Rotšildai stato už Rusiją ir Putiną

PRATARMĖ

Kažkas iš anksto, o svarbiausia – absoliučiai sąmoningai pučią miglą į akis, kai kalbama apie sankcijas ir jų „pasekmes“, sukoncentruodami visą mūsų dėmesį į nacionalinės valiutos rublio smukimą ir naftos kainas.

Tačiau kiekvieną kartą, kai tik Vakarų politikai pareikšdavo apie naujų sankcijų prieš Rusiją įvedimą ir džiaugėsi, kad pagaliau izoliavo Putiną, Rusijos ekonomikoje įvyksta nepaaiškinami dalykai. Tai ir monopolijų akcijų išpirkimas tuo momentu, kai jų vertė smarkiai krisdavo, ir užsienio skolų sumažinimas, ir rekordinis aukso atsargų augimas ir dar daug kas.

Tai ar tikrai Rusija ir Putinas atsidūrė izoliacijoje, ar, vis dėlto, tai buvo suplanuota akcija Rusijos ekonomikos atžvilgiu? Kokį vaidmenį suvaidino rublio kurso smukimas ir kaip tai buvo susiję su naftos kainų kritimu?

Per visą tą laiką, pradedant karo Sirijoje ir baigiant sankcijų įvedimu, absoliučiai viskas vyko pagal iš anksto sukurtą scenarijų. Sankcijos tapo viso labo priedanga, dėmesį nukreipiančiu manevru, tuo pačiu kulminaciniu momentu visame šiame grandioziniame spektaklyje. Įsidėkite į galvą – niekad ir nieko nevyksta atsitiktinai. Niekada.

Kas labiausiai stulbina šioje situacijoje – praktiškai niekas nepastebėjo tų dalykų, kurie įvyko iš tikrųjų: toks subtilus ir įdomus lošimas vyko tarptautinėje arenoje. Visi pasaulio politikai paprasčiausiai vaidino savo vaidmenis ir iš esmės tapo susiklosčiusios situacijos įkaitais, tuo pat metu puikiausiai tai suprasdami.

Tik, štai, Putinas pasirodė esąs labiausiai nepriklausomas iš jų visų. Dėka paramos iš išorės ir, žinoma, dėl to, kad gina savo šalies interesus. Štai čia tam tikru momentu Putino interesai ir susikirto su Rotšildų interesais.

ROTŠILDAI STATO UŽ RUSIJĄ IR PUTINĄ

Rotšildai yra bene įtakingiausi pasaulio bankininkai. Jų pagrindinis politinis tikslas ir scenarijus – sunaikinti popierinį-elektroninį dolerį kaip rezervinę valiutą ir iš naujo įvertinti pasaulio ekonomiką ir įvesti naujus atsiskaitymo vienetus, padengtus auksu. Tai štai, esama įdomios nuomonės, susijusios su faktu, kad Rusijos rublio vertė sumažinta dvigubai tam, kad įgautų proporcingą aukso atsargoms vertę. Ir sankcijos, pasikartosiu, tai tik priedanga.

368x236Auksas

Rublis šiandien pririštas iš esmės prie naftos kainos, kuri buvo numušta sąmoningai, ir jeigu anksčiau perkant naftos už 1 dolerį mokėjo 30 rublių, tai dabar moka dvigubai daugiau. Vadinasi, pelnai, esant toms pačioms pardavimų už rublius apimtims, išliko tie patys. Be to, lygiagrečiai su šiais procesais vyksta užsienio valiutos atsikratymas, kas drauge su nacionalinės valiutos smukimu prisotina rubliais Rusijos ekonomiką.

Patikėkite, ateis toks momentas, kai Putinas, kaip visada netikėtai, pareikalaus pirkti naftą už rublius, kurie tuo metu susikaups tiktai Rusijoje ir kuriuos kiekvieną kartą reikės grąžinti į centrinį banką. Nusipirkai rublių, užmokėjai (sugrąžinai rusams) už naftą. Nusipirkai, užmokėjai. Ir taip kiekvieną kartą. Beje, aukso vertė irgi išaugs.

Genialu, ar ne tiesa?

Tai kas gi, vis dėlto, įvyko pasaulio ekonomikoje sankcijų įvedimo fone? Ogi tai, kad vienu momentu visi mechanizmai, kurie tiek metų siurbė resursus iš Rusijos ekonomikos, staiga ėmė veikti atbuline eiga.

