Prezidentas Rolandas Paksas: „Niekas iš patyrusių lakūnų, pilotažininkų, tau nepasakys, kad skrydyje yra vietos baimei!..“

Liepos 25-26 dienomis laikinojoje sostinėje Kaune buvo surengta viena įspūdingiausių Oro švenčių, skirta prieš 100 metų Aleksote įkurtam S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo jubiliejui pažymėti.  Renginio metu prie memorialo buvo pagerbti žuvę aviatoriai, į dangų pakilo legendinę „Lituanica“ primenantis senovinis lėktuvas „Falke“. Gausiai susirinkusius kauniečius bei svečius džiugino ne tik Lietuvos pilotai, savo pasirodymus ore demonstravo lakūnai iš Lenkijos, Latvijos bei kitų šalių. IMG_5237

Išskirtinis šventės akcentas – svečio iš Vengrijos, legendinio „Red Bull Air Race“ piloto Peterio BESENYEI pasirodymas. Oro lenktynių krikštatėviu tituluojamas vengras – laisvojo stiliaus akrobatika išgarsėjęs pasaulinių varžybų čempionas.

Šventės dalyvių akys krypo ne tik į dangų. Ant žemės buvo demonstruojama daugybė įvairių lėktuvų bei skraidymo mašinų. Vienus juos buvo galima apžiūrėti iš arti, kitus – iš toliau. Kadangi aerodromas istorinis, šventėje netrūko tarpukario niuansų. Lietuvos aeroklubo senasis angaras tapo dar vienu šventės traukos tašku – jame įrengta prieškario laikų stiliaus kavinė „Lituanica“. Veikė aviacijos istorijos paroda po atviru dangumi, skambėjo retro muzika, modeliuotojų dirbtuvės, atrakcionų parkas. Šimtmečio sulaukęs Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas – nacionalinės reikšmės valstybės saugomas urbanistinis, inžinerinis, istorinis paminklas, įtrauktas į „Best flying destination in Europe“ – įdomiausių Europos aerodromų sąrašą. Tai seniausias veikiantis aerodromas Lietuvoje ir vienas seniausių aerodromų Europoje.

„Mes su kolegomis dalyvausime jubiliejinėje Oro šventėje Kaune, kaip visuomet, trijų JAK sportinių lėktuvų grupinio skridimo programoje. Bus atliktas grupinės akrobatikos skrydis. Faktiškai į Aleksoto padangę pakils du JAK-52 lėktuvai ir vienas JAK-50. Man labai gaila, bet Lietuvoje daugiau nėra tokio tipo lėktuvų. Vienas JAK-50 lėktuvas šiuo metu yra išsiųstas į Kiniją“, – šimtmečio šventės išvakarėse, mielai sutikęs pasidalinti ilgamete skraidymo patirtimi bei įspūdžiais, teigė daugkartinis akrobatinio skraidymo čempionas, Europos Parlamento narys, prezidentas Rolandas PAKSAS išskirtiniame interviu „Laisvam laikraščiui“.

———————————————————————————————————-

— Jums artimo bičiulio, ištikimo bendražygio politikoje, Lietuvos Akrobatinio skraidymo federacijos prezidento, piloto Vytauto Galvono netikėta žūtis treniruotės metu birželio 26 d., besiruošiant aviacijos sporto šventei, norom-nenorom, verčia dar kartą prisiminti ir pagerbti skrydžio metu žuvusius lakūnus. Kaip žinia, 100 metų jubiliejų pažymintis Aleksoto aerodromas, pavadintas dviejų tragiškai žuvusių Tautos didvyrių – Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vardu, kuriems laimingai perskridus Atlantą, deja, taip ir nebuvo lemta nusileisti Kauno Aleksoto aerodrome, kur iki paryčių jų laukė susirinkusi daugiatūkstantinė minia tautiečių… Ir nors tokie įvykiai aptemdo šventinę nuotaiką, tačiau jau tapo savotiška tradicija – šalia Lietuvos aviatorių pasiektų įspūdingų laimėjimų,  neišvengiamai prisimenamos ir pagerbiamos aukos. Liūdesys ir džiaugsmas greta?

— Aš skraidau nuo 16 metų (dabar man 59-eri), tad mano skraidymo stažas daugiau nei 40 metų. Gerai žinau, kol alsuoju, tol ir skraidysiu!.. Šioje vietoje, gal ir keistai atrodo, bet tenka pripažinti – daug draugų lakūnų mes su kolegomis esame jau palaidoję. Kiek kartų būdavo, kad šiandien tu sėdi su žmogumi už vieno stalo, nuotaikingai bendrauji, sportuoji, dalyvauji akrobatinio skraidymo varžybose, treniruočių metu skraidai tuo pačiu lėktuvu, bet štai kažkurią dieną sėkmingai nusileidęs tu išlipi iš lėktuvo, o draugas sėda į tą patį lėktuvą ir… jo skrydis baigiasi tragiškai.

