Socialinė parazitologija. Instituciniai socialiniai parazitai. II dalis.

dr. Algimantas Lebionka

Pradžia http://sauksmas.lt/socialine-parazitologija-nauja-mokslo-sritis-lietuvoje-i-dalis.html#more-6573

Teisėtais pinigais (legal tender) yra tiktai tie bankų įsipareigojimai, kuriuos išleidžia centriniai bankai. Tai grynieji popieriniai skirtingo nominalo banknotai, turintys patikimą apsaugą nuo padirbinėjimo. Anksčiau centrinių bankų banknotai buvo pilnai padengti aukso atsargomis. Šiandien tai tiktai popieriniai ženklai. Nepaisant viso to jie yra teisėti pinigai, kurių statutas įtvirtintas įstatymuose, o dažnai ir valstybių konstitucijose. O negrynieji pinigai – šešėliniai, iš esmės, neteisėti (1).

Dešimt procentų komercinių bankų išduotų kreditų gali būti paremti pilnaverčiais (arba teisėtais) pinigais, likę — apiforminami depozitų arba negrynųjų pinigų pavidalu. Tai atviras pinigų padirbinėjimas ypač dideliu mastu.

Būtent ant negrynųjų pinigų stūkso bankininkų galybė, jų sugebėjimas „daryti pinigus iš oro“ ir galimybė parazituoti visuomenę. Jeigu kreditus šis socialinis parazitas išduoda padirbtais pinigais, tai skolos yra gražinamos realiais aktyvais. Lietuvos ūkio subjektai, norėdami pasiskolinti likvidumą, priversti socialiniam parazitui įkeisti realų turtą, t. y. ūkinės paskirties statinius, gyvenamuosius namus, žemę, miškus, ežerus ir t.t. Didelė dalis ūkio subjektų bankrutuoja, sąmoningai subankrotinami, ir jų įkeistas turtas pereina komercinių bankų nuosavybėn.

2154

Lietuvos komerciniai bankai po ECB iškaba išleidžia depozitinius (negrynuosius) pinigus, kurių dalis visoje pinigų masėje yra apie 80 %. Gaunamą pelną jie išveža už Lietuvos ribų, į Skandinaviją, o iš ten jis anksčiau ar vėliau patenka pas „pinigų šeimininkus“ (pagrindinius JAV Federalinio Rezervo akcininkus).

Lietuvai komerciniai bankai, galima teigti, nemoka mokesčių, o tuos pelno mokesčio grašius, kartais siekusius kelis šimtus eurų, galima vadinti tiktai pasityčiojimu iš Lietuvos valstybės, o ne mokesčiais.

Karališkos algos, kurias sau išsimoka pinigų padirbinėtojai-socialiniai parazitai, yra vis dar apmokestinamos pajamų mokesčiu ir tai kelia jų nepasitenkinimą, norą šį mokestį anuliuoti, t. y. nebemokėti valstybei jokių mokesčių, o tiktai ją parazituoti (2).

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas socialdemokratas Bronius Bradauskas buvo pateikęs įstatymo projektą dėl Nacionalinio komercinio banko kūrimo (3). B.Bradauskas charaktrizavo užsienio bankų elgesį, kaip „pasityčiojimą iš Lietuvos žmonių“. Portalui lžinios.lt B.Bradauskas sakė, kad “Labai skundžiasi verslas, ypač smulkieji verslininkai, kurie negali gauti kreditų. Tokiu būdu stabdoma viso ūkio plėtra”…“Aišku, toks bankas gali turėti ir privataus kapitalo, bet valstybė privalo turėti 50 proc. + 1 akciją, kad galėtų visą procesą reguliuoti”.


Daugelis Lietuvos politikų atkreipė dėmesį į komercinių bankų žalą Lietuvos valstybei ir pasisakė už Valstybinio banko steigimą. Be savos bankų sistemos – Lietuva tik kolonija. Objektyviai žiūrint, visos iniciatyvos, atstatyti Lietuvos bankų sistemos, o tuo pačiu ir valstybės suverenitetą, manau, neturi perspektyvos, nes metropolija niekada neleis kolonijai to daryti ir nesutiks, kad visos jų pastangos, naikinant Lietuvos valstybę nueitų veltui.

Praeito dešimtmečio pabaigoje Lietuvoje sukelta finansinė, o vėliau visos ekonomikos krizė, po 2008 metais įvykusios JAV finansinės krizės, buvo suorganizuota pagal Lotynų Amerikoje ir kitose valstybėse gerai atidirbtą ir plačiai išbandytą, schemą. Žemiau pateikiame pinigų išvežimo iš Lietuvos diagramą (4):

grafikas

Kad krizė Lietuvoje buvo dirbtinai sukelta užsienio bankų, kalba tas faktas, kad vienintelė valstybė pasaulyje, kuri užkirto kelią šiai dirbtinai sukeltai tarptautinei transnacionalinių bankininkų aferai, buvo Malaizija, kuri uždraudė pinigų išvežimą į užsienį ir taip išgelbėjo savo valstybę nuo krizės. (Gal todėl ir dūžta Malaizijos lėktuvai?)

Nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila konstatavo (5): „Lietuva po Šv. Velykų toliau forsuoja mūsų suvereniteto galių atidavimą – skubos tvarka didžiųjų draudimo įmonių priežiūrą Seimas perduos ECB. Noriu atkreipti dėmesį, kaip planingai vykdomas šis išvalstybinimas. Prieš keletą metų buvo panaikintos vertybinių popierių ir draudimo įmonių priežiūros valstybinės komisijos, jų funkcijos perduotos Lietuvos bankui. Nuo š.m. sausio 1 d. Lietuvos bankas su mūsų valstybės prieš metus jam perduotomis valstybės atsargomis tapo sudėtine ECBS dalimi.