ROTŠILDAI PRIEŠ ROKFELERIUS

Rotšildų grupė šiuo metu puola ir pagrindinis jos tikslas – perorientuoti visus resursus iš Amerikos ir Europos į Kiniją, Rusiją ir Iraną. Juk ne veltui būtent šiose šalyse rekordiniais tempais kaupiamas auksas. Tai Rotšildų bankai Societe Generale, N M Rothshild & Sons, ScotiaMocatta, DeutscheBank ir Hong Kong & Shanghai Banking Corp. užsiima aukso kainų fiksavimu ir būtent jie naudoja priešpriešą naujame šaltajame kare ekonomikos kolapso provokavimui.

Dabar apie pačią priešpriešą.

Rotšildai naudoja pasaulines krizes, kad per maksimaliai trumpą laiką išplėstų savo dalyvavimą pasaulio rinkose. Jiems priklauso tokie investiciniai fondai, kaip Goldman Sachs, Barclays PLC, Royal Bank of Scotland, Deutsche Bank, UBS AG, Credit Suisse, Lehman Brothers ir BNP Paribas. Kompanijos – Shell ir British Petroleum. Masinės informacijos priemonės – Guardian, Reuters, Associated Press ir CNN. Reitingų agentūros – S&P, Moodys ir Fitch. Rotšildai kontroliuoja praktiškai visus pasaulinius finansų centrus.

Ir jeigu Rotšildai – tai auksas, tai Rokfeleriai – nafta.

Rokfeleriai pasisako prieš aukso standartą. Tai jie kontroliuoja pasaulinę naftos rinką ir JAV karinį pramoninį kompleksą. Tai jiems priklauso tokie investiciniai fondai kaip Citigroup, Morgan Stanley, Merril Lynch, Bank of America, Bear Stearns ir JP Morgan Chase, o taip pat kompanijos – Chevron ir ExxonMobil.

Beje, būtent Rotšildai suplanavo naftos krizę Meksikos įlankoje (British Petroleum), o paskui sudarė sandėrį tarp BP ir Rosneft dėl apsikeitimo akcijomis, šitaip sukeldami didžiulį Rokfelerių susierzinimą, kadangi kalba ėjo ne šiaip apie apsikeitimą akcijomis, o apie globalų bendradarbiavimą strategiškai svarbiame Arkties regione – savotiškais Arabų Emyratais Karos jūroje.

Būtent su Rotšildais susijęs stambiausias Europoje šveicarų konglomeratas UBS AG, Europos bankų tinklo EFSR dalyvis. Beje, sausio 15 dieną Forex rinkoje nutiko nebūtas dalykas – vos per 20 minučių dolerio kursas smuko šveicariško franko atžvilgiu iš karto 26 procentais. Tokiu būdu pasaulio ekonomikoje palaipsniui ėmė formuotis nauji atramos taškai.

Ir būtent Rotšildai išpūtė finansinį burbulą ir dabar pasirengę jį susprogdinti su Obamos pagalba. Pastarasis visiškai kontroliuojamas šio klano. Ir, pagaliau, būtent Rotšildai įvedė į žeidimą Snoudeną, kuris be didesnių sunkumų atskrido į Hongkongą, o paskui į Rusiją. Ar pamenate, kas spausdino jo demaskavimus? Teisingai – Rotšildams priklausantis Guardian…

Taip kad nesileiskite kvailinami.

BLOGIO IMPERIJA

Nuo pat šiuolaikinės finansinės sistemos sukūrimo laikų Rotšildai nuolat plėtė savo įtakos zonas pačiu paprasčiausiu ir patikimiausiu metodu – priversdami korumpuotus įvairių šalių politikus imti kreditus Rotšildų bankuose. Kreditus, kurie niekad negali būti padengti. O tų, kurie skolintis atsisakinėjo, laukė revoliucijos ir socialiniai sukrėtimai.

Šitaip po serijos revoliucijų ir karų Artimuosiuose Rytuose pasaulyje beliko tik trys valstybės, kurių centriniai bankai nepriklauso Rotšildams – Šiaurės Korėja, Kuba ir Iranas. Taip vadinama „Blogio ašis“. Beje, Libijoje Rotšildų bankas atsidarė dar nepasibaigus karo veiksmams.