Na ir ką gi?.. Žinoma, tokiais atvejais būna be galo skaudu, liūdna, apmaudu, gaila žuvusiojo, kaip ir kiekvieno artimo žmogaus, kurį tenka palydėti Amžinybėn. Tačiau mums, likusiems, gyvenimas nesustoja, viskas nenumaldomai juda į priekį. Netrukus mes ir vėl skraidome to paties tipo sportiniais lėktuvais. Kiekvienas patyręs, profesionalus pilotas elgiasi būtent taip. Na, o tie, kurie staiga sustoja, pamatę ar pajautę, kad galbūt nereikia jiems daugiau skraidyti, siekiant išvengti tragiškos lemties, tai neretai, žiūrėk, kaip taisyklė, ir kitose gyvenimo srityse jie sustoja…

Bjauriausias dalykas, kad aviatoriams Lietuvoje tenka skraidyti su senais lėktuvais. Aš ir dabar dar skraidau su JAK-50. Patikimumo prasme šio tipo lėktuvai, deja, nepasižymi pačia geriausia reputacija. Aviacijos istorijoje yra žinoma daugybė nelaimingų atvejų, nutikusių skraidant būtent su JAK-50.

Pavyzdžiui, kolegos lakūnai gerai prisimena, Lietuvos akrobatinio skraidymo praktikoje buvo toks atvejis, kai JAK-50 lėktuvas tiesiog sulūžo ore: atitrūkęs sparnas maždaug 5 tonų jėga tvojo per kapotą ir taip užspaudė pilotą kabinoje, kad šis net nebegalėjo iššokti su parašiutu. Tokiu būdu žmogus gyvas palaidojamas ore, lėktuvui dar nepasiekus žemės…

Ir vis tiktai, nepaisant skaudžių nelaimių ar netgi įvykusios lėktuvo katastrofos, po kelių dienų mes ir vėl skraidome su to paties tipo JAK-50 lėktuvais. Vos atitrūkus nuo žemės, po penkiolikos minučių skrydžio pamiršti viską ir net nebegalvoji, kad tavo pilotuojamam lėktuvui gali atsitikti kažkas negero, kad grynai techninis gedimas gali fatališkai lemti skrydžio baigtį. O juk praktiškai su to paties tipo sportiniu lėktuvu ore darai tą patį, ką daro ir kiti patyrę lakūnai, tačiau nė minties nėra, kad staiga kažkas gali įvykti…

Tad šia prasme, jeigu tą dieną Vytauto Galvono vietoje būtų skridęs koks nors kitas pilotas, tai aš esu tikras, kad Vytautas šiandien skraidytų lygiai taip pat, kaip skraidau aš. Tokia jau yra aviacininkų kohorta… Nesinori kartoti, jog man labai gaila šio puikaus žmogaus, artimo draugo, Lietuvos Akrobatinio skraidymo federacijos prezidento. Bet laikas nesustoja, gyvenimas tęsiasi, tad ir aviacijos šventės, akrobatinio skraidymo čempionatai bus nuolat rengiami ir vyks, kaip ir iki šiol vyko.

— Čia kaip toj legendinėj Fredžio Mercury dainoj – „Show must go on!..“. Turbūt sutiksite, jog akrobatiniame skraidyme rizikos faktorius iš ties gan akivaizdus ir visada jaučiamas, jis sėlina iš paskos, lyg šešėlis? Kažin ar apskritai įmanoma tokius dalykus užmiršti, visai negalvoti apie tai? O kadangi niekas negali iš anksto numatyti visų aplinkybių, tai reiškia, jog kiekvienas profesionalus lakūnas tarsi pats sau pasirašo mirties nuosprendį… su tam tikru laiko atidėjimu?

— Žmonėms, kuriuos apima negeros mintys ar nuojautos, vietos aviacijos sporte paprasčiausiai nėra. Ten, skrydyje, vietos baimei nėra!.. O jeigu tik atsiranda kažkokia baimė, tai būtinai tas ir įvyksta. Sėsdamas į lėktuvą, juolab pakilęs į orą, tu tiesiog nebegali palikti vietos baimei. Vietoj to turi būti profesionalumas, maksimali dėmesio koncentracija, viskas turi būti idealiai apskaičiuota. Ir niekas iš patyrusių lakūnų, pilotažininkų, tau nepasakys, kad skrydyje yra vietos baimei!..

— Žodžiu, daugybę metų pilotuojantis prezidentas Rolandas Paksas, ryžtingai nusiteikęs, nebepalikdamas vietos baimei nei savo širdyje, nei sieloje, vyksta į Kauno S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą, kur akrobatinio skraidymo viražais pradžiugins gausiai susirinkusius kauniečius bei miesto svečius, visus Oro šventės dalyvius?  

