RELIGINIS PINIGŲ KULTAS

Šiuolaikinėje pinigų civilizacijoje yra nemažai religinės organizacijos požymių. Mamonos bažnyčia turi ir savo kultą, kurio laikosi ir jos nariai.Kas yra religinės sferos kultas? ,,Religinis kultas (lot. cultus- aukštinimas, garbinimas, nuo colo- aukštinu, garbinu)- kokių nors daiktų, realių asmenų ar fantastinių esybių, turinčių antgamtinių savybių, religinis garbinimas. Plačiąja prasme- tai istoriškai susiklostęs religinių santykių tipas. Kultą sudaro religiniai- magiški veiksmai (apeigos, maldos) ir jiems priklausantys daiktai (šventųjų atvaizdai, šventyklos ir pan.).

Religinio kulto požymiai:

1) relignio garbinimo objektai: daiktai ir realūs ar fantastiniai subjektai, kuriems priskiriamos antgamtinės savybės;

2) šventųjų atvaizdų, šventyklų garbinimas;

3) religiniai- mistiniai veiksmai: apeigos, maldos.

Pinigų bažnyčioje matome visus tuos požymius. Pirmiausia, garbinami tokie ,,šventi“ daiktai kaip auksas ir piniginiai ženklai (piniginės kupiūros, monetos, užrašai ant magnetinių kortelių).

Pinigai gali būti virtualūs (kaip įrašas magnetinėje kortelėje, tuo atveju jie panašūs į ,,antgamtines būtybes, turinčias magiškų savybių“). Čia mes susiduriame su numerių ir skaičių mistika, kurie mamonos bažnyčioje turi sakralinę prasmę.

Yra savi, ,,šventi“ atvaizdai. Pirmiausia, tai atvaizdai ant popierinių kupiūrų, spausdinamų JAV Federalinės rezervų sistemos bankuose. Iš esmės tai ,,ikonos“ su sava mistine (okultine- masonų?) simbolika. Tokių ,,ikonų“ kiekiai, esantys įvairių pasaulio šalių apyvartoje, skaičiuojami milijardais. Žmonės, turintys skvarbų protą, tose ,,ikonose“mato atsakymus į daugelį klausimų. Jos padeda tiems, kas yra dar tik ,,tikėjimo kelio pradžioje“ mamonos link. Ypatingai jos žavi tuos, kure iš tikrųjų nekenčia krikščionybės.

pinigų kultas šauksmas

Per regos ,o taip pat ir lietimo ,,šventųjų objektų“ suvokimą mamonos bažnyčios nariai mintimis grįžta prie pirmykščio vaizdinio, kuris yra pats Dievas mamona, arba ,,aukso veršis“. Kaip rašo A. Vadžra: ,, pinigai praranda savo tikrąją- mainų priemonės- paskirtį ir virsta netiesioginio kultinio garbinimo objektu, kai visas ,,aukso veršio“religijos adeptų gyvenimas tampa kasdieniu ritualu“.

Pinigų bažnyčioje kaip šlovinimo objektai svarbios yra šventyklos. Jų vaidmuo tenka bankams, tiksliau, tiems ofisams, kuriuose yra bankų įstaigos. Visame pasaulyje tokių šventyklų yra šimtai tūkstančių- tai viršija šventyklų skaičių bet kurioje tradicinėje pasaulio religijoje. Šias šventyklas lanko pinigų religjos dievas- mamona. Įvyksta stebuklas: banką aplanko ,,malonė iš aukščiau“ ir jo kapitalas pradeda augti. Jeigu mamona dėl kokių nors priežasčių šventyklą apleidžia, įvyksta kitoks ,,stebuklas“- banko kapitalas dingsta (tokį ,,stebuklą“ būtų teisingiau pavadinti banko krize, žlugimu, bankrotu). Mamonos pasitraukimo iš šventyklos priežastys puikiai paaiškinamos iš pinigų religijos, ,,dievškumo“ požiūrio taško: bankininkai neparodė reikiamo godumo, nebuvo pakankamai patyrę klientų mulkinimo srityje, nesugebėjo laiku ir kam reikia duoti kyšį, ,,neužsakė“ savo konkurento, nesuklastojo balanso ir kitų fnansinių ataskaitų, atsisakė plauti purvinus pinigus, neatidarė ofšorinės kompanijos savo pelnui pervesti, nebuvo pasiruošę bendradarbiauti su narkodileriais ir t.t. Griežtas ir teisingas mamona tokių nusižengimų neatleidžia. Kiekvienas patyręs bankininkas žino: mamona palaimina tik tuos bankininkus, kurie be atodairos pasiruošę bet kokiam nusikaltimui. Bankininkystės verslo formulė be galo paprasta: nuodėmės mainais į mamonos ,,palaiminimą“.

pinigų kultas šauksmas

Religiniai- mistiniai veiksmai taip pat akivaizdūs. Visa bankų veikla- ištisa mistika. Pinigų religijos adeptai žūri, pavyzdžiui, į bankų depozitines operacijas, atnešančias indėlininkams procentus, kap į kokį stebuklą: sukuriamas jausmas, kad pinigai patys daro pinigus. Arba , pavyzdžiui, pinigų išleidimas- tai irgi galima pavadinti religiniu- mistiniu veiksmu. Pinigų gimimo paslaptis lieka neatskleista 99,9% paprastų žmonių (0,1%- bankininkams, pinigų religjos žyniams- tai jokia paslaptis, bet jie budriai tai saugo nuo ,,profanų“).

