Pragmatizmas – grėsmė nacionaliniam saugumui

Vakar Lietuvos informacinė erdvė buvo prisodrinta VSD įvertinimo apie grėsmes nacionaliniam saugumui . Šis rašinėlis labai vaizdžiai iliustruoja, kas mus valdo, kas mus saugo ir kas mūsų laukia.

Apie kūrinėlio prasmę geriau, negu Artūras Račas nepasakysiu:

„Šiandien jų taikinys – Lietuvos rusai, kuriems jei galėtų, tikriausiai jau seniai būtų nurodę viešose vietose nešioti raudonas penkiakampes žvaigždes. Delfi černiauskai ir garbačiauskaitės, beveik neabejoju, tokį nurodymą viešai išgirtų ir jam pritartų. Nes mentalitetas ir veikimo priemonės visai tokios pačios.

Klausimas tik, kas stovi eilėje po rusų?”

http://faktai.lt/lietuva/mano-sloves-valanda-arba-kas-stovi-eileje-po-rusu/

Kalbant apie VSD darbo esmę, akį patraukė rašinyje minimas Rusijos generalinio konsulo Klaipėdoje Vladimiro Malygino išsiuntimas iš Lietuvos.

„ 2014 m. balandžio mėnesį iš Lietuvos buvo išsiųstas SVR darbuotojas Vladimiras Malyginas, kuris naudodamasis Rusijos generalinio konsulo Klaipėdoje priedanga palaikė ryšius su savivaldybių vadovais, Rusijos tėvynainių organizacijų atstovais ir strateginių kompanijų vadovybe. V. Malyginas siekė gauti neviešos informacijos apie politinių partijų pozicijas per Lietuvos prezidento rinkimus, galimus pokyčius valdančiojoje koalicijoje po prezidento rinkimų, suskystinų gamtinių dujų terminalo projekto eigą ir perspektyvas. SVR darbuotojas skatino Lietuvos politikus ir verslininkus remti Rusijos poziciją dėl supaprastinto vizų režimo Lietuvos pasienio ir Rusijos Kaliningrado srities gyventojams, formavo jų nuomonę, kad Lietuva santykiuose su Rusija turėtų vykdyti kitokią politiką ir vadovautis pragmatiniais interesais.“

Nesu diplomatas, bet mano galva, konsulas buvo išsiųstas už tiesioginių savo pareigų vykdymą. Pasirodo, skatinimas santykiuose su Rusija „vadovautis pragmatiniais interesais“ – nusikaltimas? Žinoma, kai gyventojų veiksmus pradės motyvuoti ne emocijos, o logika – bus sunku nuslėpti nemokėjimą savarankiškai , be komandų iš Briuselio ar JAV ambasados, tvarkytis savo valstybėje. Nes pragmatizmas – labai nepageidautinas reiškinys valstybėje, kurios pagrindinė paskirtis – tapti buferine zona, o reikalui esant – ir savanoriškai susinaikinti. Konsulą išsiuntė ne tik už tai, bet ir dėl to, kad jis bendravo su savo tėvynainiais ir su savivaldybių darbuotojais. Klausimas: tai ko jis čia sėdėtų ir kam jis tuomet reikalingas? Juk konsulas ir turi „tiesti tiltus“ tarp šalių ir tautų, skatinti bendradarbiavimą ir panašiai. „Siekė gauti neviešos informacijos“ apie partijų pozicijas. Negi čia kokios karinės paslaptys? Kaipgi įmanoma suprasti politinius procesus šalyje iš viešos informacijos? Juk viešai skelbiama tik butaforiniai, neesminiai dalykai. Štai konservatoriai viešai skelbiasi esą konservatoriais, o iš tiesų yra neoliberalai, arba socdemai vaidina socialinius demokratus, o iš tiesų vykdo Euroimperiją aptarnaujančios klerkų gildijos vaidmenį. Gal, sakau, išsiuntė už kažką tokio, kas neparašyta? Nes už tai, kas parašyta – Malyginą reikėjo apdovanoti, o ne išsiųsti.

