Ruklos gyventojams pasisekė labiau negu ispanams. Jų pabėgėliai dar nevaro iš namų

Dievaži, laimingi tie Ruklos gyventojai. “Pabėgėliai” tenori juos sumušti. Iš namų dar nevaro. Kol kas, žinoma. Pasigailėjo. Etatinis atsiprašinėtojas komjaunimo pilvašliaužis Linkevičius net tų atvežtų Ruklos „pabėgėlių“ (matomai teroristų ir dizertyrų iš Sirijos ir Irako atbėgusių ir mums ant sprando pasodintų), atsiprašinėti atvažiavo. Šlykstu, bet tokia jau šlykšti ta mūsų valdžia, bestuburė, subinlaižė svetimiems, o mums pikta pamotė. Bet pasirodo, kad ne vien mes tokį š. valdžioje laikome, ir kitur Europoje š. valdžioje. Tokia mat ES tradicija: ne normalius žmones, o š. į valdžią rinkti ir skirti.

rukla_03

Apie lietuvišką š. valdžioje 

Lietuviškas š. valdžioje visada smardus ir kibus buvo. Ką bekalbėti apie komjaunuolišką, konformistinį, kaip chameleonas tokį, tarytum vantos lapas prie bet kokios subinės prilimpantį.

LNK vakar rodė, gal ir kitos televizijos. Pilna klasė žaliukų prisėdusi, murma, nepatenkinti, pas juos sako papročiai ir šiokie ir anokie, o lietuviai, matai, sugalvojo kitokius papročius ir kreivai į jų papročius žiūri. Veizolus, matai, lietuviams reikia nedelsiant sureguliuoti, nes voš jie lietuviams į tuos veizolus nieko nelaukdami.

O komjaunuoliškas pilvašliaužis, tas nuolatos visų atsiprašinėjantis chalujus, tik atsiprašinėja liežuvį pagalandęs. Tarytum ne ministras koks, o berniukas štai tokiems teroristams Aleppo ar Faludfžoje šovinius nešiojantis į kovinę poziciją. Na, žinote, nieko šleikštesnio senai neteko matyti.

Normalus ministras pasakytų tam barzdą apsiskurtusiam ir be jokio paso atsibasčiusiam banditėliui ar dizertyrui:

„Tylėti ir suglaudus ausis sėdėti! O jei ne, von per duris, kad susmirdusio tavo kvapo neliktų šventoje Lietuvos žemėje. Su visomis skaromis, chalialiniai maistais ir visais kitais viduramžių idiotizmais. Jei vaidini pabėgėlį, tai ir elkis kaip pabėgėlis, o jei persirengęs teroristas ar dizertyras, tai, lauk!“

Svajoklis aš, ne tokiam šliužui taip kalbėti. Išmirė pas mus Margiriai ir Gražinos, paliko tik Linai ir Dalios, kurie temoka svetimiems užpakalius laižyti, ir savus engti.

Vienas mums džiaugsmas, kad tie „pabėgėliai“, o iš tikrųjų dizertyrai arba teroristai (tikri pabėgėliai pinigų šioms kelionėms neturi, tik tie, kurie prisiplėšę svetimo turto, tokie jau faktai) mūsų dar iš namų neveja, kaip ispanų ar vokiečių. Bet ir mes, gal būt, kol nevėlu, Margirį ir Gražiną prisiminsime ir ištrenksime neprašytus svečius iš savo šventos katalikų žemės, nes nereikia mums jų musulmoniškų papročių ir įpročių. O dar geriau su visai lineliais ir dalytėmis kartu? Ką?

Pabaigai apie ispanišką š. jų valdžioje, apie kurį pradžioje minėjau.

Ispaniškas š.

Apie ispanišką š. valdžioje, ir tuos nekviestus svečius, musulmonus-okupantus, kurie ruso namą Ispanijoje užėmė, visa rusų spauda rašė. Aktualu jiems. Vagia jų valdininkai valdiškus pinigus ir namus užsienyje perka, lygiai kaip ir lietuviški vagys. Parodė tai ir rusų televizija. Šio rusiško video siužeto teksto fragmento vertimas pasirodė ir lietuviškoje spaudoje.

Ir Vokietijoje velniava

Portalas Breitbart vakar aprašė atvejį, kai dviem vokiečiams pensininkams Bonos mieste nebeliko jokio kito būsto, kaip pabėgėlių priėmimo centre. Nesvarbu, kad vokiečiai visą gyvenimą mokesčius mokėjo, nugaras lenkė, dabar jie pabėgėliai savo tėvų žemėje ir basta.

Aš tuos pavyzdžius pateikiu tam, kad suprastume, kur link mus tas š. valdžioje vairuoja. Kad metai kiti ir mus tie okupantai-musulmonai ne tik eis mušti, bet ir iš namų varys. Čia ne pabėgėliai, čia užkariautojai, čia jokia ne „integracija“, o civilizacijų susidūrimas: arba mes juos, arba jie mus.

Algimantas Lebionka

Šauksmas

Leave a Reply