Žinoma frazė, kad bankai pingus daro iš oro, t.y., iš nieko, ir tai iš tiesų yra nesuvokiama žmogaus protui. Štai bankininkai ir nusprendė ,,būti kaip dievai“, kurdami pinigus iš nieko. Šiuolaikinis žmogus, patekęs ant kapitalizmo konvejerio, nustoja kelti klausimus tiek apie pasaulio kilmę, tiek apie pinigų kilmę. Jei į pirmą klausimą atsakyti neįmanoma, tai pinigų atsiradimo ,,paslapties“ nesuvokimas – visiško sulaukėjimo ir atbukimo rezultatas nuo buvimo pinigų šventovėje.

O maldos? Visi žinome, kad melstis galima tiek balsu, tiek mintyse. Šimtai milijonų mamonos bažnyčios narių meldžiasi mamonai mintyse, kad šis dovanotų jiems pinigų. Meldžiamasi beveik be pertraukų, kartais net miegant. Pinigų bažnyčia nedraudžia tuo pat metu būti ir kitose bažnyčiose (kartais tai net skatina). Būdami kitose bažnyčiose, tokie žmonės maldose dažniausiai prašo pinigų. Klausimas: kokiam dievui skirtos tokios tikinčiųjų maldos?

Daugelyje bažnyčių svarbiausias religinis- mistinis veiksmas yra aukojimas. Mamonos bažnyčia- ne išimtis. Aukos mamonos bažnyčiai gali būti įvairios: matomos ir neregimos, savanoriškos ir prievartinės, piniginės ir natūrinės. Pinigų religijos pasekėjų aukos forma priklauso nuo to, ant kurio hierarchjos laiptelio je stovi.

Pasauliečių aukojimas pasireiškia tuo, kad jie kuria materialias ir nematerialias vertybes, kurios savanoriškai- priverstine tvarka keliauja ,,aukštyn“. Ekonomikos ir sociologijos kalba tai vadinasi samdomųjų darbuotojų eksploatacja ir jų sukurto produkto atskyrimu. Ekspropriacijos (aukų surinkimas savanoriškai- priverstine tvarka) periodiškai vykdomos ir taip vadinamiems prekybos bei pramonės ,,kapitalistams“. Tos aukos keliauja irgi ,,aukštyn“- į ,,žynių“ rankas.

Pažymėtina, kad šiandien Amerikoje įvairių krypčių protestantų tarpe vis labau plinta taip vadinama ,,gerovės teologija“ (arba ,,turto teologija“), kuri savo idėjomis pritraukia milijonus pasekėjų. Pagal tą doktriną Dievas nori, kad visi būtų turtingi. Kitas svarbus ,,gerovės teologijos“ aspektas– jeigu duosi Dievui pinigų, tai jis palaimins tave dar didesniais pinigais. Čia kalba eina jau apie visiškai laisvanorišką pinigų atidavimą. Dėka to amerikečių protestantų bažnyčios virto į komercines korporacijas.

pinigų kultas šauksmas

Amerikiečių žurnalas ,,Time“ apklausė gyventojus, laikančius save krikščionimis. 61% apklaustųjų atsakė tikintys, jog Dievas nori, kad žmonės klestėtų. 31% respondentų sutiko su tuo, kad jeigu duosi Dievui savo pinigų, tai jis grąžins jų dar daugiau. Šiai dienai JAV priskaičiuojama 1 210 protestantų megabažnyčių (megabažnyčia- bendruomenė, turinti ne mažiau kaip 2 000 žmonių). Tai dvigubai daugiau, nei buvo prieš 5 metus. Dėka ,,gerovės teologijos“ bažnytinės korporacjos ištikrųjų suklestėjo!