— Kauno S.Dariaus ir S.Girėno aeroklubas, šiemet pažymintis savo šimtmetį, galima sakyti, tai Lietuvos aviacijos lopšys. Aleksoto aerodrome buvo išugdytas ne vienas puikus akrobatinio skraidymo profesionalas, išgarsinęs Lietuvą Europoje ir visame pasaulyje. Todėl mums, aviacinio sporto entuziastams bei profesionalams, labai rūpi, kad S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas būtų išsaugotas ateities kartoms, kad niekam nekiltų noras tą žemės sklypą išskaidyti, privatizuoti, užstatyti gyvenamaisiais namais, kotedžais ar kokiais nors pramogų centrais. Kauno aviatoriai dėl to buvo šiek tiek sunerimę, pasikeistus miesto valdžiai.

— Ir todėl kai kurie politikai, grupė Seimo narių įregistravo  nutarimo projektą – „Dėl strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčio S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo“? Nejau buvo pagrindo suabejoti naujojo Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio geranoriškumu istorinės  reikšmės  objekto – S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo atžvilgiu? 

— Vienu metu tokių abejonių tikrai buvo. Bet vėliau šiuo klausimu man teko kalbėtis su krašto apsaugos ministru Juozu Oleka, kuriam tenka kontaktuoti su miesto valdžia. Ministro teigimu, naujasis Kauno meras Visvaldas Matijošaitis dievagojasi, kad jis kaip tik nori sutvarkyti apleistą Aleksoto aerodromą, padaryti jį labiau moderniu, vakarietišku.

Manau, būtų labai gerai, jeigu atsirastų, tarkim, jungtinis juridinis darinys, ar tai viešoji įstaiga, kurios didžioji akcijų dalis priklausytų valstybei, kažkiek tai akcijų – Kauno miesto savivaldybei ar netgi privačioms kompanijoms. Svarbiausia, kad visi akcininkai iš tikrųjų būtų suinteresuoti Aleksoto aerodromo atnaujinimu bei veikimu.

— Netolima ateitis parodys, ar Kauno miesto mero V.Matijošaičio deklaratyvūs ketinimai modernizuoti nacionalinės reikšmės S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą virs konkrečiais darbais. Na, o dabar gal grįžkime prie šimtmečio Oro šventės Aleksote?

— Mes su kolegomis dalyvausime jubiliejinėje Oro šventėje Kaune, kaip visuomet, trijų JAK sportinių lėktuvų grupinio skridimo programoje. Bus atliktas grupinės akrobatikos skrydis. Faktiškai į Aleksoto padangę pakils du JAK-52 lėktuvai ir vienas JAK-50. Man labai gaila, bet Lietuvoje daugiau nėra tokio tipo lėktuvų. Vienas JAK-50 lėktuvas šiuo metu yra išsiųstas į Kiniją…

— Kodėl Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijai priklausantis lėktuvas JAK-50 dabar siunčiamas būtent į Kiniją?

— Aš esu pakviestas dalyvauti rugsėjo mėnesį Kinijoje įvyksiančiame didžiuliame aviacijos šou. Ir kadangi ten man teks skraidyti su lėktuvu JAK-50, tai dabar šis lėktuvas tabaluojasi kažkokiame laive, konteineryje, ir yra plukdomas į Kiniją. Ten JAK-50 bus surinktas, išbandytas, o rugsėjo vidury drauge su rimta pilotažininkų komanda man teks dalyvauti grandioziniame aviacijos šou.

— Kokie dar akrobatinio skraidymo Lietuvos lakūnai yra pakviesti dalyvauti Kinijoje rengiamoje aviacijos  sporto šventėje?

— Iš Lietuvos pilotų būsiu tik aš vienas. Be abejo, smagu, kad neužmiršta ir pakviečia. Na, o man tai tikras malonumas – dar kartą paskraidyti sportiniu lėktuvu JAK-50.

— Papasakokite trumpai, kuo ypatinga bei įsimintina Kauno S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo šimtmečio šventės programa?

— Be mūsų akrobatinio skraidymo trijulės atliekamo grupinio skrydžio, dalyvaus gausus būrys aviatorių ne tik iš Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių, Latvijos, Lenkijos, Vengrijos.  „Baltic Bees“ („Baltijos Bitės“) – šeši reaktyviniai lėktuvai „L-39“ iš Latvijos atliks įspūdingą grupinio pilotažo programą.

