Pirmas Neringos Venckienės laiškas iš JAV

Mielieji,

Į užsienio teismą persikels mano, Neringos Venckienės, pavojingiausios visų laikų Lietuvos kaltinamosios – 40 kriminalinių veikų – istorija. Taip pat persikels ir visa neištirta tragiška pedofilijos byla. Su neatliktais būtinais ikiteisminio tyrimo veiksmais, su Seimo išvadomis apie aplaidų pedofilijos bylos tyrimą prokuratūroje, su tragiškomis mirtimis, su mano brolio dukrelės, pripažintos nukentėjusiąja pedofilijos byloje, grobimu 2012 m. gegužės 17 d., nepradėjus nagrinėti pedofilijos bylos, su mano tėvų, giminaičių, kaimynų, pažįstamų ir kitų žmonių, kurie buvo neabejingi vaiko ir jo tėvo skausmui ir pagalbos šauksmui, persekiojimu, gąsdinimu ir vertimu nusikaltėliais.

neringa-venckiene-5148167b2c4ae

Papasakosiu apie matytą baisumą ir šlykštumą “vykdant teismą sprendimą” perduodant vaiką “be prievartos” ir reikalausiu iš Lietuvos valstybės vaizdo įrašo dėl smurto ir klaikaus teroro.

Paviešinsiu kaip dabartiniuose teismų procesuose Lietuvoje mergaitę apklausų metu už rankos laiko Černiauskas, išnešęs ją kojomis į priekį iš gimtų namų, apie vaiko nežinojimą kurioje klasėje jis mokosi ir atsakymus už jį teismui duodančiu Stankūnaitės gynėju.

Stengsiuosi parodyti kas padaryta iš Lietuvos per Nepriklausomybės laikotarpį: visiškai supuvusi teisėsauga, korupcija, iškrypėlių gynimas, aukų persekiojimas…

Priminsiu Drąsiaus žodžius ir jo pagalbos šauksmą: “Aš nežinau, gal būdamas tėvas kitomis akimis žiūriu ir kitaip suprantu mergaitės žodžius, kuriuos ji kartojo apklausų, ekspertizės metu. Bet gal yra Lietuvoje žmonių, kurie tokių vaiko žodžių kitaip suprasti nebegali – tai yra pati šlykščiausia prievarta, išsigimėlių, iškrypėlių, pedofilų orgijos…”

Įrodysiu, kad kerštas už mano pastangas siekti tiesos ir viešinti iškrypėlių melą skatino korumpuotą teisėsaugą kurti vis daugiau ir daugiau neva mano padarytų “nusikaltimų”.

Žinau, kad ir kaip besistengtų tikrieji nusikaltėliai, tiesa vieną dieną paaiškės. Tai – tik laiko klausimas. O šiuo metu man reikalinga Jūsų, mane palaikančių, parama.

Mums visiems yra skirtas vienoks ar kitoks gyvenimas, likimas ir mirtis. Mes, gyvieji, ateiname į šį pasaulį būti ir veikti. Veikti prasmingai, ir – ne. Kaip bepasibaigtų mano gyvenimas, aš tiksliai žinau, kad jis nebuvo beprasmis. Aš nei karto nepasigailėjau, kad gelbėjau nuskriaustą brolio vaiką.

“Aš žinau, kokius sumanymus turiu dėl jūsų, – sako Dievas. – Sumanymus jūsų gerovei, o ne nelaimėms, ir ateitį su viltimi. (Jeremijo pranašystė 29:11).

 Neringa Venckienė

Laisvas laikraštis

Leave a Reply