Rusija griauna Volstryto naftos kainų nustatinėjimo monopoliją

JAV laikraštis 2016 sausio 9 d. atspausdino Viljamo Engdalio (F. William Engdahl) straipsnį „Russia Breaking Wall St Oil Price Monopoly“ (Rusija griauna Volstryto naftos kainų nustatinėjimo monopoliją). Originalas čia: http://journal-neo.org/2016/01/09/russia-breaking-wall-st-oil-price-monopoly/

Vertimas:

greece-expects-russian-gas-pipeline-deal-soon_w_l

Rusija ką tik padarė svarbų žingsnį, kuris sugriaus dabar esančią Volstryto monopoliją nustatinėti pasaulinę naftos kainą. Jei ne visame pasaulyje, tai labai didelėje jo dalyje. Tas žingsnis yra tik dalis ilgalaikės Rusijos ekonominės strategijos, kuria siekiama atrišti Rusijos naftos eksportą nuo JAV dolerio, nes dabartiniu laiku toks pririšimas yra rusų ekonomikos Achilo kulnas.

Rusijos energetikos ministerija lapkričio pabaigoje paskelbė pati nustatinėsianti bazinę rusiškos naftos rūšį. Nors daugeliui žmonių atrodo, kad tai smulkmena, bet tai milžiniškos svarbos dalykas. Jei pavyks, o priežasčių kad nepavyktų nėra, tai naftos pardavimo sutartys (fjūčersai) bus sudarinėjamos Rusijos biržoje ir kaina bus nustatoma rubliais, o ne JAV doleriais. Tai yra tik dalis dedolerizacijos judėjimo, kurį be didelio triukšmo įgyvendina Rusija, Kinija ir kai kurios kitos šalys.

Bazinės naftos kainos nustatymas yra pagrindinė Volstryto bankų naudojamo naftos kainų sudarymo metodo dalis; kainų sudarymo metodas leidžia bankams kontroliuoti pasaulinę naftos kainą. Dolerine išraiška nafta yra pasaulyje pati stambiausia žaliavinė prekė. Dabar Rusijos naftos kaina yra pririšta prie taip vadinamos „Brent“ naftos kainos. Problema tame, kad naftos telkinys „Brent“, kaip ir kiti Šiaurės jūros naftos telkiniai sparčiai senka, o Volstrytas „Brent“ markės naftą naudoja nustatyti daug kartų didesnių telkinių naftos kainą. Kita problema yra ta, kad „Brent“ naftos kainą ir šios rūšies naftos pardavimo sutartis manipuliuodami derivatyvais kontroliuoja Volstryto bankai Goldman Sachs, Morgan Stanley, JP Morgan Chase ir Citibank.

Naftos dolerio mirtis

Naftos pardavinėjimas už dolerius yra kritiškai svarbus dalykas palaikantis JAV dolerio vertę. Be to reikia išlaikyti dolerio paklausą tarp kitų valstybių centrinių bankų, nes jiems reikalingi doleriniai rezervai užsienio prekybai palaikyti. Tokių valstybių kaip Kinija, Japonija ar Vokietija užsienio prekyba už dolerius yra nepaprastai svarbi tam, kad doleris išlaikytų pasaulinės valiutos statusą. Pasaulinės valiutos statusas yra viena iš dviejų JAV pasaulinės hegemonijos atramų nuo pat antrojo pasaulinio karo pabaigos. Kita atrama yra karinė galia.

JAV savo karus finansuoja kitų valstybių doleriais

Kadangi visoms kitoms valstybėms doleriai reikalingi pirkti importinę naftą ir kitas prekes ir žaliavas, tai tokios šalys kaip Rusija ir Kinija už teigiamo užsienio prekybos balanso dolerius paprastai perka JAV vyriausybės obligacijas ir kitus vertybinius popierius. Vienintelis kitas pakankamai stambus kandidatas į dolerio varžovus — euras — po 2010 metų Graikijos krizės yra nepatikimas ir visiems kelia didelę riziką. JAV dolerio, kaip pasaulinės valiutos statusas, po aukso standarto panaikinimo 1971 metais JAV vyriausybei leidžia turėti begalinį biudžeto deficitą ir nesijaudinti dėl palūkanų procentų bei kreditinio limito didinimo.

