Rostislavas Iščenko: Ukrainos ir TVF romanas: kaip gyventi be pinigų?

Žymus Ukrainos politologas, Sisteminės analizės ir prognozės centro direktorius, pateikė Ukrainos ekonomikos padėties, greičiau baigties, apybraižą. Pateikiame  sutrumpintą šio straipsnio vertimą.

1466809799

TVF pranešė pirmadienį, kad nesiruošia svarstyti Ukrainos klausimo iki rugpjūčio pabaigos. Tai reiškia, kad iki šių metų pabaigos Kijevas negali tikėtis, kad Fondas atnaujins kreditavimą.

TVF jau daugiau nei metai neduoda pinigų Ukrainai. Kaip tik 2015 metų rugsėjo mėnesį Fondas užblokavo eilinę perlaidą iš 2015 metų kredito. <…>

Fondas iškėlė keletą pretenzijų Ukrainai.

Pirmiausia, Kijevas nepasiekia suderintų su TVF makroekonominių rodiklių. Ši pretenzija buvo pagrindine 2015 metais ir jau tada liudijo apie tai, kad Fondas tiesiog nenori duoti pinigus ir ieško tinkamesnio preteksto. <…>

Antra, TVF pranešė Ukrainai, kad negali jos kredituoti kol nėra išspręstas klausimas su skola Rusijai. Tie patys trys milijardai dolerių, kuriuos Kijevas nenori gražinti. Mes atsimename, be to, kad TVF 2015 metais pakeitė taisykles ir leido sau kredituoti bankrutuojančias šalis (būtent pagal situaciją Ukrainoje). Ten buvo išlygos dėl būtinybės sąžiningų bandymų susitarti su kreditoriumi. Bet visi puikiai supranta, kad jei TVF panorėtų kredituoti Ukrainą — ir bet kokie jos pareiškimai dėl skolos būtų pripažinti „sąžiningais bandymais“. <…>

Trečia, TVF jau pradėjo draustis ir nuo tokio atvejo, jeigu Ukraina sugebės išspręsti trijų milijardų, kuriuos skolinga Rusijai, problemos. 2016 metų liepos mėnesį TVF viešai apkaltino Ukrainą dėl emisijos niekuo nepadengtų vyriausybės vertybinių popierių fondų rinkose, tai yra sukčiavimu.

Bendrai, Fondo valdininkai apsidraudė nuo visų gyvenimo atvejų. Bet nenustebsiu, jei jie suras ir ketvirtą, ir penktą priežastį, kad neduoti Ukrainai pinigų.

Ukrainos vyriausybė (tuo metu premjeru dar buvo Arsenijus Jaceniukas) praeitais metais pareiškė, kad TVF kreditas turi būti gautas ne vėliau negu 2016 metų vasario mėnesio, nes jo negavus valstybė neišsilaikys. Bet dabar pats laikas kalbėti apie 2017 metus. Bet ir tada, tarp kitko, pinigų neduos.

Tai reiškia, kad TVF, kaip ir turinčios jam lemiamą įtaką JAV senai nusivylė Ukraina ir nutraukė jos aprūpinimą.

Panašu, kad skirtingai nuo kitų Ukrainos politikų, Jaceniukas tai suprato, nes jau 2016 metų balandžio 14 dieną pasitraukė iš premjero posto į atsargą, už kurio taip epileptiškai kabinosi, ir išvyko iš Ukrainos.<…>

Išgyvenimo būdas visada naudojamas vienas ir tas pats. Anksčiau ar vėliau valstybė pradeda spausdinti tiek nacionalinės valiutos, kiek jai būtina vidinių įsipareigojimų vykdymui (darbo užmokestis, pensijos ir t.t.). Išoriniai finansiniai įsipareigojimai, kurių vykdymui reikalinga laisvai konvertuojama valiuta arba brangieji metalai, išsėmus aukso ir valiutos rezervus yra ignoruojami.

Tai greitai sukelia užsienio prekybos siaurėjimą, hiperinfliaciją ir nacionalinės ekonomikos žlugimą. Vidaus prekyboje ima viešpatauti barteriniai mainai. Gyventojai nuskursta, pereina į išgyvenimo režimą, ekonomiškai stipresni regionai stengiasi atsiskirti nuo nesėkmingų, klesti nusikalstamumas. Jei šis procesas nueina per toli, formaliai vieninga valstybė iš tikrųjų virsta banditų gaujų, kovojančių dėl resursų likučių, konglomeratu. <…>

Kokį tai laiką be tikrų pinigų, su valiutiniais surogatais išgyventi galima. Jeigu yra galimybė santykinai greitai (maksimum per vienerius dvejus metus) ištaisyti situaciją, tai net išeitis. Bet jei spausdinimo staklės tampa vieninteliu biudžeto papildymo šaltiniu ir nėra jokio pagrindo manyti, kad situacija pasikeis artimiausiu metu, tai iširimas tampa neišvengiamu, o bandymas jėga išlaikyti situaciją sukelia tik griaunantį sprogimą.

Ukrainai nėra ko tikėtis. Pinigų jai neduos. Ekonomika jau sugriauta. Nekontroliuojamų ginklų pas neteisėtas ginkluotas grupuotes šalyje daugiau, negu Somalyje. Valdžia ne tik nepopuliari, netgi nepakenčiama daugumai gyventojų (nepriklausomai nuo politinės orientacijos), ji dar ir suskaldyta. Valdžios viduje vyksta vis mažiau slepiama kova visų su visais. Nauji plėšikiški tarifai atmetami dėl 90 % gyventojų skurdo. Esant šioms sąlygoms net ir spausdinimo staklių įjungimas nepadės išsilaikyti ilgiau dviejų mėnesių. Visi resursai, kuriuos praryja hiperinfliacija, ir dėka kurių prarijimo ji leidžia pasiekti trumpalaikę stabilizaciją, jau sunaikinti.

Vienintelis išsigelbėjimas – masiškas išorinis kreditavimas. Bet pinigų niekas neduos, Finišas.

Šaltinis

Vertė Petras Gulbinskas

Šauksmas

Leave a Reply