Vasario mėnesį Europos Komisija ES narėms valstybėms išsiuntinėjo viešai dar neskelbiamą Kapitalo rinkos sąjungos kūrimo projektą. Tai jau ne tik ES ar euro zonos kūrimo, bet akivaizdus globalaus ir visos euro zonos šalių išvalstybinimo projektas – jame net nesirūpinama euro, kaip vienintelės euro zonos valiutos, apsauga, o proteguojamos ir kitos valiutos. Tad nebaigus ES valstybių išvalstybinimo, skubama pradėti ir ES išvalstybinimą.“

Kiekvienas savo valstybės patriotas yra suinteresuotas, kad valstybės medis augtų, stiprėtų ir derėtų. Geras sodininkas periodiškai apgenėja apdžiūvusias medžio šakas, o „geras piemuo kerpa avį, bet nediria joms kailio“ (Tiberijus Neronas Cezaris). Mūsų valstybėje viskas atvirkščiai: piliečiui lupamas kailis, o apmirusios, naudos neduodančios, parazitais aplipusios, valstybės medžio šakos negenimos. Tokie ūkininkavimo metodai atves valstybę į bankrotą, juo labiau, kad jai dažnai vadovauja tipiški „socialiniai parazitai“.

2004 metais Lietuvos valstybė maitino 19750 biurokratų, o 2013 valstybės duoną valgančiųjų biurokratų jau buvo 29761. Nors per tą laikotarpį gyventojų Lietuvoje ženkliai sumažėjo, lyginamasis biurokratų skaičius išaugo kone dvigubai: nuo 5,7/1000 gyventojų iki 10,08. Ar tai ne šimtaprocentinis parazitizmo faktas?

Po euro įvedimo Lietuva, de facto, prarado valstybingumą. Jos valdžia nebeturi jokios realios įtakos Lietuvos finasų-kredito sistemai, t. y. valstybės organizmo kraujotakai. Mūsų valdžios funkcijos nei kiek ne platesnės nei Romos imperijos vietininkų, tarkim, Judėjos vietininko Pontiaus Piloto funkcijas, t. y. ji renka mokesčius metropolijai, išlaiko imperijos kariuomenę ir vykdo teismus. Kaip Romos vietininkas paklusdavo metropolijos įstatymams, taip ir ES imperijos provincija Lietuva gyvena pagal ES įstatymus. Priešingai, ECB, bet kada gali užsukti likvidumo kranelius Lietuvoje esantiems komerciniams bankams ir Lietuvos ekonomikos mirtis būtų neišvengiama. Suprantama, kad Romos imperatoriai tokių galių negalėjo turėti.

Įstatymų leidyba Lietuvoje šiuo metu, tėra, mano manymu, veiklos imitacija. Tą užduotį, kurią simuliuoja įstatymų leidėjai, t.y. ES įstatymų kopijavimą, galėtų atlikti notaras, patvirtinantis jų vertimus iš anglų kalbos.

Man, prisipažinsiu, mįslė: kuo užsiims seimas? 2014 metais Seimas Lietuvos valstybei kainavo 28,4 mln eurų (6). Mažai, skurdžiai ir praskolintai valstybei tai milžiniška kainą už balastinę nuo š.m. sausio 1 d. tapusia instituciją. Gal tai noras išsaugoti valstybingumo regimybę, nors Lietuvoje iš valstybingumo atributų teliko vėliava ir himnas? O gal seimo etatiniai „sėdėtojai“, tai savotiški Lietuvai nusipelnę „špitolninkai“, gal tai rentos forma, gal parengimo darbui Europos Sąjungos struktūrose kursai? Aš nenoriu nieko kritikuoti, tiesiog esu įsitikinęs, kad tiek daug socialinių parazitų, džiūstančiam Lietuvos medžiui yra nepakeliama našta, todėl visas nudžiūvusias, vaisių neduodančias valstybinio sektoriaus šakas reikia kuo skubiau genėti.

Jeigu yra kažkokių specifinių poreikių atstovauti valstybei, ko negali atlikti Prezidentas, galima būtų remtis ne atstovaujamosios, o tiesioginės demokratijos modeliu, ir diegti ne elektroninius rinkimus, o tiesioginį piliečių dalyvavimą įstatymų kūrimo procese, elektroninių ryšio priemonių pagalba.

52505903_1260970538_6

Daug klausimų kelia vyriausybės, teisėsaugos ir visų kitų mūsų valstybės institucijų vadovų veikla, nes jų tikslas yra valstybės piliečių gerovė, o mūsų valstybės piliečių gerovė yra pati menkiausia visoje Eurozonoje. Tai sunkios valstybės ligos – apsinuodijimo socialiniais parazitai diagnozė, ir nieko daugiau.

Nuorodos:

(1)http://sauksmas.lt/algimantas-lebionka-dievu-miskas-lietuvai-arba-bankinis-konclageris- pinigu-padirbinetoju-kova-su-grynaisiais.html

(2)http://faktai.lt/lietuva/n-maciulis-kaip-ir-kodel-galima-atsisakyti-gyventoju-pajamu-mokescio/

(3)http://lzinios.lt/lzinios/Lietuvoje/banko-steigimas-vel-ant-bangos/176026

(4)http://www.sarmatas.lt/07/ar-reikalingas-valstybinis-komercinis-bankas/

(5) http://alkas.lt/2015/04/01/z-vaisvila-valstybe-be-savo-nuomones/

(6) http://lzinios.lt/lzi

Šauksmas

Leave a Reply