Revoliucijos „iš viršaus“ globaliu mastu

Pasaulyje įprasta, jog revoliucijos kyla „iš apačių“, liaudies masėse susikaupus nepasitenkinimui valdančiųjų politika. Tačiau šiuokart viskas apie kitokias revoliucijas. Apie išrinktųjų (o kartais ir visai nerinktų) revoliucijas prieš savo rinkėjus. Kurie šiame informacinių technologijų amžiuje pasidaro nepatikimi ir dažnu atveju mažai prognozuojami, todėl pavojingi valdantiesiems.

Neseniai portalas Nr2 Lietuvoje pranešė, jog buvęs NATO generalinio sekretoriaus padėjėjas Chrisas Donnely pageidautų keisti 5-ąjį NATO straipsnį, kuris teigia:

„Šalys sutinka, kad ginkluota ataka prieš vieną ar daugiau šalių Europoje ar Šiaurės Amerikoje bus traktuojama kaip ataka prieš jas visas. Šalys sutinka, kad jeigu tokia ginkluota ataka bus panaudota, kiekviena jų, remiantis Jungtinių Tautų Chartijos 51-uoju straipsniu, apibrėžiančiu teisę į individualią ir kolektyvinę gynybą, padės užpultai šaliai ar šalims bei nedelsiant individualiai ar visos kartu imsis neatidėliotinų veiksmų, įskaitant ginkluotą jėgą ir saugumo užtikrinimą Šiaurės Atlanto regione“. (Citata iš portalo Nr2).

Traktat_Reformujacy_UEIr aukščiau minėtas „buvęs“ asmuo pageidautų išbraukti iš šio straipsnio žodį „ginkluota ataka“, kad užpuolimu galima būtų laikyti bet ką, ką taip įvertintų kažkurios konkrečios šalies vyriausybė arba būtų priimta politiniu sprendimu tų jėgų, kurios sakykime galėtų būti suinteresuotos bet kurio konflikto eskalacija.

Jei būtų priimtas toks aukščiau siūlomas sprendimas – pasaulis pasikeistų neatpažįstamai. Tai yra, pakeitus pačią „užpuolimo“ sampratą globaliu mastu – tą galima būtų prilyginti pasaulinei revoliucijai – kur pats pasaulis taptų visiškai nesaugiu, mat iš jo galėtų būti išbrauktos tokios iki šiol palyginti „civilinės“ sampratos kaip „propaganda, ideologija, laisvas nuomonės išsakymas valstybės lygmeniu, valstybių piliečių apsisprendimo teisė ir net kažkurios konkrečios šalies piliečių teisė jėga nuversti savo parsidavusią vyriausybę arba kalbant kitaip – įvykdyti „revoliuciją iš apačios“. Nesenas to pavyzdys „Maidanas“, kurio pasiektus tikslus kažkodėl pateisino beveik visos „laisvosios rinkos“ pasaulio valstybės.

Ir visa tai būtų pakeista viena sąvoka – „užpuolimu“, po ko NATO aljanso narės, paprašius konkrečiai vyriausybei arba net NATO vadovybei, galėtų tos šalies teritorijoje vykdyti bet kokią sutartyje numatytą veiką – iš tiesų savo esme nukreiptą prieš tos konkrečios šalies gyventojus.

Tą veiką mes galėtume įvardinti kaip elektroninę kontrolę (šnipinėjimą ar interneto tinklo blokavimą), totalų telefoninių pokalbių sekimą, konkrečių asmenų informacijos blokavimą, uždraudžiant jiems prisijungti prie tam tikrų informacijos sklaidos priemonių, arba apskritai masine tvarka blokuojant tam tikrus Interneto tinklo resursus pasaulio mastu, ir prieinant prie tokių dalykų, kaip NATO pajėgų dislokavimas šalyje, įvedant komendanto valandą prieš nepatenkintus, sakykime, savo vyriausybės politika tos šalies gyventojus. Jei tik ta vyriausybė to paprašo.

Prieš gyventojus, o ne prieš menamą priešą. Šiandien tą matome Lietuvoje kaip „Rusų puolimą“, kurių buvimo fakto mūsų šalyje mums kažkodėl niekas nepateikia, ir rusams ant to absoliučiai nusispjaut, tačiau mes jau matome to „puolimo“ pasekmes, kaip, sakykime prieš Naujus metus priimtas „elektroninės erdvės šnipinėjimo įstatymas“, kur be jokios teismo sankcijos karinė žinyba turi teisę sekti savo šalies piliečius. Gal kažkas galvoja, kad tos žinybos pavaldžios išimtinai tik įstatymui, o ne konkrečiai politinei valdžiai, kuri savo ruožtu pavaldi ES ir NATO vadovybėms…

O neseniai paskelbtas „Privalomas karinės šauktinių kariuomenės“ grąžinimo projektas irgi remiasi tuo pačiu – „Rusai puola“ argumentu. Tačiau ką mes matome iš tiesų? Kad viskas, kas vyksta Lietuvoje – daroma ne kažkokių hipotetinių „puolančių rusų“, o mūsų pačių vyriausybių, buvusių prie šalies vairo visus 25-erius „nepriklausomybės“ metus, rankomis.