Stebiu paskui dviejų vyrų ,„Lietuvos saugumo garantų“, Artūro Paulausko ir Juozo Oleko klounadą televizoriuje. Pirmasis gal jau prezidentiniams rinkimams ruošiasi, nes žino, kad iš esmės Lietuvos prezidentą skirs JAV ambasada. Tai ir ardosi, kad būtų pastebėtas. Kas, kad klerkai iš tos pačios ambasados tikriausiai kikena į kumštį iš tokio entuziazmo. Žmonės, kurie įsivaizduos esantys rinkėjai – vis tiek juk nieko nesupras…O Oleko kūrybos viršūnė – atmintinė karo atvejui. Gal ir ne jis ją rašė, jo klerkai. Klerko klerkai. Prie tos temos tikriausiai dar reikės gržti, nes labai jau linksma buvo tą atmintinę skaityti. Labjausiai pralinksmino okupacijos atveju raginimas vaidinti, kad dirbi, bet ištiesų nedirbti . Taip ir įsivaizduoju, kaip „Maximos“ pardavėjos, stropiai vykdydamos ministro (kuris tuo metu tikriausiai Lietuvos gynybai iš emigracijos vadovaus)parėdymus, nusisuka į kitą pusę. kai pirkėjas prieina, ar šiukšliavežiai neveža šiukšlių, arba statybininkai mūrina sienas, o paskui jas griauna. Žinoma, ministras tikriausiai vadovėlį rašė, prisimindamas TSRS, kada viskas buvo valstybės. Tuomet – taip. Galėjai vaidinti, bet iš tiesų nedirbti. O šiandien viskas privačiose rankose. Kas gi tokius „artistus-darbininkus“ darbe laikys? Šiek tiek liūdniau nuteikė jo siūlymas karo atveju mauti į kaimus. Vargšelis…Tikriausiai taip pat kaimą tik iš tarybinių laikų prisimena, kai kiekvienas kiemas turėjo karvę, vištų, paršų…Tais laikais iš tiesų kaime galėjai pragyventi visai be pinigų. O šiandien ten reiktų žole misti, nes smulkūs ūkiai išnaikinti. Pieno į parduotuvę tenka važiuoti.

Abudu valstybės saugumo garantai pasikalbėjo patys su savimi, ir nuėjo miegoti, kad rytoj galėtų toliau Lietuvą griauti. O kas laukia mūsų? Nieko gero. Kiekvienas nuoširdesnis, norintis kažką išties nuveikti– negailestingai išjuokiamas. Kaip ministrė Baltraitienė, kuri visai logiškai pasiūlė įstatymo pataisas, gelbstinčias pieno ūkį. Bet tai buvo pragmatiškas pasiūlymas, o pragmatizmas šiandien – kenkia nacionaliniam saugumui.

Teisus buvo Račas, sakydamas, kad „šalyje informacinio karo manevrai yra vykdomi šalies valdžios bei stipriausių politinių jėgų ir nukreipti prieš savos valstybės piliečius.“

http://www.universitetozurnalistas.kf.vu.lt/2015/01/a-racas-informacinio-karo-aukos-savi-gyventojai/

Bet greit tokia laisvas auditorijas uždarys, o račus užčiaups. Vakarais mums žiovulį varys tarybinius laikus primenantys šnekėtojai, partijos vaidins pozicijas ir opozicijas. O iš tiesų jos visos – didžiulė pozicija, o Lietuvos žmonės – opozicija, kuri beviltiškai bando pagaliau išsirinkti normalią valdžią. Kuri pagaliau rūpintūsi Lietuvos, o ne kažkieno kito, interesais. Bet tai – pragmatizmas. O pragmatizmas šiandien – grėsmė nacionaliniam saugumui. Ir tai ne balandžio 1-oisios pokštas.

Kazimieras Juraitis

Šauksmas

Leave a Reply