Saulius Lapėnas: kovo 8-oji – Moters ir pilietinės vienybės šventė

Operatyviai atsiliepdamas į mūsų ankstesnį straipsnį ir jį pakomentuodamas, savo požiūrį į kovo 8-ąją savo straipsniu išsakė Saulius Lapėnas, atstovaujantis Lietuvos liberalus ( kaip įvardina pats – klasikinįjį liberalizmą). Nors Šauksmo redakcijai ir ne visai aišku, kuri gi Lietuvos liberaliąja save vadinanti partija galėtų atitikti klasikinę – straipsnį mielai pateikiame.One-women Iš karto pastebėsiu, kad rašau ne pseudoliberalų, ir ne neoliberalų vardu, o atstovaudamas klasikinio liberalizmo pozicijas.

Žinau, kad daugelis yra tapę melagingos propagandos aukomis ir šventai tiki, kad kovo 8 – tai sovietinių laikų šventė, kurios šventimas kaip ir nebūdingas mūsų dabartinei visuomenei. Net ir lietuviškos Vikipedijos puslapyje ši šventė siejama su sovietiniais laikais, o ir daugelis yra linkę šią šventę apibūdinti sovietinės ideologijos štampais.

Laikas būtų atskirti melagingus mitus nuo tikrovės ir sužinoti tikrą šios šventės atsiradimo istoriją ir reikšmę. O kartu linkiu visoms Lietuvos moterims be dvejonių priimti sveikinimus ir gėles, nesitikint sulaukti galimų priekaištų dėl „ideologinių motyvų“.  Šios šventės istorija – tai liberalaus judėjimo kova už žmogaus teises, kuri prasidėjo gerokai prieš atsirandant sovietinei diktatūrai. Tai pilietinės visuomenės vystymosi gyva istorija, kupina tragedijų ir pasiaukojimo, kuri tebesitęsia ir mūsų dienomis. Bet pradžiai keletas įdomių faktų iš netolimos praeities.

Dar visai nesenai moterims nebuvo leidžiama bėgti…

1967 metais JAV žymaus „Bostono maratono“ varžybų metu kilo skandalas. Renginio organizatorius tarp bėgikų staiga pastebėjo moterį. Šaukdamas „nešdinkis iš mano maratono“ jis pabandė jėga išstumti bėgikę. Laimei vienas iš bėgikų – vyras ją užstojo (tarp kitko jis vėliau tapo jos vyru), ir mergina gavo galimybę pasiekti finišą. Taip išgarsėjusi bėgikė, žurnalistė ir visuomenės veikėja Katrina Svitcer (Kathrine Switzer) tapo pirmąja moterimi, bėgusia Bostono maratone, nežiūrint į draudimą jame dalyvauti moterims.

Šio incidento vaizdai sudrebino Ameriką ir Bostono atletų asociacija (Boston Athletic Association) uždraudė moterų dalyvavimą, jų nuomone, išskirtinai vyriško sporto rungtyse. Pažeidusioms šias sąlygas, jie grasinosi atimti teisę dalyvauti bet kokiose kitose varžybose. Tačiau Katrina Svitcer kartu su kitomis bėgikėmis, įtikino sporto biurokratus ir jau 1972 metais moterys gavo teisę dalyvauti Bostono maratone.

Atrodytų smulkmena, – kam tiek kovoti dėl galimybės dalyvauti varžybose? Tačiau kaip dažnai mes užmirštame svarbias „smulkmenas“, kurios jau tapo mūsų gyvenimo norma? Tik 44 metai mus skiria nuo to laiko, kai moterys gavo teisę dalyvauti rinkimuose – civilizuotos Europos viduryje, Šveicarijoje tik 1971 metais moterys išsikovojo šią teisę, po ilgai vykusios kovos.

Kovo 8 istorija – kovos už elementarias žmogaus teises istorija, kuri tapo įprasta gyvenimo norma.

Lygių socialinių teisų idėja tarp moterų ir vyrų vystėsi nuo Didžiosios Prancūzų revoliucijos XVIII amžiuje ir yra susijusi su žmogaus „prigimtinių teisių ir laisvių“ koncepcijos įtvirtinimu.

Liberalams XIX amžiuje – lygių pilietinių teisių šalininkams, pirmiausia buvo svarbios lygios juridinės ir formalios žmogaus teisės ginant savo interesus. Tuo metu Didžiojoje Britanijoje, JAV ir daugelyje kitų šalių galiojo teisinės nuostatos, kad „teisiškai moteris negali egzistuoti be tėvo ar vyro, kuris ir balsuoja jos vardu ir bendrai vardan šeimos interesų“; be jų sutikimo moterys neturi teisės sudaryti sutartis, negali turėti nuosavybės, savarankiškai dalyvauti teisme.

