Signataras Zigmas Vaišvila: „Skubi apkalta Prezidentei Daliai Grybauskaitei tiesiog būtina!..”

Pratęsiant užpraeitos savaitės LL interviu su Kovo 11-osios Akto signataru Zigmu VAIŠVILA, kuriame jis teigia: „Manau, jog Valentino Mazuronio „ėjimai“ suderinti ne tik su Viktoru Uspaskich, bet ir su Lietuvos Centijos Valdove!..”, nusprendėme užduoti dar vieną esminį klausimą. 
Jeigu prisimintume garsųjį legendinio britų premjero Vinstono Čerčilio posakį: „Politikoje nėra nei draugų, nei priešų, yra tik bendri interesai”, o tai pat paties teiginį –  „Darbo partijos bylą, ne vienerius metus nagrinėjamą teisme, pavadinau ne politine byla, o politikos darymo įrankiu”, ar tai reiškia, jog atmetus bet kokius moralinius sentimentus, perbėgėliui – buvusiam „tvarkiečiui” Valentinui Mazuroniui, tarkim, tapus Darbo partijos pirmininku, iškart po to vėl galėtų būti atnaujintos derybos dėl dviejų partijų, tai yra, Tvarkos ir teisingumo ir Darbo partijų apsijungimo?.. Reiškia, labai tikėtina, jog tokiu atveju Trojos Arklys V.Mazuronis kurį laiką vadovautų naujam politiniam dariniui?.. 

  
VAISVILA_alkas.ltZV: Sunkiai įsivaizduojamas scenarijus, jei viskas vystytųsi natūraliai. Ir tai ne tik šio spektaklio dalyvių moralės klausimas. Manau, kad tokiu ėjimu sistema siekia šių partijų palaidojimo arba jų kontrolės perėmimo. Kuris scenarijus įvyks, be abejo, priklausys ir nuo aplinkybių, kurias sistema ne visada atspėja ar gali įtakoti.
Visuomenėje pastaruoju metu ryškėja dvi tendencijos – be prisitaikėlių ir išsigandusiųjų, besąlygiškai paklūstančių vienasmene prezidentine tampančiai Lietuvos valdžiai, vis tik ryškėja ir stiprėja žmonių ratas, nepabūgęs kalbėti tiesą ir pramušantis sisteminės žiniasklaidos tylos mūrą. Žmonės gaudo tiesos žodį, panašiai kaip Sąjūdžio veiklos pradžioje. Jau trūksta ir „Laisvo laikraščio“ tiražo.
Kita vertus, aiškėja ir netikri pranašai, ruošiantys asmenines partijas ar kitus darinius 2016 metų Seimo rinkimams, o iš tikro tik skaldantys rinkėjus – pakanka tik žvilgterėti į Seimo narių balsavimus, ir daug kas aiškėja. Dalis jų atsiskleidė jau pernai, prieš Respublikos Prezidento rinkimus. Šaunuolė buvo a.a. Rūta Gajauskaitė, surašiusi į vieną spalvotą lentelę visų principinių 1990 – 1992 metų mūsų Aukščiausiosios Tarybos deputatų balsavimų rezultatus. Šiandien tokios savanorystės nesimato.

LL: Nejau manote, kad tai, kas vyksta su Darbo partija, o galimai ir su partija Tvarka ir teisingumas, yra „iš aukščiau“ reguliuojamas procesas?

ZV: Deja, kitos išvados daryti neturiu pagrindo. Europos Parlamentas panaikino dar kartą Viktoro Uspaskich neliečiamybę dėl teismo įžeidimo. Jau praėjusią savaitę sakiau, kad švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis atleistas ne, atrodytų, Darbo partijos iniciatyva, o Prezidentės D.Grybauskaitės noru. Tik dabar vyksta dar šioks toks spardymasis, kad į atsilaisvinusią vietą ministrų kabinete Prezidentė nepasodintų savo kadrą, kas jau nutiko, kai į energetikos ministro kėdę, skirtą Darbo partijai, buvo pasodintas Rokas Masiulis…
 Panašu, kad artėja Darbo partijos agonija arba parsidavimas sistemai mainais į kažkiek tai asmenų neliečiamybę. Kito paaiškinimo čia nėra. Argi galima sveiku protu paaiškinti, kad Darbo partija, gavusi cinišką Prezidentės „pamoką“ dėl Vydo Gedvilo kandidatūros į ministrus atmetimo, pati siūlo Prezidentės siekiamybę, artinančią ją prie visiškos ir šiuo metu jau esančios faktinės vienvaldystės pavertimo vienvaldyste de jure?!..
Turiu omenyje net 42 Seimo narių pateiktą Konstitucijos keitimo įstatymo projektą dėl Valstybės gynimo tarybos pakeitimo Nacionaline saugumo taryba, kurioje atsirastų vienasmenis jos vadovas? Net ir pats V. Gedvilas, p. D. Grybauskaitės konkurentas 2014 m. Respublikos Prezidento rinkimuose Artūras Paulauskas, partijos Tvarka ir teisingumas pagrindiniai Seimo nariai, socialdemokratai ir netgi Povilas Urbšys pritarė šitai iniciatyvai!.. O gal manote, jog visa tai vyksta nesąmoningai?..