Tokia padėtis Vašingtonui leido sukurti rekordinę 18,6 trilijono dolerių valstybės skolą. Dabar JAV skolos ir BVP santykis yra 111%. 2001 metais, kai prezidento pareigas pradėjo eiti Džordžas V.Bušas ir jis per savo valdymo laikotarpį trilijonus dolerių išleido Afganistano ir Irako karams, tai tuomet skolos ir BVP santykis buvo 55%. Trumpai tariant Vašingtono filosofija tokia: „skola neturi jokios reikšmės, nes pasaulis — Rusija, Kinija, Japonija, Indija, Vokietija… — vis tiek visada pirks dolerius ir savo teigiamą užsienio prekybos balansą investuos į JAV vyriausybės obligacijas“. Vašingtono ir Volstryto sugebėjimas išlaikyti dolerio, kaip pasaulinės valiutos, statusą nepaprastai tampriai surištas su tuo kaip nustatoma pasaulinė naftos kaina.

Iki XX a devinto dešimtmečio pabaigos naftos kainą didžiąja dalimi lėmė paklausa ir pasiūla. Ją nustatinėjo pirkėjų ir pardavėjų tarpusavio sutartys. Tada Goldman Sachs bankas nupirko žaliavų prekybos firmą „J.Aron“. Bankas siekė pasaulinėse rinkose pakeisti naftos kainos sudarymo metodą.

Prasidėjo „popierinės naftos“ era, t.y. naftos prekyboje įsigalėjo fjūčersai — sutartys nepriklausančios nuo realiai egzistuojančios naftos, nes taip stambiesiems bankams yra lengviau manipuliuoti skleidžiant gandus ir visus mulkinant remiantis įvairiais finansiniais instrumentais, o kadangi naftos fjūčersų prekyboje vyrauja saujelė Volstryto bankų, tai jie žino kokios kurio banko pozicijos, nes dalinasi tarnybine informacija (angl. insider), bet plati visuomenė to nežino.

Taip naftos prekyba buvo paversta į „kazino“, kuriame lošimo stalus valdo Goldman Sachs, Morgan Stanley, JP Morgan Chase ir dar keli milžiniški Volstryto bankai.

1973 metų spalį, praėjus keliems mėnesiams nuo arabų-izraelio karo, kai OPEC´as naftą pabrangino 400%, JAV finansų ministerija nusiuntė į Saudo Arabiją aukštą pareigūną tartis dėl naftos kainų. 1975 metais JAV finansų ministerijos pareigūnas Džekas F.Benetas (Jack F. Bennett) buvo nusiųstas į Saudo Arabiją pasirašyti sutartį, pagal kurią saudiečiai visą naftą pardavinėtų tik už JAV dolerius, o ne už Japonijos jenas, Vokietijos markes ir kitas valiutas kaip anksčiau. Po to Benetas užėmė aukštas pareigas naftos bendrovėje Exxon. Mainais saudai gavo rimtą karinę pagalbą ir karo techniką. Nuo tada, nepaisant labai didelių naftą importuojančių valstybių pastangų, nafta po šiai dienai pardavinėjama tik už JAV dolerius, o jos kainą nustato Volstrytas valdydamas derivatyvų ir fjūčersų biržas, tokias kaip Londono Tarpkontinentinė Birža, Niujorko prekių ir žaliavų birža, Dubajaus prekybos birža — ji nustatinėja arabų naftos kainą. Visas biržas valdo labai artimai tarpusavy bendradarbiaujančių Volstryto bankų grupė — tai Goldman Sachs, JP Morgan Chase, Citigroup ir kiti. Liudininkai sako, kad tuometinis JAV valstybės sekretorius Henris Kisindžeris tvirtinęs: „Jei kontroliuoji naftą, tai kontroliuoji visą pasaulį“. Nuo pat 1945-jų metų visos dolerio sistemos pagrindas yra nafta.

Rusijos bazinės naftos markės reikšmė

Dabar Rusijos eksportuojamos naftos kainos pririštos prie „Brent” markės naftos kainos, kurią nustato Londono ir Niujorko biržos pardavinėjančios „Brent“ naftą. Pradėjus naftos prekybą, kurios pagrindas rusiškos naftos bazinė kaina, padėtis keisis ir tikėtina, kad labai stipriai. Naujos rusiškos naftos pardavimo sutartys bus sudaromos už rublius, o ne už dolerius. Prekyba vyks Sankt-Peterburgo tarptautinėje prekių ir žaliavų biržoje (SPIMEX).