Kaip matote, Rusijos šiame sąraše nėra, vadinasi, Rusijos CB yra visiškai kontroliuojamas Rotšildų. O dabar klausimas: kas ims įvedinėti sankcijas prieš savo nuosavą CB? Ir dar daugiau – kas atims pats iš savęs rusiškus resursus ir suteiks Putinui galimybę nacionalizuoti CB?

BET KOKS VEIKSMAS GIMDO ATSAKĄ

Po įvykių Sirijoje Rusija pasidarė reikalinga Rotšildams sprendžiant daugelį pasaulinių problemų. Tokių kaip, pavyzdžiui, Irano branduolinė programa. Ir tai nėra atsitiktinumas, kadangi sudarius strateginį aljansą tarp Rotšildų ir Rokfelerių, buvo priimtas sprendimas nebeskleisti „arabų pavasario“ į vakarus nuo Irano ir tokiu būdu garantuoti, kad liks saugus ten esantis auksas, kurio didelį kiekį Rotšildai patiekė Iranui per Turkiją.

Taip pat buvo priimtas sprendimas laikinai atsisakyti Sirijos prezidento nuvertimo scenarijaus ir iš likusių resursų sukurti Islamo Valstybę. Revoliucijų prasme Sirija yra pati svarbiausia ir baigiamoji grandis, tiekiant Kataro dujas į ES. Dėl šio tiekimo, nuvertus Sirijos valdžią, galėjo nukentėti Rusija – Kataro dujotiekį buvo planuota tiesti per Saudo Arabiją, Jordaniją, Siriją ir užbaigti Turkijoje, atvėrus tokiu būdu tiesų kelią į ES rinką.

Dabar pasidarė daugmaž aiškios tikrosios priežastys, kodėl taip netikėtai buvo nutraukta Pietų srauto statyba ir kodėl šis vamzdynas buvo pasuktas į Turkiją. Norint išprognozuoti vieną ar kitą situaciją, paprasčiausiai reikia teisingai sustatyti figūras Didžiajame Žaidime.

Dabar grįžkime prie CB nacionalizavimo.

Idėja surengti referendumą dėl nacionalizavimo – tai atsakas į mėginimus organizuoti revoliuciją Rusijoje, ir ne tik. Rotšildai suvokė, kad prarasti savo centrinio banko negalima, o prarasti rusiškus resursus – tuo labiau. Ir greičiausiai sudarė su Putinu laikinas abipusiai naudingas paliaubas.

Kokia paliaubų esmė? Putinas nenacionalizuos centrinio banko, o Rotšildai nepastebimai perorientuos savo resursus į Rusiją. Negana to, jie padės sukurti naują ekonomikos sistemą, lygiagrečiai pasinaudoję sankcijomis, kad būtų nukreiptas dėmesys ir tuo pat metu forsuotas procesas. Jei nebūtų sankcijų, niekas šioje sferoje nesikeistų.

Galbūt būtent sprendimas nacionalizuoti CB tapo būtent tuo įvykiu, kuris užkirto kelią III Pasauliniam karui. Patikėkite, visi puikiausiai suprato, kad šiame kare nugalėtojų nebus, o kai dėl pačios Amerikos, tai ją galutinai nurašė Rusijos naudai. Taip kad ekonominės sistemos krachas su Amerika priešakyje liks išimtinai ant JAV valdžios sąžinės, tai nebus slaptų bankininkų operacijų rezultatas.

Atminkite – pasaulinio elito planuose visada naudojami „netikri priešai“, kad mūsų dėmesys būtų nukreiptas nuo tikrųjų visų pasaulinių įvykių kaltininkų.

Pasaulis visada buvo daugiapoliaris ir jo daugiapoliariškumas slypi ne valstybėse, viešpataujančiose pasaulinėje arenoje, o tose jėgose, kurios slypi už tų valstybių.

Šiame pasaulyje neįmanoma būti nepriklausomu, kadangi visi pasauliniai įvykiai priklauso nuo tarpinių rezultatų, pasiektų kovojant šioms jėgoms, kurių pagrindinis tikslas šiuo metu yra išsaugoti esamą pasaulio tvarką.

Įdomu, kad tuo metu, kai daugelio valstybių skolos susilygino su BNP, Rusijos užsienio skola sudaro vos 5-10% BNP ir sparčiai mažėja, o kompanijos, eksportuojančios produkciją, krintančio nacionalinės valiutos kurso fone gauna rekordinius pelnus.

