Sergej Chelemendik. Suokalbis prieš Europą įgyvendinamas 2 d. (video)

Kol Europa su nuostaba ir siaubu pergyvena teroristinio karo jos teritorijoje pradžią, Slovėnijos pasienio miestelyje Šentil vyko kasdieniai įvykiai, kuriuos gėdingai vadina „pabėgėlių krize“.

Kiekvieną dieną 6-8 tūkstančiai pabėgėlių organizuotai pereina Austrijos sieną ir ištirpsta Europos platybėse. Europoje to jau niekas nerodo, apie tai tyli MIP, tiktai nelaimingi slovėnai, chorvatai, serbai, bet jų niekas negirdi. Bet procesas vyksta, ne mažiau svarbus, negu sprogimai ir šaudymai, apie šį procesą ir bus mano pasakojimas. Pradžia čia.

c30479a7-dd0e-473d-96e3-b04b6a7bee8c__35

Autoriaus pokalbis su Slovakijos miestelio Šentil meru Štefanu Žvabu.

79d57551-7eca-47be-9338-72f46504b768__30
Šentil meras Štefanas Žvabas.

Ponas mere, per jūsų miestelį dabar eina pagrindinė „pabėgėlių“ banga, kuri juda iš Turkijos ir Graikijos į Europą, pagrinde į Vokietiją. Tai istorinis reiškinys, kuris keičia Europą ir pasaulį mūsų akyse. Jis jau pakeitė gyvenimą Slovėnijoje. Kaip jūs visa tai pergyvenate? Kas šitie žmonės, kaip jie čia pateko, ko atėjo?

Pradžiai aš papasakosiu apie tai, kas šitie žmonės. Maždaug 20 procentų iš jų – sirai. Tai kultūringi, išsilavinę žmonės, su jais lengva bendrauti ir susitarti. Likusius 80 procentų sudaro žmonės iš Irako, Afganistano, Pakistano, iš Afrikos šiaurės, be to pakeliui per Makedoniją ir Serbiją prie jų prisijungia Kosovo albanai ir bosniai. Žmonės jauni, kaip taisyklė be išsilavinimo, daugelis nemoka net skaityti, tai yra beraščiai.

Jie pasako slovėnų valdžiai, iš kur jie yra iš tikrųjų, kur jų tėvynė?

Dauguma linkę kalbėti, kad jie sirai, nurodyti vardą Achmet ir gimimo datą sausio 1 kažkokių metų. Bet tai viskas netiesa, tai matyti, vienok, mes užrašome tai, ką jie sako. Tokios taisyklės.

Ar yra pas juos kokie nors dokumentai?

Pas daugumą pasų nėra, pas kai kuriuos sirus yra tikri pasai, pas kai kuriuos yra padirbti „Sirijos“ popieriai, nupirkti Turkijoje.

Kaip gi jūs šituos žmones identifikuojate ir registruojate?

Mes užrašome tai, ką jie sako. Darome kopijas nuo jų popierių, jei popieriai yra. Bet reikia tiesiai pasakyti, kad daugiau nei pusė iš to, ką jie praneša, tai netiesa. Bet visa tai užrašoma, juos fotografuoja, ima pirštų antspaudus, įtraukia į duomenų bazę.

Ir išeina, per Šentilį kiekvieną dieną praeina tūkstantis Achmetų iš Sirijos, gimusių 1 sausio kažkokių metų?

Taip, maždaug taip. Daugumoje atvejų tai jauni vyrai 20-30 metų, bet yra ir gilūs seniai – vienam, pavyzdžiui, 105 metai, yra vaikai, bet aš nesu įsitikinęs, kad moterys, seniai ir vaikai ateina su šita minia savo valia. Tai greičiau priedanga, širma. Ten daug ligonių, invalidų, ir aš netikiu, kad šitie žmonės patys nutarė leistis į tokią sunkią ir pavojingą kelionę.

Jie keliauja Balkanų maršrutu autobusais?

Pagrinde taip. Kada jie atsiduria Graikijoje, juos veža per Makedoniją, Serbiją ir Kroatiją už nedidelius pinigus privatūs vežėjai, gerai organizuota logistika per socialinius tinklus, smulkios instrukcijos yra visomis kalbomis, savanoriai per visą maršrutą padeda su drabužiais, maistu, gėrimu, šiltais rūbais.

Iš kur savanoriai?