Etaloninės naftos markės „Brent“ pardavimo sutartys dabar lemia rusiškos naftos kainą, nes ji pririšta prie „Brent“ kainos. Pagal „Brent“ markės kainą nustatoma 2/3 visame pasaulyje parduodamos naftos kainos, bet pačios „Brent“ naftos gavyba Šiaurės jūroje sparčiai mažėja. Dabar per dieną išgaunama tik apie vieną milijoną statinių „Brent“ naftos. Naftos pardavimas už rublius labai rimtai pakeis dolerių paklausą.

Rusija yra stambiausias pasaulyje naftos gamintojas ir todėl rusiškos naftos bazinės markės įvedimas yra labai reikšmingas dalykas. 2013 metais Rusija per dieną išgavo 10,5 milijono statinių naftos, o Saudo Arabija truputį mažiau. Kadangi Rusija viduje daugiau naudoja gamtines dujas, tai 75% naftos gali eksportuoti. Europa yra didžiausias rusiškos naftos pirkėjas; perka 3,5 milijono statinių per dieną [mil.st./d.], t.y. ~80% Rusijos eksporto. Naftos markė „Urals“ yra įvairių naftos rūšių mišinys ir yra pagrindinė eksporto markė. Pagrindiniai rusiškos naftos pirkėjai Europoje yra Vokietija, Olandija ir Lenkija. Kad būtų aiškiau ką reiškia rusiškos naftos eksportas į Europą pateikiu statistiką: kiti stambiausi naftos eksportuotojai į Europą yra — Saudo Arabija (0,89 mil.st./d), Nigerija (0,81 mil.st./d.), Kazachstanas (0,58 mil.st./d.), Libija 0,56 mil.st./d.). Visi jie stipriai atsilieka nuo Rusijos. Pačioje Europoje naftos gavyba sparčiai mažėja. 2013 metais Europoje išgauta mažiau kaip 3 milijonai statinių naftos per dieną; tą lemia naftos gavybos mažėjimas Šiaurės jūroje, o pastarosios nafta yra bazinė „Brent“ markė, pagal kurią nustatinėjama pasaulinė naftos kaina.

Naftos hegemonijos pabaiga JAV yra naudinga

Didžiulio rusiškos naftos eksporto į Europą, Kiniją ir Aziją pervedimas į rublius ir prekybos pervedimas į Sankt-Peterburgo biržą jokiu būdu nėra vienintelis bandymas naftos prekybos srityje sumažinti priklausomybę nuo dolerio. Kitų metų pradžioje antras pagal dydį naftos importuotojas Kinija planuoja sudaryti nuosavą etaloninę naftos markę ir visas naftos pirkimo sutartis sudarinėti tik Tarptautinėje Šanchajaus Energijos Biržoje (Shanghai International Energy Exchange) ir ne už dolerius, bet tik už juanius.

Rusija, Kinija, kitos valstybės žingsnis po žingsnio mažina savo priklausomybę nuo dolerio — vykdo dedoliarizaciją. Nafta — didžiausia pasaulyje prekė, kuri pardavinėjama išimtinai beveik vien tik už dolerius. Jei tam ateis galas, tai JAV karinis pramoninis kompleksas praras galimybę kurstyti pasaulyje nesibaigiančius karus.

Dedoliarizacija gal būt leis Amerikos mokesčių mokėtojų pinigus leisti naudingesniems dalykams, pvz., kapitališkai suremontuoti bazinę ekonominę infrastruktūrą, kuri yra be galo sudilusi. Amerikos statybos inžinierių draugija 2013 metais įvertino, kad į kelius per artimiausius penkis metus reikės investuoti 3,6 trilijonus dolerių. Jie sako, kad kas devintas tiltas Amerikoje yra avarinės būklės — vadinasi tokių visoje šalyje yra virš 70000. Beveik trečdalio pagrindinių kelių būklė bloga. Tik du iš 14 stambiausių rytų pakrantės uostų gali priiminėti labai didelius prekinius laivus (super-sized cargo ships), kurie praplatinus Panamos kanalą neužilgo atplauks į JAV. Pasaulyje yra daugiau kaip 14000 mylių didelio greičio geležinkelių (high-speed rail) ir nė vienos mylios JAV.

Tokios išlaidos infrastruktūros remontui ir atnaujinimui ekonomiškai būtų daug kartų naudingesnės ir sukurtų daug daugiau darbo vietų nei nesibaigiantys Džono Makeino (John McCain) karai. Kaip jau rašiau kituose straipsniuose, infrastruktūros investicijos kuria daug darbo vietų kitose ūkio srityse. Infrastruktūra kuria rentabilumą ir duoda pastovias pajamas iš mokesčių maždaug santykiu 11:1, t.y. kiekvienas doleris įdėtas į infrastruktūrą ekonomikoje sukuria 11 dolerių ir dėl to ekonomika tampa daug efektyvesnė.