Be abejo, jubiliejinės Oro šventės Kaune puošmena – oro lenktynių krikštatėviu tituluojamas legendinis „Red Bull Air Race“ vengrų pilotas Peteris Besenyei (Bešeny). Laisvojo stiliaus akrobatika išgarsėjęs pasaulinių varžybų čempionas 59 metų P.Beseneyei maždaug prieš penkiolika metų inicijavo bei sukūrė vienas ekstremaliausių sporto varžybų „Red Bull Air Race“. Visame pasaulyje, pradedant nuo gimtojo Budapešto iki Abu Dabio, vykstančios oro lenktynės sukviečia drąsiausius pilotus, sugebančius pademonstruoti susirinkusiai publikai tiesiog neįtikėtinus triukus.

Beje, energetinių gėrimų kompanijos „Red Bull“ ir to paties pavadinimo „Formulės-1“ lenktynių komandos savininkas Dietrichas Mateschitzas – žymus austrų filantropas, finansuojantis ne vien tik akrobatinio skraidymo šou. Tarkim, Austrijoje, Zalcburge, jis išgarsėjo savo labdaringa veikla, įkūręs puikų skraidymo muziejų, remdamas ligonines, bibliotekas, mokyklas, ekstremalius sportus visame pasaulyje, kalnų slidinėjimą, na ir žinoma, aviacinį sportą, pradedant parašiutizmu ir baigiant sportiniais lėktuvais.

Neginčijamas faktas yra tai, kad vengrų pilotas Peteris Besenyei įtikino žymųjį austrų verslininką, „Red Bull“ savininką Dietrichą Mateschitzą finansuoti aviacinio sporto „Red Bull“ varžybas, kurioms analogas – pasaulinio garso lenktynės „Formulė-1“. „Red Bull“ varžybų metu sportiniai lėktuvai turi praskristi didžiuliu greičiu pažeme, manevruodami tarp 15 metrų aukščio pilonų. Tai iš tikrųjų labai sudėtinga rungtis, surenkanti šimtatūkstantines minias akrobatinio skraidymo aistruolių iš viso pasaulio.

Vengrų pilotas Peteris Besenyei, vadinamas „Red Bull“ varžybų krikštatėviu, iki šiol aktyviai dalyvauja įspūdingose aviacijos šou programose, keliaudamas po pasaulį. Šį lakūną aš pažįstu, berods, nuo 1981-1982 metų, dar nuo Kyviškių aerodromo laikų, kur mes dalyvaudavome socialistinių šalių pilotažo varžybose.

— Ką gi? Tikėkimės, jog liepos 25-26 dienomis vyksiančios šimtmečio Oro šventės Kaune neaptemdys kažkokie tai nesklandumai, techniniai ekscesai bei netikėtumai, kad bus išvengta skaudžių nelaimių?   

— Be abejo, kad taip ir bus. Galiu tik pakartoti, ką jau esu sakęs, ČIA baimei vietos nėra!.. Žinoma, tie mūsų sportiniai lėktuvėliai yra gerokai „pagyvenę“, sulaukę garbingo amžiaus. Kaip ir mes patys, beje, juk irgi nejaunėjame. Tačiau dabar aš bent jau žinau, ko dar nežinau. Aš jau gerai žinau, ką galiu ir ko negaliu daryti!.. Manau, tokia patirtis – be galo svarbus dalykas kiekvienam pilotui. Juk paprastai, ką patvirtina ir tragiški atvejai, mažiau patyrusio žmogaus akys, greit užsidegančios jaunatvišku entuziazmu, būna kvadratinės, nusiteikimas ekstremumams beribis – kad jau duosiu garo, tai ir padarysiu!.. Deja, tokie ekstremumai, kai labai norima nustebinti gausiai susirinkusią publiką, dažniausia būna pirmą kart ir per žemai. Todėl ir baigiasi tokie „eksperimentai“, kaip mes, pilotai, sakome, pilna burna žemių…

— Kadangi kiekvienas žmogus – mąstanti, nedaloma būtybė, manau, drąsiai galima būtų teigti, jog ilgainiui įgyta unikali patirtis akrobatiniame skraidyme, kai aiškiai žinai, ką gali ir ko negali daryti, jums praverčia ir aktyvioje politikoje, vadovaujant vienintelei dar likusiai Lietuvoje antisisteminei partijai Tvarka ir teisingumas. Berods, ši partija ir vėl yra puolama, sisteminėje žiniasklaidoje klijuojamos įvairios etiketės?

— Neseniai man paskambinę žurnalistai uždavė kelis provokuojančius klausimus. Neva kažkoks tai Vengrijos institutas paskelbė atlikto „tyrimo“ rezultatus – kurios partijos Europoje yra prorusiškos, o kurios dar ne? Pasirodo, šių „ekspertų“ pateiktose išvadose teigiama, kad Lietuvoje veikianti partija Tvarka ir teisingumas yra pati prorusiškiausia!?..

