Profesorius Algirdas Degutis: „Fyfos apibudinimas „kiaulės akimis“ paimtas iš lietuvių patarlės – „Kiaulės akys sarmatos neturi“!..“

Pseudopatriotui – „auksiniam protui“ Andriui Tapinui portale „Delfi“ paviešinus konfidencialų, draugų ratui skirtą profesoriaus dr. Algirdo Degučio „facebook“ įrašą, lakoniškai ir gan taikliai charakterizuojantį iškilią personą – „Fyfą kiaulės akimis“, bene skaitomiausias Lietuvoje propagandinis ruporas prainformavo visuomenę:

DEGUTIS_Algirdas„Profesorius ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyr. mokslinis bendradarbis Algirdas Degutis viešai įžeidė Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę. „Fyfa, kiaulės akimis“ – toks prezidentei skirtas epitetas buvo panaudotas „facebook’e“ vykusios diskusijos apie simbolių reikšmę metu. Tai pamatęs DELFI apžvalgininkas ir televizijos laidų vedėjas Andrius Tapinas neslėpė pasipiktinimo, kaip elgiasi akademinis Lietuvos elitas.

Profesoriaus A.Degučio poelgis bus svarstomas etikos komisijoje. Savo ruožtu Lietuvos kultūros tyrimų instituto direktorė Jolanta Širkaitė patikino, kad dr. Algirdas Degutis iš tiesų dirba šiame institute 0,5 etato antraeilėse pareigose ir yra gerbtinas mokslininkas. „Deja, toks, kuris „vaikšto vienas pats sau“. Pastaraisiais metais patyrė didelę netektį.

Nepaisant to, tokį viešą jo pasisakymą laikome netoleruotinu, nedarančiu garbės nei institutui, nei jam pačiam. Artimiausiu metu šį jo poelgį svarstysime Instituto Akademinės etikos komisijoje. Apgailestauju ir viso instituto vardu atsiprašau gerbiamos prezidentės, nes šiuo atveju „redakcijos nuomonė“ tikrai nesutampa su pasisakiusiojo“, – sakė ji. J. Širkaitė prasitarė, kad profesorius dirba Mykolo Romerio universitete, tačiau šio universiteto atstovai sakėsi sutartį su juo nutraukę dar praėjusių metų liepą.

Gresia įspėjimas arba piniginė bauda. Anot Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininko Ramūno Matonio, šiuo atveju galėtų būti pritaikoma atsakomybė pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 214-6 straipsnį Respublikos Prezidento įžeidimas arba šmeižimas masinės informacijos priemonėse. Tai užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 144 iki 289 eurų. Surašyti protokolą už tokį įžeidimą gali Žurnalistų etikos inspektorius. Vėliau tokius atvejus nagrinėja teismai“, – rašoma portale delfi.lt, Rūtos Pukenės rugsėjo 3 d. paskelbtoje publikacijoje „To iš profesoriaus nesitikėjo: prezidentę išvadino „fyfa, kiaulės akimis“.

Tuo tarpu portalo faktai.lt politikos apžvalgininkas, žurnalistas Artūras RAČAS, susipažinęs su naujai iškepta „sensacija“, pasmerkė ne filosofijos mokslų daktarą Algirdą Degutį, o būtent „auksinio proto“ Andriaus Tapino niekšingą poelgį: „Žiniasklaidos elitui priskiriamas Andrius Tapinas, ne kartą viešai pavadinęs premjerą Algirdą Butkevičių „prietaisu”, pasipiktino, kad akademiniam elitui priskiriamas filosofas Algirdas Degutis pavadino prezidentę – „fyfa kiaulės akimis“. Besipiktindamas A. Degučiu, A. Tapinas dar ir pamelavo, kad A. Degutis dirba Mykolo Romerio universitete.

Keista, kad principingajam A.Tapinui neužkliūva jo draugelių A. Užkalnio ir A. Ramanausko pasisakymai FB, nes neteko girdėti, kad rašytų laiškus delfiams, Žinių radijui ar LNK. Savo kiaulės nesmirdi?..“, – retoriškai klausia Artūras Račas.

