Socialinė parazitologija – nauja mokslo sritis Lietuvoje. I dalis.

dr. Algimantas Lebionka

Socialinė parazitologija –  nauja mokslo sritis Lietuvoje, tyrinėjanti parazitinius santykius Homo sapiens sociume. Skiriamos dvi pagrindinės Socialinės parazitologijos mokslo šakos: atskiros valstybės Socialinė parazitologija ir transnacionalinė, tyrinėjanti transnacionalinį parazitizmą.

Transnacionalinis parazitizmas yra gerai ištirtas ir dokumentuotas reiškinys.

https://www.youtube.com/watch?v=-otO_wJjxOY

Transnacionalinio parazitizmo pagrindas yra rezervinių valiutų emisija (JAV, Anglija) ir kolonijinė eksploatacija visų likusių pasaulio valstybių, kai makulatūra, spausdinimo staklių produkcija, keičiama į realius aktyvus. Ryškiausi valstybių-parazitų atstovai yra JAV ir Anglija, o parazitų labiausiai eksploatuojamomis aukomis yra – Kinija, Indija, Rusija ir t.t. Nustatyti transnacionalinį parazitą labai lengva, tereikia įvertinti tiriamos valstybės importo – eksporto saldo. Parazitas visada importuoja daugiau negu pats pagamina ir tuo pačiu neturi užsienio skolų, nes jo produkcija – likvidumas.

allfons.ru-1260

Socialinis parazitizmas, kaip mokslo sritis, Lietuvoje yra mažai tyrinėtas, o jei ir tyrinėtas, tai daugiau socialiniu požiūriu, bet ne parazitologijos.

Parazitologija biologiniuose moksluose tyrinėja šeimininko-parazito santykius, kai parazitas ir šeimininkas yra skirtingų biologinių rūšių atstovai, tuo tarpu Socialinėje parazitologijoje ir šeimininkas, ir parazitas priklauso tai pačiai Homo sapiens rūšiai.

Pirmieji socialinio parazitizmo žingsniai Lietuvoje

Socialinis parazitizmas prieš 25 metus Lietuvoje buvo ribotas, nes socialiniais parazitais buvo siauras komunistų partijos ir komjaunimo aktyvistų nomenklatūrinio elito ratas. Po nepriklausomybės atgavimo, Lietuvoje ėmus diegti kapitalizmą, prie buvusių komunistų ir komjaunimo aktyvistų prisidėjo naujai iškepti politikai bei prie jų prilipęs hedonistinis, kleptomanija užkrėstas elementas, susiformavęs aktyvaus valstybės turto išvogimo periodu, prasidėjusiu dar TSRS Gorbočiovo „pertvarkos“ laikotarpiu, besitęsiančiu iki mūsų dienų. Būtent šitą elementą ir reikėtų įvardinti parazitizmo užkratu Lietuvoje.

rada_5_0

Socialinė parazitologijos mokslo tyrimo objektu Lietuvoje yra Homo sapiens natio lithuanensis populiacija, nykstantis taksonominis vienetas, todėl jo nykimą sąlygojančių priežasčių tyrimas ir yra šio naujo mokslo – Socialinės parazitologijos, atsiradusios parazitologijos ir sociologijos mokslų sandūroje, tyrimo objektas.

Socialiniai parazitai savo ruožtu gali būti individualūs ir instituciniai. Prie institucinių parazitų reikėtų priskirti kredito, draudimo, funkcijos neatliekančias valstybės valdymo įstaigas ir pan.

Socialinio parazito (individo) identifikavimo metodika.

Tam, kad identifikuoti socialinį parazitą-atskirą individą, galima pasinaudoti šiuo socialinio parazito apibūdintuoju. Socialinis parazitas identifikuojamas pagal šiuos požymius:

  1. Stengiasi pakliūti į valdžią ir kuo ilgiau joje išbūti, nes žino, kad dirbdamas versle, per visą gyvenimą savo turtą gali padvigubinti, o būdamas versle ir valdžioje vienu metu, jis gali savo turtą padidinti dešimteriopai per kelis metus.