— Betgi panašios „išvados“ remiasi nuvalkiotomis klišėmis: jeigu unisonu drauge su visais nešauki „rusai puola“, tai automatiškai esi priskiriamas prie pačių prorusiškiausių, Kremliaus agentų ir panašiai?

— Būtų įdomu išsiaiškinti, koks tai apskritai institutas, kuris užsiima panašiomis prognozėmis? Kiek tame institute darbuotojų, kas finansuoja šią įstaigą?.. To aš tikrai nežinau. Pagaliau, visai nesvarbu, ar X instituto paskelbta informacija teisinga ar neteisinga, kadangi „tyrimo“ išvados buvo specialiai parengtos dar prieš 2014 metų Europos Parlamento rinkimus. Bet tada visa ši informacija tiesiog prasprūdo, nesukėlė visuomenės susidomėjimo.

Na, o dabar dviejų metų senumo medžiaga, X instituto „tyrimo“ išvados yra pateikiamos, kaip visai naujos. Todėl žurnalistai manęs ir klausia, ar aš sutinku, ar nesutinku su paskelbtomis išvadomis. O kodėl gi aš turėčiau sutikti?!.. Juolab, kad partija Tvarka ir teisingumas šiandien yra vienintelė partija Lietuvoje, ginanti nacionalinius valstybės interesus. Pasirodo, jeigu mes principingai, nuosekliai laikomės TT partijos programinių nuostatų, tai esame apšaukiami naciais arba prorusiškais…

Bet kuo gi iš tikrųjų grindžiamas toks etikečių klijavimas? Tarkim, dėl euro įvedimo Lietuvoje mūsų partijos pozicija kokia buvo, tokia ir išliko. Argi mes buvome neteisūs? Ar atsisakius nacionalinės valiutos lito, prekių kainos šalyje nepakilo?!.. O gal Lietuvai nereikia mokėti į Europos Stabilizavimo fondą?..

Dar man priekaištaujama, kodėl aš nebalsavau už EP nario Gabrieliaus Landsbergio pateiktą rezoliuciją dėl santykių tarp Rusijos ir Europos Sąjungos?.. Galiu labai aiškiai pasakyti – už kvailas, populistines rezoliucijas aš niekada nebalsuoju!..

Vykstant panašioms informacinėms atakoms, kaip taisyklė, iškart pasijungia internetinis portalas delfi.lt. Šį kart LNK ekrane pasirodė trys kolegos europarlamentarai – G.Landsbergis, A.Guoga, V.Mazuronis – su savo komentarais. Atidžiau pažvelgus į tokius išpuolius, nesunku suvokti, kokie nešvarūs politiniai žaidimai vyksta Lietuvoje.

Pavyzdžiui, vienu metu užsipuolami ne tik „tvarkiečiai“, bet ir susisiekimo ministras, kuris paverčiamas atpirkimo ožiu už sužlugdytą jūrų laivininkystę ir Lietuvos geležinkelius. Prezidentės D.Grybauskaitės teigimu, susisiekimo ministras turės prisiimti politinę atsakomybę jau šį rudenį. Arba staiga, nei iš šio, nei iš to, „Lietuvą užplūdo vilkai“, tai yra, metamas kaltinamas aplinkos ministrui. Šiame kontekste mūsų partijos darymas prorusiška, dar labiau sustiprinamas trijų „apaštalų“ komentarais LNK eteryje. Manau, tokiu būdu siekiama sugriauti valdančiąją koaliciją, tuo pat metu formuojant palankią terpę naujai koalicijai.

Panašaus pobūdžio informacinės atakos prieš mus vykdomos vos ne kiekvieną dieną. Todėl visuomenei reikėtų žinoti, kad prieš politinius oponentus nesibodima paskleisti metų senumo kažkokio tai X instituto neva atlikto „tyrimo“ informaciją, kurią su malonumu atkartoja sisteminiai žiniasklaidos kanalai visoje Lietuvoje.

— Kai visoje šalyje metų metais kurstoma masinė psichozė „rusai puola“,  periodiškai pasikartojantys provokaciniai išpuoliai prieš partiją TT, tartum verčia  pasiaiškinti, įrodinėti, kad esi ne kupranugaris, arba kad nesi prorusiškas. Bet gal nereikia nieko įrodinėti ir aiškinti, o tiesiog dirbti savo darbą?

— Tiesą sakant, niekam nieko aš neaiškinu ir neįrodinėju. Juk akivaizdu, kad vykdomas intensyvus puolimas prieš vienintelę dar likusią Lietuvoje partiją, kuri gina mūsų valstybės nacionalinius interesus. Bet kadangi dauguma tautiečių yra išgąsdinti Rusijos veiksmų, tai paleista eilinė dezinformacinė antis, grindžiama iš piršto laužtais argumentais bei replikomis – esą mūsų partija yra prorusiška, suveikia kur kas efektyviau, negu, tarkim, prieš penkerius metus.