Žymus dolerio, kaip rezervinės pasaulio valiutos, vaidmens sumažėjimas derinamas su persiorientavimu į JAV vidaus ekonomikos atkūrimą, taip kaip daro rusai, o ne taip kaip dabar daro Amerika perkėlinėdama pramoninę gamybą iš savo šalies į kitas valstybes, atkurtų pusiausvyrą pasaulyje, kuris dėl nesibaigiančių karų baigia išeiti iš proto. Kad ir kaip keista bebūtų, bet dedoliarizacija, atimdama iš JAV vyriausybės galimybę savo karus finansuoti didinant valstybės skolą ir pardavinėjant obligacijas Kinijai, Rusijai ir kitoms valstybėms, padėtų pasaulyje įsivyrauti taikai. Argi tai būtų blogai?

…………………………………………………………………..straipsnio↑↑↑pabaiga…………………………………………………………………………

Apie F. Viljamą Engdalį https://en.wikipedia.org/wiki/F._William_Engdahl rašo — cituoju trumpai: «««Frederikas Viljamas Engdalis (Frederick William Engdahl) gimė 1944 rugpjūčio 9, yra istorikas, ekonomistas-tyrėjas ir laisvas žurnalistas. Baigė Prinstono universitetą, studijavo mašinų gamybą, teisę ir ekonomiką; ekonomikos mokslų daktaras, dirbo ekonomistu Niujorke ir Europoje. Parašė daug straipsnių apie naftą ir geopolitiką.»»»

 

Mūsų lėktuvai senesni už pilotus

Amerikoje parasidėjo prezidento rinkimai. Kandidatas į JAV prezidentus Džebas Bušas (John Ellis “Jeb” Bush) savo agitacinėje kalboje kalbėjo taip:

Mūsų lėktuvai senesni už pilotus“ — sakė jis. „Mes nusileidžiame Rusijai, Kinijai, Iranui ir daugeliui kitų valstybių, kurios į mus žiūri ne taip, kaip mes norėtume. Mes privalome atkurti mūsų karinę galią“ — pabrėžė Džebas Bušas.

Plačiau skaityk: http://www.iran.ru/news/politics/99803/Dzheb_Bush_voennaya_moshch_SShA_ustupaet_Iranu

Iš tikrųjų Bušas sako tiesą, nes dauguma JAV karinių lėktuvų yra 50-60 metų senumo. Su tokia aviacija galima kariauti tik prieš tuos kas neturi jokios, pvz., Afganistanas, Irakas, Libija…, o va rusai nusiuntė savo lėktuvus į Siriją, bombarduoja JAV samdinius demokratus-džihadistus ir jankiai nė cypt, tik ausis suglaudę stebi kas darosi. Teisingai Džebas Bušas sako, kad JAV popierinis tigras. O mūsų vyriausybė, seimas ir prezidentė sąjungininku pasirinko jankius. Neduok dieve kils karas, tai su tokiu sąjungininku pralaimėjimas garantuotas.

Dar šiek tiek apie Engdalio straipsnio teiginius ir su jais susijusius dalykus. Pavyzdžiui, Rusija turi labai paklausią prekę — naftą. Todėl rusai, kaip ir bet koks kitas žmogus, natūraliai nori savo prekę parduoti kuo brangiau ir uždirbti. Todėl nieko smerktina nėra, kad rusai nenori savo naftos amerikiečiams atidavinėti už dyką. Taip pat natūralus rusų noras ištrūkti iš priklausomybės nuo JAV dolerio, nes rusams, kaip ir kiekvienam kitam žmogui pasaulyje išskyrus amerikiečius, norint gauti dolerį reikia kažką pagaminti ir parduoti, o jankiai dolerius atsispausdina ir už tuos spalvotus popierėlius iš pasaulio viską nusiperka — iš tikrųjų visas pasaulis Amerikai dirba už dyką, o Amerika pasauliui už tai atsilygina mėtydama žmonėms ant galvų bombas. Taigi rusų, kinų ar dar kokių kitų šalių nenoras vergauti yra natūralus dalykas ir tą smerkti yra kvaila.

Kas nenori vergauti, tas ir daro dedoliarizaciją, o visokie padlaižiai, gal būt gaunantys trupinių nuo jankių stalo, ir kvailiai (jie loja už dyką) smerkia dedoliarizaciją ir jos vykdytojus.