  2. Būtinai formuoja klanus. Senelis, vaikas, anūkas, retkarčiais giminės.

  3. Siekia užvaldyti visos tautos nacionalinį turtą.

  4. Skatina emigraciją aktyvios visuomenės dalies, galinčios priešintis parazitų savivalei.

  5. Skatina imigraciją iš trečiųjų šalių, siekdamas apsirūpinti kuo pigesne darbo jėga.

  6. Lengvai paperkamas ir parsiduodantis. Pasitaikius pirmai progai parduoda nacionalinius interesus, greitai praranda nacionalinio identitetą.

  7. Visose sferose, kur užsiveisia socialinis parazitas, viešpatauja nuosmukis, darbų neįvykdymas, terminų nesilaikymas, permokos, aibė subrangovų, neaiškios vienadienės įmonės, silpniausi bankai ir kt. kreditinės įstaigos, valstybinio ir privataus sektoriaus ir turto supynimas ir panašiai.

  8. Bet kokius visuomenės pasiekimus priskiria sau.

  9. Kitaminčius apšaukia užsienio agentais, šnipais, išdavikais.

  10. Savo destruktyvią veiklą vaizduoja kaip visuomenės pasiekimus.

  11. Griauna švietimo, sveikatos apsaugos, kultūros institutus.

  12. Griauna šeimos institutą, skatina homoseksualizmą.

  13. Skatina alkoholizmą, tabako rūkymą, toleruoja narkotikų platinimą, pornografiją, žaidimų verslą ir t.t., t.y viską kas demoralizuoja, degraduoja ir kvailina visuomenę.

  14. Naudoja įvairius metodus stabilizuojančius jo padėtį visuomenėje: įkalbinėjimas, papirkimas, grasinimai ir t.t.

  15. Stengiasi kontroliuoti žiniasklaidą, o savarankiškas, žiniasklaidos priemones slopina.

  16. Pajungia savo parazitiniams interesams visuomeninę žiniasklaidą.

  17. Nesirūpina krašto gynyba arba imituoja rūpestį.

  18. Darbą, kuri gali atlikti vienas žmogus, atlieka maksimaliai didelis žmonių skaičius.

  19. Svajoja ir siekia užimti karališkai apmokamą postą Europos parlamente arba Europos komisijoje, todėl pasiruošęs bet kokiems nusikaltimams prieš savo tautą, kad tą vietą gauti.

  20. Pavaldinius pasirenka ne pagal jų kompetencija, bet už pakišas, kitokia forma gaunamas materialines gėrybes.

  21. Stengiasi pakliūti į valdančiąją partiją, arba į partiją daugiausiai buvusią valdžioje.

Pastaba: socialinio parazito požymių sąrašas pildomas. Tam, kad 100% identifikuoti socialinį parazitą, dažniausiai reikia, kad bent keli socialinio parazito požymiai būtų būdingi konkrečiam tyrimo objektui.

Lietuvių populiacijos gyvenamosios aplinkos charakteristika.

Nuo 2015 sausio 1 d. Homo sapiens natio lithuanensis populiacija galutinai neteko savo nepriklausomybės ir tapo pavaldi Pasaulio pinigų šeimininkų – transnacionalinių parazitų sukurtam (piliečiai nedalyvauja skyrimo į šias struktūras procese) Trejetui : Eurokomisijai, Europos Centriniam bankui(ECB) ir Tarptautiniam valiutų fondui (JAV FRS filialas). Nuo to momento, kai lietuvių populiacija neteko savo valiutos, ji neteko nepriklausomybės.

Kaip yra sakęs Kanados premjeras Viljamas Loid Makenzi Kingas dar 1935 metais: “Po to kai nacija neteks savo valiutos ir kreditų kontrolės, neteks prasmės kas priima šalies įstatymus. Kai tik lupikautojai paims kontrolę, sugriaus bet kokią valstybę. Bet kuriai valstybei, kad atstatyti savo valiutos ir kredito valdymą, reikalingas centrinis bankas su mandatu dirbti šalies interesams. Bankininkystė turi būti komunaline įstaiga, tarnaujanti ekonomikai ir žmonėms.“

Viljamo Loid Makenzi tiesos pilnumoje pasitvirtino Europos Sąjungos teritorijoje. Geriausias pavyzdys yra Graikiją, kurią Trejetas suvalgė su „ragais ir nagais“, nes paaiškėjo, kad net nacijai norint išeiti iš Eurozonos, to padaryti neįmanoma. Eurozona – baigtinė stotis, į kurią keliaujama su bilietu tik į vieną pusę.

