Polas Kreigas Robertsas: Graikija ir situacija ES

Aš abejoju, kad įvyks Graikijos pasitraukimas.

Graikijos referendumas, kuriame Graikijos valdžios pozicija lengvai paėmė viršų, pasakė troikai (ES Komisijai, Europos Centriniam Bankui, TVF, kartu aišku ir Vašingtonui kaip lėlininkui), kad graikų žmonės palaiko savo valdžios poziciją, kur metų metais vykdant diržų veržimosi politiką Graikijoje buvo stipriai pabloginta jų ir taip nekokia skolos problema. Graikijos valdžia mėgino pakeisti diržų veržimosi politiką į reformas, kurios sumažintu skolų naštą, didinant dirbančiųjų skaičių, BVP ir pajamas iš mokesčių.

Screen-Shot-2015-01-25-at-6.17.30-AM-720x340-300x142Pirmas ES politikų atsakas į referendumo rezultatą – pakeltas triukšmas grasinant Graikijai išėjimu/išvijimu iš €uro-zonos. Tačiau Vašingtonas nėra tam pasiruošęs, todėl nurodė savo vasalams suteikti graikams sandėrio galimybę, su kuriuo jie sutiktų, išlaikant juos ES sudėtyje.

Vašingtonas turi platesnius interesus, nei JAV finansiniai interesai, nuperkant atpigusią užsienio skolą ir tikintis uždirbti iš sandėrio, kurio grąža 100 centų už dolerį. Vašingtonas taip pat turi kur kas platesnius interesus, nei vieno procento Europiečių interesai, siekiančių pasinaudoti Graikijos nemokumu, tam, kad išgrobti šalies nacionalinius turtus. Vašingtono platesnis interesas yra apginti ES vienybę, o kartu ir NATO, – Vašingtono mechanizmą, konflikto su Rusija sukėlimui.

Jei nelankstūs vokiečiai susigalvotų išvyti graikus iš ES, Graikija pasuktu į Rusiją ir finansinė pagalba lemtų tokios pat idėjos atsiradimą Italijos, Ispanijos, galiausiai gal ir Prancūzijos vadovų galvose. NATO pradėtu irti, nes Pietų Europos narės taptų Rusijos Eurazijos prekybos bloko narėmis, be to kartu su NATO pradėtu griūti Amerikos galia.

Vašingtonui tai yra paprasčiausiai nepriimtina.

Jei pranešimai tikslūs, Viktorija Nuland jau apsilankė pas graikų premjerą ministrą ir jam paaiškino, kad nebandytų palikti ES, ir nesibičiuliautų su Rusija arba gali būti pasekmių, mandagiai šnekant, perversmas arba nužudymas. Iš tikrųjų, Graikijos premjeras tai tikriausiai žino ir be apsilankymo.

Aš priėjau išvados, jog „Graikijos skolų krizė“ dabar jau suvaldyta. TVF jau priėmė Graikijos valdžios poziciją, išleidžiant TVF pranešimą, kad nuo pat pradžių buvo klaida primesti Graikijai diržų veržimosi politiką. Spaudžiama šio pranešimo ir Vašingtono, ES komisija ir Europos Centrinis Bankas dabar dirbs su Graikijos valdžia ieškant plano tinkančio Graikijai.
Tai reiškia, kad Italija, Ispanija ir Portugalija gali tikėtis labiau atlaidaus gydymo.

Pralaimėję yra plėšikai, kurie tikėjosi pasinaudoti diržų veržimosi priemonėmis, verčiant šias šalis perleisti jų nacionalinį turtą į privačias rankas. AŠ neteigiu, kad jie jau visiškai sustabdyti, teigiu tik tai, kad sumažintas pats plėšimo mastas.
Kaip jau anksčiau rašiau, Graikijos „skolų krizė“ jau nuo pat pradžių buvo diriguojama.