Kitas dalykas, kad tos rankos kreivos ir ne iš tos vietos išaugusios, nemoka teisingai nieko padaryti. Ir tada galvos, valdančios tas rankas, nusprendžia daryti „ėjimą arkliu“ (šachmatų terminas) ir surast visų bėdų kaltininką, kuriam rusas, kaip „buvęs ir esamas okupantas“ geriausiai tinka, nes vienas dalykas – praeities paralelės daugelio lietuvių sąmonėje rusą tvirtai susiejo su okupanto paveikslu, o kitas dalykas – tas didysis kaimynas beveik visai nereaguoja į mūsų taip vadinamų „politikų“ lojimą jo pusėn. Galima lot kiek nori ir nieko už tai nebus. Šeimininko ir vergo sindromai.

Štai ir loja. Atidirba šeimininkui. Bet prie ko čia mes? Kodėl mes turime būti paversti tokios politikos įkaitais, tapti galimais taikiniais, jei šalyje bus dislokuota kitų šalių kariuomenė bei ginkluotė?

Tai štai tame ir reikalas – mes čia ne prie ko, nes mūsų niekas neklaus. Ir laikas mums būtų tą suprast, su tuo susitaikyt arba nusišaut. Arba suvokus imtis kontržingsnių, kuriuos teks sugalvot patiems – gatavo atsakymo jums neduos niekas. – Yra pasiūlymas išbraukti „ginkluoto užpuolimo“ sąvoką iš NATO sutarties 5-jo straipsnio, ką galima suvokt jau kaip globalaus elito revoliuciją prieš aljanso šalių-narių gyventojus. Nes pirmiausia nukentės būtent jie. Kitų eilė ateis vėliau.

Vieną tokią revoliuciją jau matėme, tačiau įvertinome kaip paprastą apgavystę ir pamiršome. Tai buvo stojimo į ES sutarties pasirašymas, už kurią balsavome referendume, kur ES buvo įvardijama TIK kaip ekonominė sąjunga. Vėliau ši sutartis buvo panaikinta ir pakeista kita, už kurią jau niekas jokiuose referendumuose nebalsavo (Lisabonos sutartis) – jas ES šalyse pasirašė siauras valdančiųjų ratas. Lisabonos sutarties priėmimas ekonominę sąjungą pavertė politine sąjunga, kur atskiros valstybės narės didelę dalį savo suvereniteto perleido Briuseliui. Net savo pačių finansinės politikos kontrolę.

Sekanti revoliucija gali įvykti jau minėto buvusio NATO generalinio sekretoriaus padėjėjo Chriso Donnely pasiūlymo pagrindu. Publika tam jau ruošiama, zonduojant reakciją šalyse, o gal tam tiesiog paruošiant aljanso šalių narių vyriausybes. Tikėkimės, jog neužilgo tą pamatysime.

Ir dar…. reikia suvokti konkretų visų šių propagandinių manipuliacijų ir pasirengimų tikslą – tikslas esame mes. Ir būsimos planuojamos aukos esame mes, o ne kažkoks puolantis menamas ir nematomas priešas. Mes tapsime aukomis, tačiau mus ramins, kad taip mus gina, kad mūsų labui atjungia tam tikrus informacijos šaltinius, mūsų labui seka „galimus agentus“ šalyje (tuo pačiu ir mus visus), mūsų labui šalyje bus (galimai) įvesta komendanto valanda ir dislokuota svetimos šalies ginkluotė, paversianti mus taikiniu (jei dar nepavertė), mūsų labui bus siaurinamos mūsų pačių iki tol galiojusios teisės. Mūsų labui mes būsime čipuojami. Paprasčiausias totalitarizmas prisidengiant mūsų teisių interesais.

Ir tą visuomenei geranoriškai pristatys (su visais būtinais „paaiškinimais“) portalai Nr1 ir Nr2, ir suprantama, dar už mūsų visų pinigus išlaikomos TV. Nes kaip bebūtų keista, tačiau jos iš informacijos priemonių degradavo į „Brainwath“ priemones.

Viskas daroma vardan mūsų gerovės. Ši revoliucija planuojama NATO aljanso šalių narių lygmeniu – irgi. „smile emotion“ (atspėkite emociją)

Arvydas Daunys

Šaltinis: sarmatas.lt

Šauksmas

Leave a Reply