Kita vertus, nepaisant ciniškiausių išpuolių bei dezinformacijos, Lietuvoje tebėra daug blaiviai mąstančių žmonių, pasisakančių už politinį dialogą, stabilius, konstruktyvius santykius su kaimynine Rusija.

— Belieka tik konstatuoti, jog periodiški išpuoliai sisteminėje žiniasklaidoje, buvusių bendražygių išdavystės, aiškiai politizuotas teisinis persekiojimas, turi neigiamos įtakos partijos TT reitingams?

— Tikrieji politinių partijų reitingai išaiškėja tiktai per rinkimus. Apie tai mes jau ne kartą esame kalbėję. Tarkim, ilgą laiką partija Tvarka ir teisingumas buvo antroje pozicijoje, o suskaičiavus rinkėjų balsus Savivaldybių rinkimuose paaiškėjo, kad esame ketvirti. Šiuo metu, kaip rodo naujausios sociologinės apklausos, „tvarkiečiai“ yra trečioje-ketvirtoje pozicijoje. Tiesą sakant, dėl svyruojančių mūsų partijos reitingų aš mažiausiai pergyvenu, į tai būtina atsižvelgti tiktai rinkimų metu.

Šiandien kur kas rimtesnė problema yra tai, kad Lietuva nėra savarankiška valstybė ir vykdo provasališką užsienio politiką. Europoje jau per kraštus veržiasi proglobalizmas, procentralizavimas, probriuseliškumas – nebereikia klausti žmonių nuomonės, nebereikia atsiklausti pavienių valstybių nuomonės, ypač mažesnių. O tai kelia ir kitą bangą – nacionalinių valstybių išsilaisvinimo. Žmonės jau nebenori, kad jiems diktuotų niekieno nerinkti Briuselio pareigūnai. Prieš tai pasisako ne vien tik suomiai, Nacionalinio fronto lyderė Marine Le Pen Prancūzijoje, Viktoras Orbanas Vengrijoje ar partija Tvarka ir teisingumas Lietuvoje.

Mes stojome į Europos Sąjungą, kaip į lygių, demokratiškų valstybių Europą. Nesvarbu, kokio dydžio valstybė, svarbu, kad į jos balsą Briuselyje būtų įsiklausoma. Būdamas Respublikos Prezidentu aš irgi agitavau už Lietuvos stojimą į ES, bet tikrai neagitavau už tai, kad susėstų dvi didžiosios valstybės, tarkim, vokiečiai su prancūzais, ir nutartų, ką privalo daryti Graikija!..

Yra daug gerų dalykų Europoje, tačiau dabar ES pasuko ne tuo keliu, kurį pasirinko Lietuva. Vykstantys procesai veda link unitarinės globalistinės institucijos formavimo. Pagrindinėmis vertybėmis tampa valdžios koncentracija Briuselyje, federalizmas, oligarchinis valdymas, kurio viena iš kelrodžių žvaigždžių – pinigai. Ir jeigu šito proceso mums nepavyks sustabdyti, tai mūsų Tauta išnyks kaip dūmas danguje!..

Mane labai jaudina dar viena mūsų valstybės problema – pastaruoju metu vėl pradėjęs didėti išvažiuojančiųjų iš Lietuvos tautiečių srautas. Regis, niekas čia nepasikeitė į blogąją pusę, nei ekonomiškai, nei geopolitiškai, bet šiemet jau emigravo 5 tūkst. daugiau piliečių nei pernai. Ilgai galvojau, kokia priežastis gena žmones iš Lietuvos, kol supratau, kad tai intensyvios karo propagandos rezultatas!..

Nuo ryto iki vakaro girdime, kad turime kautis, rengtis komufliažinėmis uniformomis ir bėgti į miškus, tapti šauliais, ruošti maisto atsargas, kadangi jau visai netrukus būsime užpulti. Gyventojai dažnai mato šalies vadovus ne posėdžiuose, o tankuose, laivuose, su šautuvais, tarsi mes gyventume Šiaurės Korėjoje, nuolat girdime, kad Lietuva – priešakinėse fronto linijose…

Geriau informuotas bei turintis politinę patirtį žmogus aiškiai suvokia, dėl ko visa tai yra daroma. Bet jeigu tokios patirties nėra, o žmogus visai jaunas, turi šeimą, vaikų, jam natūraliai kyla klausimas: „Niekas manimi Lietuvoje nesirūpina, tai kodėl gi dar turėčiau tapti ir patrankų mėsa?..“.