Tai gal, vis dėlto, sankcijos, kaip ir naftos kainos sumažėjimas – ne atsitiktinumas? Galbūt, vis dėlto, šito reikėjo, kad būtų mobilizuotos Rusijos vidinės galios, kad šalis išsigelbėtų nuo pasaulinės krizės, sukurdama naują ekonomikos modelį? Tik, štai, sankcijas Rotšildai įvedė ne tam, kad pakenktų patys sau ir dabar, gelbėdamiesi nuo Vakarų pasaulio žlugimo, jie skubiai perorientuoja resursus į Rusiją, kad atlaikytų finansinę audrą, kurią patys ir suorganizavo.

Šioje situacijoje svarbu suprasti vieną dalyką – valstybės įsiskolino ne valstybėms, o centriniams bankams, arba, kitaip tariant – pasauliniams bankininkams. Ir tuo pačiu momentu, kai šalys neteks galimybės išmokėti palūkanas už kreditus, sistema ims ryti pati save.

PUTINAS NEBEKONTROLIUOJAMAS

Mėgindamas nacionalizuoti Rusijos centrinį banką, Putinas pademonstravo savo ryžtą. Žinoma, paprasčiau buvo pakeisti Rusijos prezidentą kokiu nors marionete, tačiau tokios galimybės šiandien nėra, be to, esama interesų sutapimo. Putinas suinteresuotas apginti Rusijos pozicijas, o Rotšildai suinteresuoti perorientuoti resursus, o paskui, savo pačių centrinių bankų pagalba jie įstums pasaulį į finansinį kataklizmą.

Dabartinio lošimo subtilumas slypi dar ir tame, kad Rotšildai prisidengė Rusija ir Kinija, o Rokfeleriai pasiliko Amerikoje. Ir būtent Rokfeleriai organizavo revoliuciją Ukrainoje, kad susilpnintų Rusijos pozicijas. Tiesa, atvirai įvelti rusų armijos į konfliktą taip ir nesigavo, kaip ir nugalėti sukilėlių Donbase.

Sankcijos turėjo savo konkretų tikslą ir jos jį pasiekė.

Olando ir Merkel mėginimai panaikinti sankcijas ir kontrsankcijas visiškai prognozuojamai baigėsi fiasko ir dabar greičiausiai Novorosijos pergalė – tai tik laiko klausimas. Beje, ar pamenate provokaciją su „Boingu“? Tai štai, informacija apie tai, kad tai padarė Ukraina, gali visiškai „netikėtai“ pasirodyti kokiame nors WikiLeaks’e – tų pačių Rotšildų projekte. O drauge su daugybe kitų faktorių, tokių kaip Rusijos reikalavimas grąžinti 3 milijardus dolerių, galiausiai sukels naują revoliuciją Kijeve.

Apskritai Rotšildai stengiasi būti maksimaliai naudingais. Galime prisiminti istoriją su investiciniu fondu Franklin Templeton, kuris sąmoningai išpirko 40% Ukrainos valstybinių euroobligacijų, po ko Putinas nutarė pajuokauti, išėmęs 15 milijardų iš nacionalinių atsargų fondo, kuris laikomas vertybinių popierių pavidalu Amerikoje ir ES, kad irgi išpirktų tam tikrą dalį obligacijų ir tokiu būdu užkirstų kelią Ukrainos ekonomikos krachui. Franklin Templeton išlošė, kadangi pasirašius Maskvos sutartį euroobligacijų vertė smarkiai išaugo.

Sutapimas? Žinoma, ne. Tiesiog minėtas investicinis fondas susijęs su investicijų fondu Goldman Sachs, priklausančiu Rotšildams. O šie jau žinojo, kad niekas sutarties su ES Vilniuje nepasirašys ir per pasaulines reitingų agentūras truputėlį patys sau pagelbėjo, kad galėtų prisipirkti euroobligacijų minimaliomis kainomis.

Tačiau tai dar ne viskas. Prieš šiuos įvykius Rusijos tiesioginių investicijų fondas, kurį sukūrė vyriausybė, drauge su tokiais investiciniais fondais kaip BlackRock, Franklin Templeton ir Goldman Sachs sukūrė savą investorių konsorciumą, turintį 5 trilijonų vertės aktyvus. Taip kad sankcijos ir naftos kainų smukimas, be abejo, „atsitiktinumas“. Kaip ir kreditinių reitingų smukimas…

Atminkite: šiame pasaulyje neįmanoma būti nepriklausomu.

 http://versijos.lt/didysis-putino-losimas/

Šauksmas

Leave a Reply