Beje, atkreipiant dėmesį į paskutinį „sensacingojo“, A.Tapino paviešinto, „facebook“ įrašo sakinį – „Pakišti Lietuvą kaip išteklį globalistų projektams – štai kuo ji užsiima“, kuris išreiškia principinę prof. dr. A.Degučio nuostatą, LL skaitytojams, manau, vertėtų priminti š. m. birželio 3 d. Mokslų akademijos salėje vykusiame forume „Mūsų valstybės tikslas“ gerb. filosofo skaityto pranešimo – „Lietuva liberalizmo ir rusofobijos gniaužtuose“ – kelis fragmentus:

„Dabartinė Lietuvos situacija yra panaši į Lietuvos situaciją 1988 m.: tuometinė Lietuva buvo valdoma Maskvos jai primesto režimo, dabar ji yra vis labiau valdoma Briuselio įvedamo režimo. Atsikovojusi nepriklausomybę, per pastaruosius 25 metus Lietuva sugebėjo palaipsniui išsižadėti svarbiausių nepriklausomybės atributų ir pavirsti ES „komisarų“ ir „kolegų“ vasalatu. Šaliai gyvybiškai svarbūs politiniai sprendimai priimami politiniam šalies elitui uoliai vykdant direktyvas, nuleidžiamas iš Briuselio.

Bet koks pilietinis nepasitenkinimas tokia padėtimi to elito yra traktuojamas kaip nepagrįstas tamsuolių bruzdėjimas arba kaip smerktinas politikų „populizmas“. Šalies likimas įduotas į rankas tų, kuriems kosmopolitinio elito Briuselyje ar Vašingtone nuomonė yra daug svarbesnė už visuomenėje vyraujančias nuomones ir už Lietuvos interesus. Žodžiu, turime situaciją, primenančią Sąjūdžio atsiradimo laikus – tik šįkart jos dinamika yra atvirkštinė. Judame ne artyn, o tolyn nuo šalies nepriklausomybės.

Žinoma, oficialioji Lietuvos valdančiųjų nuostata yra tai, kad Lietuva žengia (yra vedama) teisingu keliu, kad ji sparčiai „eina į Europą“, vejasi „pažangias“ šalis, kad tame pažangos kelyje jos laukia tik tonizuojantys „iššūkiai“, o ne rimtos problemos ar dideli pavojai. Mūsų politologai gražbyliauja apie „liberaliąją demokratiją“ ir „vakarietiškas vertybes“, kurioms Lietuvoje galutinai įsitvirtinus šalis laimingai įsitrauks į vieningą „Atvirą visuomenę“.

Daugelis žmonių įsivaizduoja, kad liberalizmas yra Markso komunizmo priešybė ir kad atmesdami komunizmą galime drąsiai nusigriebti liberalizmo. Tai yra radikaliai klaidingas vaizdinys. Liberalizmas vadovaujasi individo laisvės idėja, jis siekia individą išvaduoti nuo neprisiimtų pareigų, nuo paveldėtų tradicijų ir ištikimybės saitų. Laisvė kaip nevaržoma individo galia tenkinti savo norus – atsižvelgiant tik į kitų norus – toks yra pamatinis liberalizmo tikslas. Visa kas trukdo šiam tikslui turi būti šalinama – kad galiausiai susikurtų globali visos žmonijos „laisvės viešpatija“.

Šio tikslo požiūriu liberalizmas nesiskiria nuo komunizmo. Jie skiriasi priemonėmis – komunizmas to tikslo siekia esamų visuomenių sulydymo ir konsolidavimo priemonėmis, o liberalizmas – jų ištirpinimo ir fragmentavimo priemonėmis. Tad liberalizmą ir komunizmą dera traktuoti ne kaip antagonistus, o veikiau kaip konkurentus, siūlančius skirtingus kelius į globalią individų laisvės viešpatiją.

… D. Grybauskaitės vasalinė užsienio politika jau reiškiasi negatyviais padariniais šalies viduje. Prezidentė susikūrė savąjį klusnių „politologų“, spec. tarnybų ir žurnalistų vasalatą, kuris pučia į jos rusofobinę dūdą bei kursto karo isteriją Lietuvoje. Šalyje klostosi slogi diktatoriška atmosfera, kai Prezidentės užsienio politikos kritikai urmu apšaukiami Lietuvos priešais, Kremliaus agentais. Prezidentė net atgaivino stalinines „oblavas“ prieš kitaminčius, versdama teisėsaugą veikti neteisėtais būdais.