Aukų taip pat reikalaujama ir iš šventikų bei vyriausiųjų žynių ( tų, kurie yra viduriniame ir aukščiausiame mamonos bažnyčios lygmenyse).Tai ne daiktinės aukos- tai žmonių gyvybės. Mamona, kaip ir stabmeldžių dievybės Vaalas ar Molochas, reikalauja ne veršių kraujo ir mėsos, aliejaus ar duonos. Jis reikalauja žmonių aukų. Ir žyniai jas aukoja mamonai. Tarp kitko, aukų skaičius vis didėja. Nes, kaip jau minėjome, žyniai bijo mamonos rūstybės, bijo, kad gėrybių šaltinis gali išsekti. Kokios tai aukos? Tai milijonai žmonių, kuriuos žyniai sumeta į karo katilą. Tai milijonai nuo ligų mirštančių žmonių. Tai milijonai žmonių, mirštančių iš bado ir nuo nežmoniškų gyvenimo sąlygų. Tai milijonai žmonių, žūstančių įvairiose avarijose- gamybos, transporto, energetikos ir t.t. Šiandien žmonės retai iš žemiškojo gyvenimo pasitraukia dėl ,,natūralių priežasčių“. Jie tampa aukomis.

Bet labiausiai mamona vertina ne paaukotą žmogaus kūną, o paaukotą sielą. Žinoma, švarios ir gyvos sielos jam nereikalingos. Jam reikalingos mirusios sielos- tos, kurios iki fizinės žmogaus mirties buvo pažeistos mirtinų nuodėmių bei aistrų, tokių kaip meilė turtams, kyšininkavimas, puikybė, valdžios troškimas, pyktis, pavydas ir t.t. Labiausiai mamonai patinka jo bažnyčios žynių sielos: jie todėl ir tapo žyniais, kad sugebėjo išsiugdyti savyje visas tas nuodėmes ir aistras, kurios mamonai maloniausios.

Papildant tris jau minėtus religinio kulto požymius, rekia paminėti dar vieną- stebuklus. Žinoma, stebuklai nėra būtinas kulto atributas, bet jie sustiprina religinius- mistinus veiksmus, vykstančus šventykloje. Mamonos bažnyčioje stebuklų per akis. Be abejo, didžausias stebuklas- pinigų tvėrimas iš nieko. Daugelis žmonių to stebuklo net nepastebi. Bet akylesni tai pamato ir kartais kalba apie tai kitiems. Jų tarpe buvo net tokių, kurie formaliai laikė save ateistais ir agnostikais. Venas iš jų- tarybinis valstybės ir politikos veikėjas Kristianas Rakovskis.

pinigų kultas šauksmas

Trumpa infirmacija:

Kristianas Georgijevičius Rakovskis (1873-1941) gimė Bulgarijoje. Dalyvavo revoliuciname judėjime Balkanuose, Prancūzjoje, Vokietijoje, Rusijoje. Liaudies komisarų Tarybos pirmininkas Ukrainoje 1919-1923 metais. Vėliau buvo tarybinis diplomatas. Buvo areštuotas 1937 m. ir nuteistas kalėti 20- čiai metų. Po arešto buvo ilgai tardomas, viskas buvo užprotokoluota (beje, tardomas Rakovskis atsakinėjo prancūziškai). 1941m. rugsėjo mėnesį buvo sušaudytas. Tardymo protokolai nežinomais keliais pateko į užsienį, ten buvo išversti ir publikuoti ispanų kalba knygoje, kuri vadinasi ,,Raudonoji simfonija. Revoliucija per rentgeną“ (autorius- I. Landovskis, kalėjimo gydytojas). Iš tų protokolų tampa aišku, kad Rakovskis, ilgai gyvenęs Europoje ir buvęs artimas aukštiesiems masonams, gerai pažinojo užkulisinę ekonominio ir politinio Vakarų gyvenimo pusę.

Štai ką jis sakė apie ,,stebuklus“, vykstančius mamonos bažnyčiose- bankuose: Argi ne stebuklas, kad medinis suoliukas paverčiamas šventove? Ir tą stebuklą žmonės mato pastoviai, ir net nemirkteli, kad nustebtų. O juk anksčiau pinigų keitėjai sėdėdavo ant medinių suoliukų, dabar gi ,,Jie“ (,,dvasininkija“, mamonos bažnyčios žyniai) sėdi plieninėse Bažnyčiose- dangoraižiuose. Ir žmonės kažkodėl jais tiki, garbina juos, neša ,,Jiems“ ir atiduoda savo uždirbtus pinigus ir savo santaupas, o šie padeda svetimą turtą į savo plieno seifus ir tas turtas tampa ,,Jų“. Taip jie didina savo turtus ir valdžią iki begalybės. Argi tai ne religija?“.

Pastaba: I. Landovskio knygą ,,Raudonoji simfonija.Revoliucija per rentgeną“ galima rasti internete rusų kalba http://www.prozarium.ru/TextDetails.aspx?TextID=1125

Autorius: Valentinas Katasonovas, ekonomikos mokslų daktaras

Literatūra: РЕЛИГИОЗНЫЙ КУЛЬТ ДЕНЕГ

Šauksmas

Leave a Reply