Suklysite, jei galvosite, kad tokia žeminanti moteris padėtis galiojo visur. Ko gero nustebsite, tačiau islamo šalyse moterys jau daugelį amžių naudojosi tradicine nuosavybės, paveldėjimo teise ir net galėjo užsiimti verslu. Ir tai nebuvo kažkokia nuolaida iš vyrų pusės. To reikalavo religinės tradicijos. Užtenka tik prisiminti, kad mylima ir vienintelė, iki savo mirties, Mahometo žmona buvo stambi verslininkė ir investuotoja. Harvardo universiteto profesorius Nojus Feldmanas (Noah Feldman) pastebi: „Kai kolonizacijos metu anglai kūrė savo juridinę sistemą musulmoniškose šalyse, rezultatas buvo vienas – moterys neteko svarbiausių savo teisių, įtvirtintų islamo įstatymuose. Vargu ar tai galima buvo laikyti progresu siekiant lyčių lygybės.“*

Įdomus faktas, kad mūsų dienomis pradėta naudoti juridinė sutartis tarp sutuoktinų, jau senai egzistuoja islamo šalyse.  Santuoka islame – jau tada buvo sutartis lygiateisių prieš dievą žmonių, numatanti ne tik pareigas, bet ir skyrybas žmonos iniciatyva.  Ir jei pagal islamo įstatymus vyras privalėjo išlaikyti šeimą, tai žmona to neprivalėjo daryti ir galėjo laisvai disponuoti savo pajamomis. Prancūzijoje ši teisė moterims buvo suteikta tik 1907 metais ir tai tik su išlygomis.

Teisės tyrinėtojai tvirtina, kad moterys, pagal islamą, turėjo gerokai daugiau teisių, nei kai kuriose XX amžiaus vakarų valstybėse. Pavyzdžiui, vedusių moterų teisės apribojimai pagal Prancūzijos įstatymus galiojo iki 1965 metų.**

Ko gero, tokie santykiai Prancūzijoje paaiškina, kodėl 1793 metais buvo pasmerkta mirčiai žymi liberali rašytoja ir visuomenės veikėja Olimpija de Guž (Olympe de Gouges) – pirmoji moteris Europoje išdrįsusi paskelbti „Moters ir pilietės teisių deklaraciją“, pasakiusią: „Jei moteriai už įsitikinimus leidžiama užlipti ant ešafoto, tai jai turi būti leidžiama įeiti ir į parlamentą“. Po mirties nuosprendžio įvykdymo, visoje Prancūzijoje moterų sąjungos buvo uždraustos, o moterims buvo ribojama teisė dalyvauti bet kokiuose viešuose renginiuose.

Kovo 8 gimė Amerikoje

 Gana dažnai įvairių publikacijų autoriai visus šios šventės atsiradimo nuopelnus priskiria 1910 metais Danijoje vykusiai tarptautinei Socializmo Internacionalo konferencijai, kurioje Klara Cetkin kartu su kolegėmis pasiūlė kovo 19 švęsti Tarptautinę moters dieną. Būtent 1911 metų kovo 19 dieną buvo pirmą kartą paminėta Tarptautinė moterų solidarumo diena Austrijoje, Danijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje. Tai kodėl mes švenčiam ne 19, o 8 dieną? O gal tai kita šventė?

Atsakymas paprastas – todėl, kad iki 1910 metų kova už lygias moterų teises jau senai ir aktyviai vyko, o  kovo 8 jau daugelį metų reguliariai buvo švenčiama dėka Amerikos sufražisčių judėjimo. Judėjimo pavadinimas kilęs iš prancūziško žodžio „suffrage“ – balso teisė. Ir nuo XIX amžiaus šis judėjimas išsiplėtė Didžiojoje Britanijoje ir JAV. Reikalaudamos lygių teisių, sufražistės, kaip tikros liberalės, aktyviai taikė pilietinio pasipriešinimo be prievartos metodus: prikaldavo save prie vartų, susėsdavo ant bėgių, rengdavo demonstracijas ir stovėdavo su plakatais gatvėse. Jas mušdavo ir sodindavo į kalėjimus, tačiau judėjimas kiekvienais metais vis plėtėsi.

– 1857 m. kovo 8 dieną – moterys, dirbančios po 16 valandų už minimalų atlygį darbužių siuvimo fabrikuose Niujorke, JAV, surengė demonstraciją, kurią išvaikė policija.