Iš įvairių valstybių. Juos organizuoja ir apmoka tarptautinės nevyriausybinės organizacijos ir fondai. Pas mus daug savanorių iš Slovėnijos.

Kokia yra registracijos procedūra ir kokia jos prasmė?

Pagal veikiančias tarptautines normas pabėgėliai turi teisę pasirinkti, kurioje šalyje kreiptis apsaugos ir prašyti prieglaudos. Absoliuti dauguma šitų žmonių eina su paruoštu sprendimu tai padaryti Vokietijoje. Pavyzdžiui, per Slovėniją perėjo jau beveik 300 000 pabėgėlių, bet su prašymu dėl prieglobsčio suteikimo kreipėsi tiktai 48 žmonės. Jie skaito, kad Vokietijoje gaus žymiai daugiau, tikriausiai tai yra taip. Todėl visos registracijos pakeliui į Vokietiją neturi kokios nors reikšmės, tai tiesiog formalumas, išskyrus pirmą registraciją ES šalyje. Ta šalis, kaip taisyklė, Graikija, bet ten irgi niekas nesiregistruoja ir prieglobsčio neprašo. Tai paprasčiausiai toks tranzitinis koridorius, kuris prasideda patekus į Graikijos teritoriją jūros keliu. 

Bet kadangi Slovėnija – pirmoji Šengeno zonos valstybė, kuri yra šio srauto kelyje, tai mes registruojame patį Šengeno zonos sienos kirtimo faktą. Tai, ką keltą mėnesių paeiliui darė Vengrija, kol nepastatė tvoros ir neuždarė pabėgėliams savo sieną. 

Bet juk dauguma jų kirto Šengeno sieną Graikijoje. Tiesa, ten tai jie padarė neteisėtai, užtai Slovėnijoje pabėgėliai pasirodo jau pilnai legaliai, galima sakyti oficialiai. Jų judėjimas vyksta su Graikijos, Makedonijos, Serbijos, Kroatija, Slovėnijos valdžios pagalba, toliau prie šio judėjimo prisijungia Austrija.

Visi nori, kad pabėgėliai kaip galima greičiau paliktų jų teritoriją. Tai pagrindinis Graikijos motyvas ir kitų Balkanų valstybių. Ir Austrijos taip pat. 

Slovėnijai tai iš viso egzistencijos klausimas, mes maža neturtinga šalis ir nešame ryšium su ta pabėgėlių banga kolosalias išlaidas ir nuostolius. Be to ES kompensuoja mums tiktai dešimt procentų visų išlaidų, už viską likusį moka Slovėnija, ir ilgai taip tęstis negali.

Mes su jumis dabar nuvažiuosim į pabėgėlių stovyklą pasienyje, ir jūs pats pamatysite, kad, pavyzdžiui, tiktai apšildymas kas dieną mums kainuoja 40 000 eurų, o dar reikia apmokėti transportą, maitinimą, medicinos pagalbą, valymą, dezinfekciją, pabėgėlių apsaugą. Reikia saugoti ir sienas, o visa Slovėnijos kariuomenę sudaro 20000 žmonių. Policijos apie 8000. Tai tiesiog ne mūsų jėgoms.

Slovėnija pradėjo statyti tvorą pasienyje, jai ES irgi neduoda pinigų?

Tvorai duoda, dar mes greta su stovykla įrengėme specialų peroną skirtą priimti traukiniams su pabėgėliais, statėme dieną ir naktį, į skolą, bet žada kompensuoti…

Tai yra tvorai duoda, o pabėgėlių išlaikymui ne? 

Todėl, kad nutarta sustiprinti ir saugoti Šengeno sieną.

Bet kažkodėl stiprinti nutarė jau Slovėnijoje, po to, kai Vengrija sustiprino viską pati, be to ją už tai kritikavo ir prakeikė. Nepradėjo stiprinti ir Graikijoje, ten ir statyti iš viso nieko nereikia, pakanka liautis plukdyti pabėgėlius per jūrą… Kaip reaguoja slovėnai į tą įsiveržimą?

Mūsų žmonės išgąsdinti, jaučiama didelė įtampa, galima pasakyti, kad gyvenimas Slovėnijoje pasikeitė. Kada šita banga pasisuko į Kroatiją ir paskui pas mus, chorvatai pasimetė ir stengėsi bet kokia kaina išstumti pabėgėlius toliau. Vežė juos autobusais į mūsų teritoriją ir išlaipindavo lauke, po ko šimtai pabėgėlių ėjo pėsti per mūsų kaimus. 

