Straipsnis Izraelio spaudoje privertė prisiminti Raimondo Pankevičiaus bylą Panevėžyje dėl genocido neigimo

Izraelio informacijos agentūra Cursorinfo paskelbė straipsnį „Nacisto budelio anūkė mokėsi Telavivo universitete“. Šiame straipsnyje rašoma, kad 2008 metais Dženifer Tigen savo gimtojo miesto Vokietijoje bibliotekoje vienoje iš knygų pamatė savo motinos fotografiją. Dženifer ėmė tyrinėti savo šeimos istoriją ir išsiaiškino, kad jos senelis buvo nacistinis nusikaltėlis Amon Get, turėjęs slapyvardį „Plašovo mėsininkas“, kuris buvo kaltinamas 10 tūkstančių žydų nužudymu.

img735288

Apie tai pranešė Izraelio portalas Aruc 7. Būdama suaugusi, Amon Get anūkė pervažiavo gyventi į Izraelį ir čia baigė Telavivo universitetą, kur gavo pirmą mokslinį laipsnį už Artimųjų Rytų tyrimus.
Kauno diena lapkričio 3 dieną rašė, kad „Panevėžio miesto apylinkės teismas ketvirtadienį dėl genocido neigimo išteisino buvusį Panevėžio miesto tarybos narį Raimondą Pankevičių“.
Dienraštyje buvo rašoma, kad „jis buvo kaltinamas, kad dar 2014-ųjų rugsėjį, būdamas Panevėžio tarybos nariu, posėdyje svarstant klausimą dėl žydų labdaros organizacijos „Džoint“ veiklos atminimo įamžinimo Panevėžyje, viešai neigė nacistinės Vokietijos nusikaltimus žydų tautai ir asmenims, sakydamas, kad Lietuvos holokausto aukos pačios vienos kitus išžudė ir Lietuvos getuose veikusi žydų policija prisidėjo prie žudynių per dieną myriop pasiųsdama tūkstančius tautiečių. Teismas įvertino R. Pankevičiaus pasisakymą kaip neigiamo pobūdžio, neetišką. Teismo gauti duomenys iš Lietuvos istorijos instituto, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro patvirtino, kad kai kurie R. Pankevičiaus teiginiai neatitinka nustatytos istorinės tiesos.
Tačiau atsižvelgta į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos eksperto išvadą, kad R. Pankevičiaus pasisakyme nėra įžvelgiamas kaip noras apskritai diskriminuoti žydus kaip tautybę ir skleisti jos atžvilgiu neapykantą, kelti nesantaiką. Be to, teismas pasisakymo žodžius vertino ne formaliai, o apžvelgiant visumą – jo turinį, formą, tikslą, vietą, reakciją į žodžius ir kita.
Kaip pranešė teismas, nenustatyta, kad R. Pankevičius savo pasisakymu siekė neigti holokaustą, kaip istorinį faktą, ar iškreipti jo esminius aspektus ir tai padaryti užgauliu, grasinančiu ar įžeidžiančiu būdu.
Įvertinus visas aplinkybes, teismas nustatė, kad R. Pankevičiaus padaryta veika nėra tokia pavojinga, kad būtų taikoma griežčiausia atsakomybės forma.“
Pranešama, kad teismo nuosprendis nėra galutinis ir gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.
Aš nekomentuosiu nei šio teismo sprendimo, nei straipsnio Izraelio portale, pacituosiu tiktai vieną šiame portale buvusį straipsnio skaitytojo atsiliepimą:
Skaitytojas „Izia“ parašo: „Na reikia gi taip, tetulė išgyveno šoką! Visiems senai žinomas faktas, kad Trečiojo Reicho viršūnę sudarė žydai, o iki šiol Izraelio išlaidas apmokanti vokiečių nacija ne prie ko, Vokietiją banaliai melžia. Bet atrasti kartų ryšį taip nelauktai pavojinga, čia netoli iki infarkto“.
 
Atsiliepimas originalo kalba:
 

 

 

Ну надо же какая трагедия, тётя пережила шок! 🙂
Всем давно известен тот факт, что верхушку Третьего Рейха составляли евреи, а до сих пор оплачивающая расходы Израиля немецкая нация не при делах, Германию банально доят. Но обнаруживать преемственность поколений так неожиданно опасно, тут не далеко до инфаркта ))

Leave a Reply