– 1884 m kovo 8 dieną – aktyvi visuomenininkė amerikietė ir kovotoja už moterų teises Siuzana Braunel Entoni (Susan Brownell Anthony) kalbėjusi Jungtinių Valstijų Atstovų rūmų Juridiniame komitete, reikalavo priimti JAV Konstitucijos 19 pataisą, suteikiančią moterims teisę balsuoti. Tai pasiekti po ilgos kovos pavyko tik 1920 metais.

– 1908 kovo 8 dieną – jau 15 tūkstančių moterų dalyvavo demonstracijoje Niujorke, reikalaudamos sutrumpinti darbo laiką, tokio paties uždarbio kaip vyrams, rinkimų teisės ir uždrausti vaikų išnaudojimą darbuose.

Taigi kyla klausimas, kodėl 1910 metų konferencijoje buvo nuspręsta ne kovo 8, o kovo 19 dieną? Tyrinėtojai nurodo, kad Socialistinio internacionalo vadovai draudė savo nariams palaikyti sufražisčių judėjimą. Klara Cetkin, suprasdama šios kovos reikšmę ir jėgą, stengėsi rasti kompromisinį sprendimą, iš vienos pusės ji palaikė kovą už lygias teises, tačiau iš kitos pusės perkėlus datą, atsirado galimybė panaudoti tai savo politiniams tikslams, kaip visiškai naują šventę – be būtinumo nurodyti jau egzistuojantį liberalų judėjimą. Laimei istorija viską sudėliojo į savo vietas ir šiandien mes minime kovo 8 kartu su visu pasauliu.

1977 metų gruodžio mėnesį Jungtinių Tautų Organizacijos asamblėja kovo 8 paskelbė kovos už moters teises diena.

Kovo 8 dienos reikšmė mūsų dienomis

2011 metais JAV švenčiant Tarptautinės moters dienos 100 metų jubiliejų, buvo apdovanota 10 moterų iš įvairiausių šalių už didvyriškumą (International Women of Courage Award). Apdovanojimus įteikė Mišelė Obama ir valstybės sekretorė Hilari Klinton.

Ceremonijos metu Mišelė Obama pasakė: „Šios moterys atstovauja skirtingas šalis, tačiau kiekviena iš jų priėmė svarbų apsisprendimą, kad negali taikytis su neteisybe. Kiekviena iš jų nusprendė, kad negali susitaikyti diskriminacija ir korupcija. Negali tylėti priespaudoje, skurde ir nelygybėje. Ir kiekviena čia esanti nutarė veikti. Nusprendė klabėti, spausdinti straipsnius, teikti ieškinius teisme, kandidatuoti į oficialius postus, atidaryti mokyklas. Tai darydamos, jos rizikavo savimi ir savo šeima. Joms buvo grasinama. Jos buvo mušamos, jas grobdavo, uždarydavo kalėjimuose, kankino“.

Kovo 8 šventės aktualumas pabrėžiamas vienos iš Liberalų internacionalo narės (šio internacionalo Manifesto neoficialų tekstą galite rasti čia) ir didžiausios Europoje liberalių jėgų ALDE partijos tinklalapyje: „Kovo 8 – Tarptautinė moters diena ne tik lygybės šventė. Tai daug daugiau. Net ir šiandien visame pasaulyje – moterys nėra vertinamos kaip lygiavertės partnerės visuomenėje. Prekyba žmonėmis, išnaudojimas, prievarta, atstovavimo nebuvimas, politinė nelygybė ir mažesni atlyginimai,  – tai problemos ne tik besivystančiose šalyse, bet pasireiškia visur. – Čia ir dabar. Visur, kur piktnaudžiaujama valdžia, kur diskriminuojamos moterys – viso pasaulio liberalams tai pats svarbiausias uždavinys, naikinant šias negeroves.***

Moterų teisių svarbą viso pasaulio progresui savo kalboje pabrėžė ir Jungtinių tautų organizacijos generalinis sekretorius Ban Ki Munas, sveikindamas su kovo 8 švente: „Pasaulis niekada nepasieks 100 procentų savo tikslų, jei 50 procentų gyventojų negalės realizuoti savo potencialo. Išlaisvindami moterų energiją, mes garantuojame ateitį visiems. Moterų galimybių išplėtimas – tai visos žmonijos galimybių  išplėtimas. Neužmirškime tai!”****

SU ŠVENTE, MIELOS MOTERYS!

Ir nuotaikos pakylėjimui siūlau paklausyti dainą sukurtą ir atliktą įvairių šalių atlikėjų, Jungtinių tautų organizacijos užsakymu, švenčiant Tarptautinę moters dieną kovo 8!

http://slapenas.lt/?p=4978

Šauksmas

Leave a Reply