Pavyzdžiui, Irako prezidentas Sadamas Huseinas pradėjo naftą pardavinėti ne už dolerius ir jankiai jį pakorė bei Irake nužudė daugiau kaip milijoną žmonių ir dar keli milijonai pabėgo į užsienį, o dabar jankių samdiniai džihadistai-demokratai iš Islamo Kalifato demokratizuoja irakiečius masiškai jiems kirsdami galvas. Libijos vadas Muamaras Kadafis irgi pradėjo naftą pardavinėti ne už dolerius ir taip pat jis pradėjo Afrikos valstybių vadovus agituoti įsivesti vieningą Afrikos valiutą ir atsisakyti nuo dolerio. Muamarą Kadafi irgi nužudė, o libiečius irgi demokratizuoja jiems kapodami galvas.

Rusija su Kinija kitokio masto valstybės nei Libija ir Irakas. Jų tokiu būdu kaip Iraką ar Libiją nedemokratizuos, o jei jankiai pabandys kariauti, tai patys gaus į liulį — skaitykite ką Džebas Bušas sako: „Mūsų lėktuvai senesni už pilotus“; jankiai atsiliko ir karo technikos srityje. Taip atsitiko todėl, kad jie visas jėgas metė vien tik į karą, nes po TSRS žlugimo pasijutę visagaliais 25 metus nieko daugiau neveikė, kaip tik kariavo ir bandė užkariauti visą pasaulį, bet jau dabar matyti, nors jie sugriovė daug valstybių, bet pasaulio neužkariaus. Pasaulis dabar jau puikiai perprato JAV galybės šaltinį ir jam padarys galą. Dedoliarizacija įvyks kad ir kaip JAV valdžia jos nenorėtų.

Mūsų vyriausybėje, seime ir prezidentūroje sėdi žmonės be jokios atsakomybės, o gal ir be jokio sugebėjimo matyti kas vyksta pasaulyje. Jie pasirinko savo sąjungininku JAV, laisvanoriškai atidavė Amerikai visas valdžios vadžias (ES ir NATO yra JAV kolonijos ir jose stovi amerikiečių kariuomenė). Jei Amerika sumanys dedoliarizaciją sustabdyti karu, tai tą karą pralaimės. Kartu pralaimėjusių gretose atsidursime ir mes, o pralaimėjusių niekas neglosto.

Iš visko sprendžiant didžiausią pavojų Lietuvos saugumui kelia seimas, vyriausybė ir prezidentūra.

Pasaka apie nematomą laivosios rinkos ranką

Dar vienas labai svarbus dalykas, apie kurį tiesiog būtina pasakyti — tai pasaka apie laisvąją rinka. Engdalis teisininkas, ekonomistas, ekonomikos mokslų daktaras pats dirbęs šioje srityje Niujorke ir Europoje tiesiai šviesiai sako, kad naftos ir visų kitų žaliavų kainas, o vadinasi ir visų iš jų pagamintų daiktų kainas, nustatinėja Volstryto ir Londono didieji bankai, t.y. bankai laiko monopolį, o visam pasauliui propagandistai triūbija, kad visas kainas nustatinėja „nematoma laisvosios rinkos ranka“. Taip rašoma ir universitetų ekonomikos vadovėliuose. Todėl studentai yra kvailinami visokiomis pasakomis apie laisvąją rinką, kurios iš tikrųjų nėra ir vargu ar kada nors buvo. Viskas yra reguliuojama ir dabartiniais laikais tą reguliavimą atlieka bankai, nes demokratinės vyriausybės jiems atidavė visus valstybės finansus ir pačios iš bankų kaulija skatikų. Baigę universitetą apkvailinti absolventai „laisvosios rinkos pasaką“ bando įgyvendinti praktikoje ir kuo uoliau įgyvendina, tuo labiau nuskurdina savo šalį. Lietuva yra puikus to pavyzdys.

Nors ekonomikos vadovėliuose rašoma, kad „laisvosios rinko ranka“ yra nematoma, bet Engdalis labai suprantamai ir aiškiai ją visiems rodo. Tiesą sakant ir be jo tą ranką mato Rusijos vyriausybė ir Kinijos ir dar kitų šalių vyriausybės. Ir ne tik mato, bet ir ruošiasi ją nukirsti ir garantuotai nukirs.

Pranas Valickas

Šauksmas

Leave a Reply