Prof. Valentinas Katasonovas: TVF agonija. Kristina Lagard pasiruošusi atlikti pilvo šokį

Spalio 9 Limoje, Peru sostinėje, įvyko kasmetinis Tarptautinio valiutų fondo ir Pasaulio banko vadovų susitikimas, dalyvaujant TVF ir PB šalių narių finansų ministrams ir centrinių bankų vadovams. Šis susitikimas įvyko pesimizmo ir nežinios atmosferoje. Pasaulis laukia antrosios pasaulinės finansų krizės bangos (pirmoji banga atėjo 2007-2009.). Niekas nežino, kaip išvengti judėjimo bedugnės link ir kaip elgtis, jei nepavyks išvengti katastrofos.

lagarde

TVF generalinis direktorius Kristina Lagard savo pranešime kreipėsi į JAV Federalinio rezervo vadovybę, maldaudama nebesiūbuoti pasaulio ekonomikos „valties”. Ji prašė, kraštiniu atveju, iki šių metų pabaigos nekelti Federalinio rezervo procentinės normos. Kaip žinoma, rugsėjo mėnesį Federalinio rezervo valdyba nusprendė palikti palūkanų normą be pakitimų – (0,25%) ir toliau stebėti JAV ekonomikos situaciją.

FRS politika artimiausioje ateityje bus orientuota atsižvelgiant išimtinai į vidinę JAV ekonomikos konjunktūrą, į situaciją pasaulyje nebus atsižvelgta. Bet koks FRS procentinės normos pakėlimas sukels “visame pasaulyje kapitalo migraciją” nuo pasaulio ekonominės sistemos periferijos į Jungtines Amerikos Valstijas. Toks kapitalo judėjimas stebimas ir be FRS palūkanų normos pakėlimo. Net po to, kai Finansų ministerija priėmė precedento neturintį sprendimą nustatyti nulines palūkanas JAV iždo popieriams, tai nepakeitė finansinių srautų vektoriaus krypties. Priežastis – augantis nestabilumas pasaulyje, eilėje pasaulio regionų perėjęs į karinius konfliktus ir lokalius karus. Vašingtonui tai yra būdas išlaikyti JAV ekonomikos “investicinį patrauklumą”.

Ponia Kristina Lagard – labai santūri ponia. Bet jos kantrybė senka. Ją, kaip TVF vadovę, labiausiai jaudina fondo reformos klausimas. Susitikimo Limoje metu sukanka penkeri metai nuo to reikšmingo įvykio, kai TVF direktorių valdyba balsavo už 14 patikslinimus dėl šalių narių kapitalo kvotų ir balsų. Tai buvo ne paprasta korekcija, vykstanti kas penkerius metus, sprendimai buvo susiję su Fondo reforma. Per pasaulinę finansų krizę 2007-2009 TVF parodė visišką bejėgiškumą. TVF pareigūnai teisinosi, kad, neva, Fondo kapitalas yra nepakankamas siekiant išspręsti didelio masto problemas, kylančios dėl krizės. Ir prieš penkerius metus, buvo nuspręsta padvigubinti TVF kapitalą. Buvo pasiektas susitarimas dėl formulės peržiūros, pagal kurią vykdomas šalių narių kvotų apskaičiavimas. Veikianti formulė davė aiškias preferencijas ekonomiškai išsivysčiusioms Vakarų valstybėms. Buvo pasiūlyta pagrindiniu rodikliu padaryti bendrąjį vidaus produktą (BVP). Esant tokiai formulei BRIKS šalys ir ypač Kinija, galėtų gerokai padidinti savo lyginamąjį svorį pagal turimą kapitalą ir balsų skaičių.

Siūlomos priemonės silpnino JAV poziciją TVF. Žinoma, per septynis fondo egzistavimo dešimtmečius lyginamasis JAV kapitalo ir balsų svoris gerokai sumažėjo, tačiau iki 2010 metų pabaigos Vašingtono dalis įstatiniame kapitale vis dar išliko (ir tebėra) lygi 17.69%. Jo balsų dalis – 16,75%. Tai leidžia Vašingtonui blokuoti jo nepageidaujamus sprendimus (kad pasinaudoti veto teise balsuojant reikia turėti ne mažiau 15% balsų). Beveik penkerius metus TVF 2010 metų sutarties ratifikavimas blokuojamas ant Kapitolijaus kalvos. Pernai TVF ir Pasaulio banko vadovų susitikime Australijoje svarbiausiu buvo fondo reformos klausimas. Susitikimo dalyviai reiškė viltį, kad iki 2010 m JAV vis tiktai ratifikuos fondo sprendimus. Daugelio delegacijų vadovų kalbose skambėjo susierzinimo ir apmaudo gaida dėl Vašingtono pozicijos. Kai kurie finansų ministrai užsiminė, kad jeigu JAV ir toliau blokuos fondo reformą, tai bus padaryta be jų sutikimo.