 

400ddb7a-bf73-448c-8d3e-cc123bcdef89__23

Visą pasaulį apskriejo kadrai, kaip slovėnų policija griežtai elgiasi su pabėgėliais.

Mūsų policija gina mūsų piliečius ir mūsų valstybę, ir daro tai įstatymo rėmuose. Kitas klausimas, ką ir kaip parodys per televizorių. Buvo epizodai, kada organizuotos pabėgėlių grupės veržėsi pro policijos kordoną, ir policija buvo priversta panaudoti jėgą.

Dabar procesas stabilizuotas. Pabėgėlius priima chorvatai pasienyje su Serbija, Slovėnija išskyrė du pasienio punktus, kur pabėgėliai gali kirsti mūsų sieną – tai miestas Brežice ir mūsų miestelis Šentil, dabar, pas mus juos atveža traukiniais, maždaug po šešis traukinius per dieną, po tūkstantį ir daugiau pabėgėlių kiekviename, ir mes juos visus priimame čia. Be to stovykla apskaičiuotas 2000 žmonių, o per dieną per jį pereina iki 8000.

Ar buvo kokie tai incidentai tarp pabėgėlių ir vietos gyventojų?

Mažai. Buvo atvejai parduotuvėse, kur jie apsipirkdavo. Pavyzdžiui, vienas toks pirkėjas atsisakė mokėti pinigus pardavėjai tuo pagrindu, kad ji moteris, ir jis negali moteriai duoti į rankas pinigus. Tai yra jis reikalavo pardavėjo vyro. Buvo bandymai aplankyti klubus ir diskotekas, dar kažkokie konfliktai, bet tai ne svarbiausia. Pagrinde konfliktai kyla ne su vietos gyventojais arba su policija, konfliktai ir muštynės įsiplieskia tarp pačių pabėgėlių, ir tada policijai tenka įsikišti.

Suprantate, šie žmonės labai sujaudinti, nervinasi, jie praktiškai jau žingsnis nuo išsvajoto tikslo, jie skaito, kad Austrija tai jau beveik rojus, o Vokietija rojus šimtu procentų, lieka tik keli žingsniai. Ypač karingai elgiasi afganai, jie veržiasi pirmieji, neleidžia kitų, dėl to visi konfliktai.

<…>

Kiek maždaug pabėgėlių kreipiasi į gydytojus?

Nuo 150 iki 200 pacientų per dieną. Klostosi labai sudėtinga ir pavojinga padėtis, su pabėgėlių banga atėjo ligos, kurias mes senai pamiršome arba net nežinojome. Kai kurie mūsų gydytojai jau užsikrėtė ir netgi sunkiai susirgo. Iš kitos pusės ir pabėgėliai susidūrė su rinkiniu virusų ir infekcijų, kurie jiems nežinomi. Be to, jau šalta, o tai žmonės iš karštų šalių.

Kalba ir rašo, kad tarp pabėgėlių daug žmonių su pinigais, kad jie išrankūs ir labai išrankiai priima pagalbą.

Tai taip. Brangūs smartfonai, brangūs drabužiai pas daugelį. Mūsų šilti daiktai juos mažai domina. Labai jautrūs maistui ir paslaugoms. Pavyzdžiui, jeigu obuoliai, tai tik raudoni, žalius nevalgo, jei duona, tai reikia būtinai šviežią, džiūvėsius tiesiog atstumia. Jeigu žuvis, tai būtinai tunas. Pas mus stovykloje veikia wai fai, beveik kiekvienas kažką visą laiką kalba arba rašo smartfono pagalba. Ryšys su pasauliu pas juos aukštame lygyje.

Ar jūs galite įvertinti tikimybę buvimo tarp pabėgėlių Islamo valstybės smogikų?

Manau, jie yra. Dalis šitų jaunų žmonių elgiasi kaip kariškiai, jie organizuoti į grupes, komandas, tikriausiai, ten yra savi vadai. Ypač tai matyti, kai prasideda konfliktai ir daugiatautėje minioje atsiranda smogiamoji kovotojų grupė. Mes nieko nežinom ir nesužinosim apie tikrą praeitį šių žmonių. Bet tai, kad kokia tai dalis gali tapti teroristais tose šalyse, kur jie vyksta, visai tikėtina.

<…>

f453d88e-fcc0-4a6a-ae45-9f1576547a56__34

Kokią išeitį jūs matote iš šios situacijos?