Rusofobiją intensyviausiai kursto globalistai liberalai, nes ja naudodamiesi jie tikisi diskredituoti ir užgniaužti bet kokį priešinimąsi liberalios globalizacijos projektui. Tandeme su jais žengia pseudopatriotai, neapykantą Rusijai ir rusams vadinantys patriotizmu. Rusofobijos dėka žmonių mąstymas įspraudžiamas į primityvią schemą: priešinatės liberalizmo ekspansijai („ėjimui į Europą“), vadinasi, tarnaujate Rusijai ir Kremliui! Vadovaujantis šia logika gali būti sunaikinti paskutiniai Lietuvos nepriklausomybės likučiai ir įvesta tikra liberalizmo tironija. Tad kad ir koks būtų mūsų požiūris į dabartinę Rusiją, rusofobinio pamišimo stabdymas turi būti vienas svarbiausių uždavinių ginant šalies nepriklausomybę ir politinę laisvę šalies viduje.

Čia įvardinau dvi grėsmes Lietuvos nepriklausomybei ir net išlikimui – liberalizmo ekspansiją ir rusofobijos kurstymą. Ar turime Lietuvoje politikų ir politinių organizacijų, suvokiančių šias grėsmes ir galinčių imtis politinių veiksmų jų šalinimui ar bent mažinimui? Ar dar įmanoma patriotinių jėgų konsolidacija?“, – retorišku klausimu užbaigia savo kalbą  prof. A.Degutis.

LL pasiteiravus gerb. profesoriaus A.Degučio – ką manote apie Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vykdomą užsienio politiką, konkrečiai Ukrainos ir Rusijos atžvilgiu? – pastarasis atsakė: „Tai net nėra politika, nes politika yra savo valstybės interesų gynimas. Prezidentė atlieka Amerikos vasalo vaidmenį ir tarnauja Amerikos plutokratų interesams.

Savo provokacine retorika prieš Rusiją ji sėkmingai ir ilgam užnuodijo Lietuvos santykius su galinga kaimynine šalimi, kuri pripažino mūsų nepriklausomybę ir kuri nieko blogo mums nepadarė. Prezidentė D.Grybauskaitė sukūrė aplink save nuolankų „politologų“ ir žurnalistų vasalatą, kuris pučia į jos rusofobinę dūdą užmerkdamas akis į tikrovę ir kvailindamas patiklią visuomenę.

Šalies vadovė atgaivino stalininio stiliaus „oblavas“ prieš kitaminčius, versdama teisėsaugą veikti neteisėtais būdais. Pritardama NATO puolamosios ginkluotės dislokavimui Lietuvoje ji „pakišo“ Lietuvą pirmam smūgiui galimame JAV ir Rusijos kariniame konflikte. Jau vien to pakanka pasakyti, kad Prezidentė D.Grybauskaitė jau padarė Lietuvai didžiulę žalą, ir ji gali Lietuvai atnešti didelę nelaimę“.

Grįžtant prie plačiai nuskambėjusios bei aptariamos „fyfos kiaulės akimis“ temos, „Laisvas laikraštis“ uždavė kelis klausimus žinomam liberalizmo teoretikui, liberalizmo klasikų vertėjui, o dabar – liberalizmo kritikui, filosofui Algirdui DEGUČIUI.

Atrodo, jog dirbtinai sukeltas dar vienas viešas skandalas, persekiojant Lietuvoje kitaminčius, nelojalius valdančiųjų „elitui“? Gal galėtumėte pakomentuoti šią kuriozišką situaciją, kuomet įrašas „Facebook‘e“ patenka į sisteminį propagandos ruporą „DELFI“? Ir ką tiksliai reiškia posakis – „FYFA KIAULĖS AKIMIS“?

— Situacija yra ne tiek kurioziška, kiek apgailėtina ir net pasibjaurėtina. „Facebook’as“ (FB) nėra tokia pat viešos masinės informacijos priemonė kaip „LRytas“ ar „Delfi“.

