAS. Kad jūs nebalsuotumėt pagal išvaizdą, pagal „tikiu – netikiu“ principą, o pagal ŽINOJIMĄ. Štai vieniems atrodo, jog geriau yra taip, o kitiems atrodo, jog geriau kitaip. Žinokite, ką renkatės. O jau rinkitės, kaip tik jūs norite.

Žalioje gamtos aplinkoje „pakedenome“ Žaliųjų Partijos programą, bet tai nereiškia, kad ji blogesnė už kitas. Joje yra daug teiginių, su kuriais mes visiškai sutinkame ir kurie priimtini ir kitoms partijoms. Aš tik atkreipiau dėmesį į teiginius, kurie ištiesų duoda realų pasirinkimą, t.y. kuo mes skiriamės vieni nuo kitų. Todėl pirmiausia klauskite savęs, o po to ieškokite atitikmens tuose politiniuose „meniu“ Seimo rinkimuose.

Štai iš Europos Komisijos atėjo savotiškas ultimatumas: palengvinti žemės pardavimą užsieniečiams ir nuimti įvairiausius apribojimus. O antra – atėjo nurodymas suskaldyti Lietuvos geležinkelius. Ir yra žmonių, kurie tam pritaria, kurie puls vykdyti šiuos reikalavimus. Tie žmonės renkasi tokį pasaulio vaizdą.

Mes gi reikalus suprantame kitaip.

  1. KIENO ĮSTATYMAI – TAS IR ŠEIMININKAS

Kai tauta turi savo valstybę – jai lengviau siekti geresnės savo ateities. Pasaulyje daug tautų, kurios savo valstybės neturi. Lietuviai savo valstybę turi. Tačiau kai yra valstybė. kyla jos nepriklausomybės klausimas. Šiandien Lietuva nėra nepriklausoma valstybė, kaip mums norėtųsi. Visai nepriklausomų valstybių šiandienos pasaulyje vargu ar yra, išskyrus vieną kitą. Tačiau maksimalaus nepriklausomumo siekis įmanomas ir būtinas. O keliant nepriklausomybės klausimus pirmiausia iškyla įstatymų viršenybės klausimas. Todėl ketvirtą punktą aš ir formuluoju taip: kieno įstatymai –tas ir šeimininkas. Deja, šiandien situacija susiklostė taip, kad įstatymų viršenybė Lietuvoje kyla ne iš mūsų visuomenės, todėl mūsų įstatymų viršenybės siekis – vienas iš būtiniausių darbų, jei mes norime išlikti kaip tauta ir valstybė.

Štai ir vėl yra tikras pasirinkimas. Jūs galite rinktis arba tuos, kurie visada klausys nurodymų iš Briuselio, arba tuos, kurie yra pasiruošę pakovoti už savo teises ir kurie nemano, kad Europos Sąjunga – tai rojus, į kurį įstojus išsisprenžia visos problemos. Čia visiškai skirtingi pasaulio matymai. Pirmuoju atveju žmonės mano, kad įstojus į Europos Sąjungą išsisprendė visos problemos ir jie vykdys bet kokius nurodymus. Antruoju atveju žmonės galvoja, jog Sąjungos ateitis miglota, todėl jie nesiruošia jos kažkaip griauti, bet reikia nebijoti būti pasiruošusiems gyventi ir be Europos Sąjungos, reikia svarstyti tokią galimybę ir atitinkamai pakovoti už savo teises. Mes nesiūlome šiandien išstoti iš Europos Sąjungos, bet kviečiame blaiviai žiūrėti į pasaulį. Čia ir yra tikrasis pasirinkimas. O rinkitės, kaip tik norite, bet suprasdami, ką renkatės.

Nieko negali būti kvailiau, kai žmogus balsuoja už politiką vien todėl, kad sako “aš juo tikiu”, arba “jis man patinka”, o vėliau paaiškėja, kad rinkėjo politinis “meniu” yra visiškai kitas, negu to, už kurį balsas atiduotas. Jeigu nebūtų šitos situacijos – Lietuvoje viskas būtų gerokai tvirčiau, geriau ir viltingiau. Rinkitės, suprasdami, ką jūs renkatės.

Tegausėja mūsų gretos!

Leave a Reply