Mes patys išeities nematom, bet ne mes šią situaciją sukūrėme. Yra daug pavojų ir grėsmių. Pavyzdžiui, Vokietija jau pareiškė, kad grįžta prie senų taisyklių, pagal kurias pabėgėliai, negavę prieglaudos, turi būti grąžinti į ES valstybę, per kurią jis pakliuvo į Europos Sąjungos teritoriją. Tai yra juos turės grąžinti pas mus, ir kuo daugiau jų mes užregistruosim, tuo daugiau gali mums jų grąžinti.

Vokietija svarsto galimybę uždaryti savo sienas pabėgėliams ir tuo pačiu metu draudžia tranzitinėms Balkanų valstybėms uždaryti jų sienas. Merkel netgi pasakė, kad jei tai bus padaryta, tai prasidės karai Balkanuose, ir ji, Merkel, labai nenori šių karų. Tai tiesioginis grasinimas. Ir vis tiktai, ar įmanoma kažkaip sustabdyti šį srautą?

Aš nesenai grįžau iš Briuselio, kur mums paaiškino teoretiškai, kaip mes turime spręsti pabėgėlių problemą, o aš jiems pasakojau apie praktiką.

Šitą srautą galima ir reikia sustabdyti, kol jis nesugriovė visos Europos. Turkams Europa turi duoti daug pinigų, kad jie nustotų leisti pabėgėlius ir rūpintųsi jais pas save. Tuo labiau, kad karas Sirijoje gali baigtis.

Bet gali atsitikti ir taip, kad turkams duos pinigų, o jie toliau praleidinės pabėgėlius. Aš manau, kad taip ir įvyks, ir tikriausiai, taip manau ne tik aš. Todėl pinigų jiems neduos, o jeigu ir duos, tai nedaug. Užtai daug ko pažadės – pavyzdžiui, priimti Turkiją į ES.

Taip, toks variantas galimas, bet pagrindiniu bus būtent Turkijos ir Graikijos elgesys, kur šita pabėgėlių upė turi savo ištakas. Aš dar kartą pakartosiu: pas Balkanų šalis, per kurias eina maršrutas, nėra nei jėgų, nei galimybių priešintis ES valiai. Šios šalys pastatytos prieš žiaurų faktą: per mūsų šalis eina milijonai pabėgėlių, ir jums nieko nelieka, kaip spręsti šitą problemą savo jėgomis ir savo resursų sąskaita, kurių praktiškai nėra.

Bet aš galvoju, yra paprastas ir suprantamas sprendimas, ir jį galima lengvai įgyvendinti. ES turi nustoti priiminėti pabėgėlius, pasakyti jiems apie tai, paaiškinti, kad Europa nenori ir negali juos priimti ir tada jie nustos čia važiuoti.

Toks sprendimas galima buvo priimti senai, bet jo nepriima, viskas daroma priešingai. Akivaizdu, kad Vokietija pasikvietė pas save pabėgėlius tam, kad jų naudingą, geriausią dalį palikti pas save, o likusius „padovanoti“ kitoms valstybėms.

Aš skaičiau apie vokiečių specialistų tyrimus, kurie skaito, kad tiktai du procentai šitų naujų pabėgėlių sugeba integruotis ir atnešti vokiečių visuomenei naudą. Todėl aš manau, Vokietijai nelieka nieko kito, kaip deportuoti pabėgėlius į tėvynę ar kur nors dar. Tai yra sodinti į lėktuvus ir siųsti į Afriką, į Afganistaną, į Siriją…

Jūs tikrai tikite, kad tai įmanoma?

Žinoma, įmanoma. Pajungs kariuomenę, apveš, pasodins į transportinius lėktuvus. Todėl, kad atgal per šį koridorių praėjimo nebus. Austrai pirmieji to neleis…

Pervežti kažkur milijoną žmonių kariniais lėktuvais prieš jų valią, po to kai jie prasiveržė, pagaliau, į šitą Europos rojų ir pradėjo naują gyvenimą, išnaudojo tam milžiniškas pastangas, pinigus, rizikavo savo gyvybėmis? Aš tuo netikiu. Kam juos tada įviliojo į Europą?..

Didelis dėkui už šį įdomų pokalbį. Ir už galimybę aplankyti pabėgėlių stovyklą Šentile.

šaltinis

Vertė Algimantas Lebionka

Šauksmas

Leave a Reply