Radikalus islamais ir islamas tolerantiškas – vienas ir tas pats

ES valdantys integrastai-tolerastai bando įkalti į Europos gyventojų galvas kvailybę, kad Paryžiaus-Briuselio teroristai tėra kažkokie islamo atskalūnai, o visi kiti islamistai yra „švelnūs ir pūkuoti“, tereikia juos mylėti, maitinti, viskuo aprūpinti jų sotų parazitinį gyvenimą ant europiečių krikščionių mokesčių mokėtojų sprando. Realus pasaulis, tačiau, drastiškai skiriasi nuo merkel-olandiškų demensijų, nes radikalus islamais ir islamas tolerantiškas – vienas ir tas pats. Taip mano žemiau pateikiamo straipsnio autorius.

1503

Po kiekvieno islamistų įvykdyto teroro akto spaudoje skamba ta pati melodija: yra radikalus islamas ir yra islamas taikus, geras, tikras.

Nieko nuostabaus, kada tokį suskirstymą padaro pasaulietiški žurnalistai arba politikai. Jie nieko nežino apie religiją, o apie islamą žino mažiau, negu nieko. Kiek keista, kad visiškai tą patį mes skaitome ir stačiatikių svetainėse. 

Šioje įkyrėjusioje ir melagingoje dainoje yra savo tiesos trupinėlis.

Yra islamas radikalus, kurio ideologinis tikslas – įvykdyti politinę revoliuciją nedelsiant, ir yra islamas prijaukintas, kuris sprendžia savo uždavinius maksimaliai prisitaikydamas prie tų arba kitų nacionalinių ir tarptautinių aplinkybių. 

Skirtumas tarp šių islamo variantų gali pasirodyti principiniu tam, kas labiau už viską vertina „taikų sugyvenimą“ žemėje, o taip pat tam, kuris apkrėstas klaidingu „tradicinių religijų“ supratimu, t. y. tų religijų, kurios organizaciniu požiūriu apjungtos į „Tarpreliginę Rusijos tarybą“. Į šią tarybą, pagal populistinę Vikipediją įeina „keturios tradicinės Rusijos konfesijos: stačiatikių, islamo, judaizmo ir budizmo“.

1617051_20131213180718

Šių religijų „tradicionalizmą“ nušviečia vien tai, kad judaizmą atstovauja ne tradicinis Kajafa, o chasidas Berl Lazaras. Chasidizmą gi, atsiradusį XVIII amžiuje, pavadinti tradiciniu gali tiktai žmogus, kuriam „Didžioji“ Prancūzų arba „Didžioji“ Spalio revoliucija – irgi tradicijos elementas.

Tai tinka ir naujam islamui, budizmui, ir pagaliau, modernizuotai stačiatikybei, kuri posėdžiauja Taryboje Vsevolodo Čaplino ir Romano Bogdosarovo asmenyje.

Šios naujos religijos — ir stačiatikių modernizmas tame skaičiuje — yra produktai ne kokios nors tradicijos, o Naujojo amžiaus <“New Age”> gnostinės revoliucijos. Taigi, ir islamas radikalus, ir islamas, prijaukintas pasaulietinių valdovų, vienodu laipsniu yra Naujojo amžiaus produktai, ir atitinkamai nekyla pats klausimas dėl „autentiškumo“ ar netikrumo islame.

Islamo terorizmas ir islamas tolerantiškas yra „karšta“ ir „šalta“ atmaina vienos ir tos pačios masinės ir visiškai netradicinės religijos.

Kaip suprantama iš mūsų išdėstymo, tarp radikalaus ir kompromisinio masinės religijos variacijų nėra pereinamosios ribos, kaip nėra jos tarp atstovų skirtingų konfesijų, kurios taikiai bendradarbiauja naujose valstybėse.

Virkštelė, jungianti žmones su praeitimi, su bet kokia tradicija nutraukta, ir ši katastrofa palieka po savęs išdegintą dvasiniu požiūriu žemę, sėdėdami ant kurios posėdžiauja Rusijos „tradicinės religijos“ atstovai, kur įeina kompromisinės, silpnos formos naujų religijų: modernizuotos stačiatikybės, modernizuoto islamo, neobudizmo ir chasidizmo.

Alternatyva“ šiam religijų kompromisui su masine visuomene ir kompromisu naujų religijų tarpusavyje yra gnostinis aktyvizmas, prie kurio šliejasi jaunimas, laisvai vykdydamas perėjimus iš vieno tikėjimo į kitą ir atvirkščiai. Su tuo susijęs ir perėjimas jaunimo iš modernizuotos krikščionybės į radikalų islamą ir nesėkmė kultūrinės migrantų integracijos Vakarų Europoje. Gnostikams-aktyvistams paprasčiausiai neįdomu būti tolerantiškose konfesijose ir jie ieško gnostiškai stipriau „užtaisytų“ sektų ir judėjimų.

Gnostinės revoliucijos situacija aprašoma tuo, kad revoliucinėje terpėje mes turime tiktai kraštutinumus, kurie gimdo vienas kitą, betvarkiškai pereina viena į kitą, kaip gyvatė, kandanti savo uodegą. Atskirai egzistuoja Krikščionių bažnyčia, į kurą bejėgiškai kėsinasi konservatyvūs ir radikalūs modernistai.

Ir teroristinis, ir taikus islamas vienodai priklauso Naujajam pasauliui, ateities pasauliui. Ir atitinkamai, mes, kaip krikščionys, negalime būti taikoje nei su pirmuoju, nei su antruoju.

Šaltinis

http://www.inform-relig.ru/news/detail.php?ID=11094

Vertė Petras Gulbinskas

Šauksmas

 

Leave a Reply