Jeigu sukelta isterija – „kas ne su mumis, tas rusas“, yra susijusi su būsimais 2016 m. Seimo rinkimais, jei tokiu būdu politikai siekia suakumuliuoti savo elektoratą, – tai labai netoliaregiškas tikslas, o mūsų valstybei daroma didžiulė žala!.. Valdžioje esantys politikai, valstybės pareigūnai, turėtų pagaliau suvokti, kad mūsų stiprumas – tai diplomatinis lankstumas, politinis mobilumas.

Mes galime sėkmingai bendrauti ne tik su Briuseliu ar Vašingtonu, bet ir su Maskva, visur siekdami savo interesų. Sugebėti apginti nacionalinius interesus – toks turėtų būti politikų siekis. Būtent tokių politikų Lietuvai šiuo metu labiausiai reikia!..

— Jeigu vienintelė likusi antisisteminė partija Tvarka ir teisingumas oponentų nuolat puolama, tai reiškia, jog Lietuvoje gan įnirtingai, sparčiai judama link dvipartinės sistemos?

— Jau seniai aišku, Lietuvoje norima „įteisinti“ dvipartinę sistemą. Pavaldo konservatoriai, paskui juos pakeičia socialdemokratai. Ir taip šis ratas sukasi nuo rinkimų iki rinkimų. Svarbu tik, kad niekas nekeltų jokių kitų idėjų – nei tautinių, nei patriotinių, nei idealistinių!..

Visada sakiau ir sakysiu, partija Tvarka ir teisingumas – sveikai nacionalinė, ginanti tautines, krikščioniškąsias vertybes, mūsų kultūrą, tradicijas, kalbą, valstybės interesus Lietuvoje ir už Lietuvos ribų. Už šalies nacionalinius interesus būtina ryžtingai kautis, nepaisant, kad Briuselis siekia primesti Lietuvai vienokias taisykles, o Vašingtonas kitokias. Ginant mūsų valstybės nacionalinius interesus nereikia bijoti, kad žengus žingsnį į kairę, kažkieno būsime apšaukti prorusiškais, o žengus į dešinę – nacionalistais. Tikrai neverta pasiduoti tokiems propagandiniams triukams.

Visada ir visur, atstovaujant ir ginant Lietuvos valstybės interesus, netgi pačią kritiškiausią situaciją reikėtų vertinti blaiviai, absoliučiai nepaisant etikečių – neva tu esi „prorusiškas“ – klijavimo!..

— Dėkoju už pokalbį.

———————————————————————————————————-

Post Scriptum

Teisininkas Jonas Kovalskis: Tokia vasalinė, atvirai proamerikietiška Lietuvos politika šalies nacionaliniams interesams sudavė, galima sakyti, mirtiną smūgį!..“

KOVALSKIS_JonasMes gyvename globalizacijos amžiuje. Globalizacija – tai pasaulyje vykstantys ekonominės, politinės, kultūrinės, religinės integracijos ir unifikacijos procesai. Dar visai neseniai pasaulio ekonomika buvo suvokiama kaip atskirų nacionalinių ekonomikų visuma. Globalizacijos proceso metu nacionalinės ekonomikos praranda savo nacionalinį uždarumą ir transnacionalizuojasi, pasaulyje laisvai migruoja kapitalas, darbo jėga, gamybiniai pajėgumai, ekonominiai, technologiniai procesai standartizuojami, nacionaliniai įstatymai unifikuojami, vyksta įvairių šalių kultūrų suartėjimas ir susiliejimas. Iš esmės globalizacija yra objektyvus ir santykinai pozityvus procesas.

Ypač negatyvu yra tai, kad šiuo metu globalizacija įgavo aiškiai išreikštą agresyvios amerikanizacijos pobūdį, kuris pasižymi JAV nacionalinių interesų dominavimo virš visų kitų pasaulio valstybių interesų ir ypatingai JAV transnacionalinių korporacijų diktato visame pasaulyje įtvirtinimu. Amerikanizacijos proceso metu nacionaliniai šalių politiniai ir ekonominiai interesai, kultūriniai skirtumai, tradicijos, valstybių suverenitetas yra nuvertinami iki komercinės vertės lygio, tampa verti tik tiek, kiek atitinka pasaulio hegemono JAV interesus ir, iš esmės, yra pasmerkiami išnykimui. Tokia yra JAV nacionalinių interesų dominavimo visame pasaulyje koncepcija.

Žymus amerikiečių ekonomistas Džozefas Stiglicas savo knygose pateikia daugybę pavyzdžių, kaip amerikanizacija sugriauna šalių nacionalines ekonomikas, didina nedarbą, skurdą, stabdo mokslinį techninį progresą, sukelia ekologines katastrofas planetoje. Dž. Stiglicas griežtai kritikuoja globalinių pasaulio institutų – Pasaulinės prekybos organizacijos, Tarptautinio valiutos fondo ir kitų, – politiką. Šios organizacijos, pasinaudodamos globalizacija ir jos ideologija (laisva prekyba, laisvas resursų naudojimas, pasaulinė patentinė teisė, dolerio ir euro kaip pasaulinių valiutų panaudojimas, tarptautinių institutų kišimasis į valstybių vidaus politiką ir t.t.), – iš esmės tarnauja išimtinai tik kelių stambiausių valstybių naudai, bet kenkia daugumos pasaulio valstybių nacionaliniams interesams.