Šiuolaikinėje globalioje bankų sistemoje visiems bankams, tam, kad būti mokestinės sistemos dalimi, reikalinga centrinio banko kreditinė linija. Šios kreditinės linijos nutraukimas tapo Graikijos vyriausybės šantažo forma, nuo kurios praktiškai neįmanoma atsisakyti. Lygiai kaip Marijo Pjuzo“Krikštatėvyje“, ironizuoja Ellen Brown savo straipsnyje „ Graikiškas perversmas: Likvidumas kaip prievartos ginklas“.

http://www.truthdig.com/report/item/the_greek_coup_liquidity_as_a_weapon_of_coercion_20150802

Mano tėvas padarė jam pasiūlymą, nuo kurio buvo neįmanoma atsisakyti. Luka Brazi įrėmė pistoletą į jo galvą, o mano tėvas jam pareiškė – arba jo smegenys, arba jo parašas po kontraktu“ (Krikštatėvis, 1972).

Lygiai tokioje pačioje situacijoje yra Lietuva. ECB, skirtingai nei JAV FRS (po 2008 metų krizės FRS išdalino 16 trilijonų dolerių už beveik nulines palūkanas su FRS akcininkais susietiems bankams), nedalina likvidumo, o atiduoda Eurozonos narius TVF suvalgymui. O TVF, kaip minėjome, yra JAV FRS filialas. Aukščiau išdėstyti faktai leidžia daryti išvadą, kad socialiniam parazitui Lietuvos mitybinė terpė yra nepalanki, nes kasmetinės privalomos įmokos į ECB stabilumo fondą ir pasibaigianti ES parama privers socialinį parazitą būti ypač agresyviu gentainių atžvilgiu.

Per 25 kapitalizmo statybos Lietuvoje metus susiformavo visa bendruomenė žmonių turinčių bendrą idėją: užvaldyti kuo daugiau valstybės resursų, tam aukojant kiek galima mažiau pastangų ir energijos.

Tenka pabrėžti, kad Lietuvos valdžia, turinti daugybę socialinio parazito požymių, yra pats žiauriausias socialinis parazitas visoje Eurozonoje. Taip, bankrutuojančioje Graikijoje minimali senatvės pensija yra 860 eurų, o Lietuvoje, kuri Graikiją remia finansiškai – vos 108 eurai.

http://www.socmin.lt/lt/socialine-statistika.html

Judith-Maid-Servant-Head-Holofernes

Suprantama, kad tokią pensiją gaunantis asmuo yra pasmerkiamas badui, nes skirtingai nei graikui, gaunančiam aštuonis kartus didesnę minimalią pensiją, lietuviui reikalingi žieminiai drabužiai, būsto šildymas, bei kitos, dėl nepalankaus klimato kylančios išlaidos. Lygiai tas pats pasakytina apie kitus, fundamentalų socialinį parazitizmą Lietuvoje indikuojančius socoalinius-ekonominius rodiklius. Tai daugiau nei skandalas, tai tautos genocidas!

P.S. Buvo mintis parašyti satyros žanro kūrinėlį, bet rašymo eigoje priėjau išvados, kad „socialinė parazitologija“ turi visus mokslo požymius, todėl lenkiu galvą prieš jo sumanytojus ir pradininkus.

Konstatuoti faktus, kad „kažkas negerai Danijos karalystėje“ nepakanka, reikia keisti parazitinę sistemą, nutraukti visuomenės-parazito grandį, o tam reikalinga išsami  visuomenės parazito studija.

Šauksmas

Tęsinys II dalyje.

Leave a Reply