Ir štai Limoje eilės šalių finansinių institucijų atstovai vėl sugrįžo prie šio opaus klausimo, beje imtas vartoti terminas „situacinė kvotų korekcija“. Pagal prasmę tai reiškia kvotų koregavimą be Vašingtono sutikimo, kaip JAV Kongreso sprendimo dėl patikslinimų ratifikavimo. Oficialus Vašingtonas jau išreiškė nuostabą dėl “situacinių koregavimų.” Pagal visus požymius TVF laive kyla maištas, nors aiškaus plano nei pas maištininkus, nei pas laivo kapitoną (JAV) nėra.

Apie nervingą atmosferą vyravusią TVF ir Pasaulio banko susitikime Limoje, byloja frazė 58-metės Kristinos Lagard: “Esu pasirengusi atlikti pilvo šokį, jei tai padės įtikinti Jungtines Valstijas”. Manau, kad jei ši dama net atsistotų ant galvos, tai nepadarytų jokio įspūdžio Vašingtonui ir nepaveiktų į jo poziciją.

Tiesioginiu atsaku į tai, kad Vašingtonas užblokavo TVF reformą, buvo naujų tarptautinių finansinių institucijų kūrimą. Kalbame apie BRIKS plėtros banką, kuris pradėjo savo veiklą 2015 metų vasarą, o taip pat Azijos infrastruktūros investicijų banką (AIIB), sukurtą Pekino iniciatyva. Į AIIB pavyko pritraukti ne tik BRIKS šalis ir daugelį besivystančių šalių, bet ir eilę Vakarų šalių, įskaitant Britaniją. Jei TVF pertvarka yra problemiška (kritiniu momentu, Vašingtonas gali tiesiog susprogdinti laivą, pavadintą “TVF”), tai alternatyvių tarptautinių finansinių institucijų sukūrimas yra labiau perspektyvi išeitis iš dabartinės aklavietės. Ir jokių laukinių “pilvo šokių” čia nereikalaujama.

Susitikimo Limoje metu įvyko Rusijos ir Ukrainos finansų ministrų Antono Siluanovo ir Natalijos Yaresko susitikimas. Susitikimo tema buvo labai konkreti: galimybė restruktūrizuoti Ukrainos skolą pagal paskolą, kurią Maskva suteikė Kijevui 2013 m. Paskolos suma – 3 mlrd JAV dolerių. Šių metų pabaigoje, pagal grafiką, Kijevas turi grąžinti visą skolą su palūkanomis. Kaip žinoma, iš Rusijos Federacijos gauta paskola priklauso vyriausybės paskolų kategorijai ir nėra restruktūrizuojama pagal tarptautinių standartų normas. Tai žino kiekvienas raštingas finansistas. Tačiau Kristina Lagard priversta palaikyti šiuo klausimu Kijevą. Ji nėra laisva Ledi, priklauso nuo Vašingtono, bet aš nepatarčiau jai būti Ukrainos reikalų užtarėju. Nes ji skatina Kijevą sukurti precedentą, kuris bus žalingas TVF. Gerai žinoma, kad imunitetu nuo restruktūrizavimo naudojasi paskolos tarptautinėmis finansų institucijomis, įskaitant TVF. Įsivaizduokime minutei, kad Maskva sutiko su savo paskolos restruktūrizavimu. Rytoj Kijevas, palaikomas Vašingtono su panašiu prašymu kreipsis į TVF. Fondas ir taip priešmirtinėje būklėje, o tokios „restruktūrizacijos” ji pribaigs.

Dabar ponia Lagard gali lengvai atsidūstis: Rusija atsisakė pestrutūrizuoti Ukrainos skolą. Aš patarčiau TVF vykdomajam direktoriui sutelkti dėmesį į kitą problemą – pasekmes Ukrainos bankroto į pasaulinę finansų sistemą. Rugpjūčio pabaigoje, Europos Tarptautinės apsikeitimo sandorių ir išvestinių finansinių priemonių asociacijos komitetas(ISDA) priėmė dėl Ukrainos rezoliuciją, kurioje konstatuojamas techninis bankrotas pagal suverenę valstybės skolą. Aš jau rašiau, kad iš tikrųjų tai ne techninis, bet pilnavertis bankrotas, o žodis “techninis” yra naudojamas tam, kad neplatinti finansų rinkose papildomos panikos.

Tačiau profesionalūs finansininkai sugeba atskirti techninį bankrotą nuo pilno bankroto. Pasaulio finansų rykliai jau pasirengę pilnai praryti visus Ukrainos aktyvus. Rusijos atsisakymas restruktūrizuoti Ukrainos skolą nepalieka jokių abejonių dėl to, kad Ukrainoje buvo ne “techninis”, o tikras bankrotas. Atsižvelgiant į labai nepastovią situaciją finansų pasaulyje, bet koks bankrotas, tame skaičiuje ukrainietiškas, gali tapti antrosios pasaulinės finansų krizės bangos detonatoriumi.

Tarptautinio valiutų fondo ir Pasaulio banko susitikimas Limoje sukelia mintį, kad TVF pergyvena agoniją. Mane nepalieka jausmas, kad po savo jubiliejaus, kai 2015 gruodžio 27 fondui sukaks 70 metų, jis ilgai negyvens.

Šaltinis:

http://www.fondsk.ru/news/2015/10/11/mvf-agoniziruet-lagard-gotova-ispolnit-tanec-zhivota-35979.html

Išvertė Algimantas Lebionka

Šauksmas

Leave a Reply