Pasisakymai ir pokalbiai FB tinkle yra ne vieši, o privatūs ir konfidencialūs. Juos skaityti ir komentuoti gali tik tavo FB draugai ir jų draugai. FB tekstai nėra prieinami bet kam – priešingai nei tekstai ir komentarai masinės informacijos priemonėse, kur jie prieinami bet kam ir visiems. FB tinklas yra FB draugų privataus susižinojimo priemonė.

Deja, tas privatumas nėra nepažeidžiamas. FB tekstą gali paviešinti tariamas FB „draugas“ – kaip vagis išnešantis tavo daiktą be tavo sutikimo. Panašiai bet kurioje konfidencialioje draugijoje gali rastis išdavikas, ištempiantis laukan ir viešumon tai, kas turėjo pasilikti viduje.

Akivaizdu, kad toks konfidencialumo pažeidimas yra nedoras poelgis. Būtent taip pasielgė žurnalistas A.Tapinas – nežinia kurio mano FB „draugo“-išdaviko nufotografuotą komentarą paskelbdamas portale „Delfi“.

Sovietų laikais tokia praktika užsiimantys veikėjai buvo vadinami „stukačiais“. Bjauru, kad žurnalistas Andrius Tapinas atgaivina šią praktiką… Man nepatogu ir gėda dėl Lietuvos kultūros tyrimo instituto direktorės Jolantos Širkaitės elgesio.

Ji užkibo ant provokatoriaus kabliuko – iškart viešai pažadėdama surengti mano svarstymą akademinės etikos(!) komisijoje. Plevėsa žurnalistas A.Tapinas pašokdino akademinio instituto vadovę!.. Įtariu, kad jai buvo daromas ir neviešas spaudimas. Deja, toks jau yra dabartinio valdžios elito valdymo stilius.

Ką reiškia „fyfa kiaulės akimis“? „Fyfa“ reiškia pasipūtusią poniutę. Apibudinimas „kiaulės akimis“ paimtas iš lietuvių patarlės – „Kiaulės akys sarmatos neturi“!.. Toks epitetas man atėjo į galvą dar tada, kai visuomenėje kilus triukšmui dėl Saukos paveikslo tinkamumo tokioje garbingoje vietoje, atsakovė įžūliai pareiškė, jog ji tik nori „panervinti visuomenę“.

— Lietuvos kultūros tyrimo instituto direktorė Jolanta Širkaitė viešai pažadėjo svarstyti prof. Algirdo Degučio POELGĮ Akademinės etikos komisijoje. Ar šia proga paruošėte „pasiaiškinimo kalbą“? O gal, vis tiktai, išliksite principingas iki galo, gindamas savo poziciją?

— Akademinės etikos komisijos posėdis įvyko antradienį (rugsėjo 8 d.), jame dalyvavau, išdėsčiau savo požiūrį į situaciją – tokį pat, kurį dėstau ir dabar, duodamas interviu „Laisvam laikraščiui“. Mane nudžiugino tai, kad Akademinės etikos komisijoje nebuvo net užsiminta apie tokio „pasiaiškinimo“ ar pasiteisinimo būtinybę!.. Negaliu, neturiu teisės komentuoti etikos komisijos posėdžio detalių. Galiu tik pasakyti, jog turėjau pokalbį su garbingais ir drąsiais Lietuvos žmonėmis.

— Viešosios tvarkos sergėtojas, Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis šiame skandale įžvelgia – „Respublikos Prezidento įžeidimą arba šmeižtą masinės informacijos priemonėse“. Tačiau kam, jūsų nuomone, turėtų būti taikoma drausminė nuobauda – Algirdui Degučiui ar Andriui Tapinui?

Įdomu štai kas: juk mano privačiame FB komentare nėra tiesiai pasakyta, kuriam asmeniui taikomos kritinės charakteristikos!.. Reikšdamas pasipiktinimą tuo komentaru Andrius Tapinas atskleidžia savo įsitikinimą, jog tos charakteristikos unikaliai tinka vienam asmeniui – Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei.

Dar daugiau, privatų komentarą paskelbdamas VIEŠAI, masinės informacijos priemonėje, A.Tapinas faktiškai tampa atsakovu, kuriam galėtų reikšti pretenzijas įsižeidusioji pusė. Žodžiu, šis „pokerio meistras“ pateko į savo paties kitiems spendžiamus spąstus.

— Dėkoju už pokalbį.

 Juozas IVANAUSKAS

Leave a Reply