LL: Norite pasakyti, kad Prezidentė išmoko žarijas žarstyti kitų rankomis?

ZV: Ar pastebėjote, kaip klusniai Vilniaus meras Remigijus Šimašius per vieną dieną 2015 m. balandžio 21 d. pakeitė savo ir liberalų nuomonę, kai vietoje jų plačiai išreklamuoto ir išgirto nepartinio kandidato į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vadovo kėdę „Litexpo“ vadovo D. Aleknavičiaus paskutinę minutę pasodino buvusią Parex banko (Citadelės banko) valdybos pirmininkę A. Vaitkunskienę?
Tiesiog tai dar viena „ministro Roko Masiulio“ istorija!.. Iškalbus neiškalbiai pasakytas D. Aleknavičiaus paaiškinimas: Atsisakiau to pasiūlymo, o priežasčių nelabai norėčiau detalizuoti. Tiesiog pasikeitė aplinkybės, kurios nulėmė mano apsisprendimą.“  R. Masiulio paaiškinimai buvo labai panašūs, tik kiek drąsesni. Seimo Pirmininkės L. Graužinienės paaiškinimai dėl R. Masiulio skyrimo energetikos ministru – taip pat neįtikinami.

Žodžiu, Darbo partiją Prezidentė Dalia Grybauskaitė jau senokai vynioja apie pirštą, naudojant ir baigiamą-nepabaigiamą Darbo partijos bylą, ir kitus politikos „darymo“ įrankius. Teisiškai tai reikėtų vadinti politiniu šantažu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Tokios yra valdomos „demokratijos“ Lietuvoje grimasos. Tik reikia atidžiai jas stebėti, ir viskas bus daugmaž aišku. Respublikos Prezidentė nebesismulkina, kerta iš peties, bet pavadinti tai, tarkim, kova su korupcija ar demokratija – liežuvis nesiverčia.

LL: Susidaro įspūdis, jog „darbiečių“ lyderis Viktoras Uspaskich varomas į kampą, o Valentinas Mazuronis jam tiesiog yra primestas iš viršaus?

ZV: Simptomatiškas 2015 m. gegužės 12 d. Giedrės Gorienės interviu su V. Mazuroniu „Karštame komentare“. Pats šio interviu „Valentino Mazuronio “ėjimas žirgu” žada įdomų žaidimą“ FAKTAS, o ne jo turinys. Mat šešerius metus matant, kad „Karštas komentaras“ gauna „ypatingą“ medžiagą iš Prezidento Rūmų netgi pirmiau nei BNS agentūra, akylą skaitytoją pats šio interviu faktas priverstų būti atidžiu ir suklusti.
Iš vienos pusės, Lietuvos Prezidentė ir jos komanda dirba nors ir primityvokai, bet subtiliau, lyginant su pirmaisiais jos vadovavimo šaliai metais, kai viešai ji dar buvo neapsisprendusi kam dirba – Rusijai ar JAV, ar Europos Sąjungai, o gal visiems vienu metu? Sisteminei žiniasklaidai kol kas, nepaliekama jokių galimybių žengti žingsnį į kairę ar dešinę. Todėl vaizdas – iš ties liūdnas. Negi kam nors kiltų abejonės, pavyzdžiui, kad Darbo partijos vienas vadovų Gediminas Vagnorius kompetentingesnis, lyginant jį su V. Mazuroniu? Tačiau V. Uspaskichas pasirenka arba „pasirenka“ ne G. Vagnorių, bet V. Mazuronį. Ir ne tik dėl to, kad V. Mazuronis bus lengviau valdomas. Klausimas – kieno labiau jis bus valdomas?!..
Jei panašiai bus prispausta ir partija Tvarka ir teisingumas, tai galime tikėtis ir Valentino Mazuronio vadovavimo šių dviejų partijų junginiui. Tačiau šiuo atveju būtina ieškoti tokių reiškinių tikrųjų priežasčių. Ne tik dėl šių dviejų parlamentinių partijų ir jų vadovų likimo, bet ir dėl Lietuvos ateities. Svarbu, kad žinotume, kas ir kokiais būdais mus valdo.

LL: Kaip sakoma, nėra padėties be išeities. Kokią išeitį pasiūlytumėte tautiečiams?

ZV: Atėjo laikas apsispręsti! Visiems. Visų pirma, Tautos atstovams – Seimo nariams. Skubi apkalta Prezidentei D. Grybauskaitei tiesiog būtina!.. Lietuva moka per didelę kainą dėl šio pernelyg užsitęsusio „eksperimento“!..
Na ir žinoma, kviečiu visus neabejingus Lietuvos likimui atvykti į Lietuvos Mokslų akademijoje š.m. birželio 3 d. 9 val. įvyksiantį Forumą „Mūsų valstybės tikslas“.

Juozas IVANAUSKAS

Leave a Reply