Europos Centrinis Bankas spausdina 60 milijardų eurų per mėnesį ir bet kuriuo metu per „krizę“ ECB galėjo garantuoti bet kurių likusių bankų kreditorių mokumą, superkant jų turimus Graikijos skolos „holdingus“, taip, kaip Federalinis Rezervas pirko problematiškus hipotekos remiamus „vertybinius popierius“, kurie buvo laikomi „per daug dideliuose, kad leistų jiems žlugti bankuose“. Šio lengvo sprendimo nebuvo imtasi.

Diriguojama buvo Vakarų finansinių grupuočių interesų naudai, pagrindinai leidžiant nenormalias spekuliacijas €uru ir lošiant su derivatyvų statymais nepriklausomos skolos atžvilgiu ir visko kas su ja susiję. Kiekviena sėkminga „krizė“, tokia, kaip Sekmadienio „Ne“ balsavimas, tapo priedanga puolimui prieš naftą ar kitas vertes.

Klastojimas ir manipuliacijos biržose gali būti nuslėptos rodant pirštais į pastarąją „krizę“.

Džonas Perkinsas (John Perkins) savo knygoje, Ekonominio žudiko išpažintis (Confesions of an Economic Hit Man), apibūdina procesą, kuriuo remdamosi Vakarų finansinės grupuotės sąmoningai skolina silpnesnėms šalims, o vėliau spausdamos pasirašytomis skolų sąlygomis verčia Vakarams perduoti šalių turtus ir nepriklausomybę. TVF ir jų diržų veržimosi programos plėšiant, ilgai vaidino didelį vaidmenį.

Mainais į €urų skolos Graikijos sąskaitose sumažinimą, Graikija turėjo perleisti privatiems interesams savo vandens tiekimo kompanijas, uostus ir ginamas salas. Referendumas suerzino plėšikus.

Savo knygoje, „The Failure of Laissez Faire Capitlism“, aš aiškinau, kad graikų „skolos krizė“ turėjo dvi kitas paskirtis.
Viena viena iš jų – atsisakyti praktikos, restruktūrizuojant šalies skolą, ir nurašant iki tokio lygio, kurį ta šalis galėtų sau leisti, ir jo vietoje nustatyti naują principą, pagal kurį šalies žmonės yra atsakingi už kreditorių klaidas, kai jie per daug priskolina. Nurašymo daugiau nebus kreditorių balanso eilutėse, bet vietoje to atsiras pensijų, socialinių paslaugų ir užimtumo nurašymas. Tai irgi yra plėšimo procesas.

Kita paskirtis, kurią Žanas Klodas Trišė (Jean-Claude Trichet), ankstesnis ECB vadovas aiškiai išsakė, vis toliau mažinti ES šalių suverenias galias, perleidžiant fiskalinės politikos valdžią (mokesčių ir išlaidų sprendimo teisę) nuo nacionalinių vyriausybių į ES rankas, Briuselyje.

Vašingtonas džiaugiasi šiuo politinės galios Europoje centralizavimu ir Vieno Procento valdžia visiems kitiems žmonėms. Tačiau, labiausia Vašingtonas džiaugiasi savo jėga, todėl veikė, kad būtų išvengta Graikijos išėjimo, kuris galėjo būti NATO irimo pradžia.

Rusija ir Kinija praleido galimybę pradėti NATO ardymą, padedant Graikijai atsiskirti nuo ES. Kokia bebūtų kaina, ji buvo tikrai menka, palyginus su karinių jėgų kaupimu, kurias Vašingtonas telkia prieš abi šalis.

Jei Graikijos situacija ir laukianti Italijos bei Ispanijos situacijos dabar jau išspręstos, kaip tarp eilučių teigia šis straipsnis, tai reiškia, jog JAV spaudimo Rusijai mechanizmas – NATO, vis dar išlieka nepakitęs ir, kad konfliktas, kurį sukūrė Vašingtonas tebesitęs. Tai blogos naujienos ir blogoji Graikijos pergalės prieš plėšikus pusė.

parengė: Alenas Kostiugovas

sarmatas.lt

Leave a Reply