Transnacionalinės korporacijos, orientuotos į maksimalaus pelno gavimą, siekia pasauliui primesti neoliberalųjį vystymosi variantą, tai yra, iš nacionalinių valstybių reikalauja liberalizuoti prekybą, kapitalo judėjimą, įstatymų pakeitimais liberalizuoti darbo santykius iki visiško darbuotojų beteisiškumo. Todėl ir JAV siūlomos Europos Sąjungai Transatlantinės prekybos sutartys yra naudingos išimtinai tik JAV, o ES bei pasaulio valstybėms bus pražūtingos.

Lietuvos sisteminės partijos – konservatoriai, liberalai, socdemai, – jau ketvirtis amžius vykdo atvirai proamerikietišką, vasalinę politiką, kiekvienais metais išduoda nacionalinius Lietuvos interesus. Savo vidaus ir užsienio politikos pagrindiniu principu sisteminės partijos paskelbė principą – „kuo daugiau Lietuvoje Amerikos, tuo mažiau mūsų šalyje Rusijos“.

Oficialios Lietuvos valdžios propaguojami arši rusofobija, nacionalizmas ir antirusiškas militarizmas tapo visų Lietuvos ekonominių projektų kertiniu akmeniu – „Mažeikių naftos“ pardavimas (padovanojimas) amerikiečių kompanijai Willjams, TEO Lt., Visagino Atominės elektrinės uždarymas, suskystintų dujų terminalas „Independence“ Klaipėdoje, JAV inicijuotas sankcijų Rusijai karas, aktyvus dalyvavimas Ukrainos valstybiniame perversme bei po to kilusiame pilietiniame kare, neabejotinai, atitinka JAV geopolitinius interesus Amerikos kare prieš Rusiją. Deja, tokia vasalinė, atvirai proamerikietiška Lietuvos politika šalies nacionaliniams interesams sudavė, galima sakyti, mirtiną smūgį – milžiniški ekonominiai nuostoliai, masinė emigracija, socialinė ir turtinė nelygybė, militarizacija, teisinis nihilizmas, pilietinės visuomenės degradavimas. Ir visą tai daro sisteminės partijos,  garsiausiai rėkiančios apie savo meilę Lietuvai, patriotizmą, tautiškumą?!..

Visų valdžios šakų koncentracija proamerikietiško klano rankose suteikia JAV marionetėms galimybę manipuliuoti visuomenės nuomone pasąmonės lygyje, todėl bet kokį bandymą ginti nacionalinius interesus tarptautiniuose santykiuose, remiantis LR Konstitucijoje bei Tautų Chartijoje įtvirtintais šalių lygybės, nesikišimo į šalių vidaus reikalus, pagarbos, savitarpio supratimo ir abipusės ekonominės naudos principais, sisteminės partijos prilygina prorusiškumui.

Dabartinės vasalinės Lietuvos valdžios požiūriu, atviras tarnavimas Vašingtono interesams ir tuo pačiu kenkimas nacionaliniams interesams yra normalu, priimtina, o būti racionaliu, pragmatišku yra prorusiška – kažkoks absurdo teatras?! Tokia valdžios pozicija įmanoma tik vienu atveju – kai už nusikalstamą nacionalinių interesų nepaisymą politinė valdžia jokiu būdu neatsako!..

Pastaruoju metu visoje Europoje – Prancūzijoje, Italijoje, Anglijoje, Graikijoje ir kitose šalyse, – vis labiau stiprėja būtent nacionalinius interesus, šalių suverenitetus realiai ginančių partijų įtaka. Mažoms ES valstybėms, tokioms kaip Lietuva, nacionalinių interesų besąlygiškas gynimas – vienintelis kelias išgyventi!.. Aukoti Lietuvos valstybės nacionalinius interesus vardan pigios populistinės galimybės mūsų valdžiažmogiams nusifotografuoti šalia JAV prezidento tikrai NEGALIMA.

Daugiau lietuvių Lietuvoje yra žymiai svarbesnis nacionalinis interesas, nei daugiau Amerikos kažkurios konjunktūrinės Lietuvos partijos programoje!..

Juozas IVANAUSKAS

LAISVAS LAIKRAŠTIS, 2015 m. rugpjūčio 1-14, Nr. 29, http://www.laisvaslaikrastis.lt/

Leave a Reply