Stratfor: Mes esame imperija (video, lietuviškai)

Įtakingiausios privačios JAV žvalgybos kompanijos įkūrėjas ir vadovas Džordžas Frydmanas: “Nė viena šalis nebūna taiki amžinai. JAV taip pat nuolatos kariauja. Europa irgi grįš prie natūralios žmonijai egzistencijos būklės: europiečiai turės mirti karuose. Žinoma, nebus 100 mln. žuvusių, kaip praėjusį karą, bet „europiečių išskirtinumo“ idėja prives prie Trečiojo Pasaulinio karo.”

 

Nė viena šalis nebūna taiki amžinai. JAV taip pat nuolatos kariauja. Europa taip pat grįŠ prie natūralios žmonijai egzistencijos būklės: europiečiai turės mirti karuose. Žinoma, nebus 100 mln. užmuštų, kaip praėjusį karą, bet „europiečių išskirtinumo“ idėja prives prie Trečiojo Pasaulinio karo.

Buvo konfliktai Jugoslavijoje, dabar Ukrainoje. JAV neturi santykių su „Europa“. Mes turime santykius su Rumunija, Prancūzija ir t.t., bet nėra „Europos“, su kuria JAV turėtų santykius.

Klausimas: ar islamo ekstremizmas kelia pagrindinę grėsmę JAV, ar palaipsniui pats po truputį savaime išnyks, ar ir toliau egzistuos?

Atsakymas: islamizmas kelia grėsmę JAV, bet ne gyvybiškai svarbią. Su tuo kovoti reikia, bet skiriant tam adekvatų, ne perdėtą dėmesį. Mes turime kitų užsienio politikos interesų. Visą praeitą šimtmetį JAV rūpinosi Rusijos ir Vokietijos santykiais. Taip buvo ir Pirmojo, ir Antrojo Pasaulinių karų, ir Šaltojo karo metu. Nes susijungę šios šalys sudarytų JAV gyvybiškai svarbią grėsmę. Mūsų pagrindinis uždavinys ir buvo neleisti įvykti šiai sąjungai.

Jeigu jūs būtumėte ukrainietis, tai ieškotumėte vienintelio sąjungininko – JAV. Prieš 10 dienų Ukrainą aplankė JAV sausumos kariuomenės Europoje vadas generolas Ben Chodžesas. Jis pažadėjo, kad greit į Ukrainą atvyks JAV patarėjai karo klausimais. Jis dovanojo karinius JAV medalius Ukrainos kareiviams, nors apdovanoti jais užsieniečius draudžia mūsų įstatymai. Bet jis norėjo pademonstruoti, kad Ukrainos armija – tai jo armija. Po to jis išvažiavo, bet dabar JAV tiekia ginkluotę Pabaltijo šalims, Rumunijai, Lenkijai ir Bulgarijai, ir tai yra labai įdomi aplinkybė. O vakar JAV pranešė apie sprendimą tiekti ginkluotę į Ukrainą. Ir nors vėliau ši žinia buvo paneigta, ginkluotė bus tiekiama. Visais šiais atvejais JAV veikia, apeidama NATO, nes čia sprendimai gali būti priimami tik kolektyviai, visų NATO narių sutarimu. Visų šių veiksmų esmė ta, kad JAV aplink Rusiją stato „sanitarinį kordoną“. O Rusija apie tai žino. Ji galvoja, kad JAV nori ją ketvirčiuoti. Aš manau, kad mes nenorime sunaikinti rusų, bet tik jiems pakenkti ir lengvai sužeisti. Bet kuriuo atveju, mes grįžome prie seno žaidimo. Ir jeigu jūs paklausite, ką galvoja lenkas, vengras arba rumunas– tai jie gyvena visai kitoje visatoje, negu Vokietija. O ši savo ruožtu – visai kitoje visatoje, negu ispanai ir t.t. Žodžiu, Europa nevieninga. Bet aš tiksliai galiu pasakyti, ką darys ukrainiečiai: jie darys viską, kad nepykdytų JAV.

Dabar JAV kontroliuoja visus planetos vandenynus. Niekas niekada anksčiau to nedarė. Mes galime užpulti bet ką, o mūsų užpulti negali niekas. Čia – pasakiškai puiki aplinkybė. Mūsų valdžios pagrindas ir yra vandenynų ir kosmoso kontrolė. Geriausias būdas sunaikinti priešo laivyną – tai neleisti jam susikurti. Britanijos Imperija, neleisdama susikurti stipriam laivynui Europoje, pjudydavo europiečius vienus su kitais. Aš rekomenduočiau taikyti politiką, kurią vykdydavo Ronaldas Reiganas Irake ir Irane. Jis palaikė abi kariaujančias puses. Tas buvo amoralu, tas buvo ciniška, bet – veikė. Ir tame visa esmė: JAV negali okupuoti visos Europos. Kai tik mūsų kareivio batas palies Eurazijos žemę, mes automatiškai nusileidžiam kariuomenės skaičiumi. Mes galime sumušti priešo armijos, bet negalime įvykdyti Irako okupacijos. Nerealu su 130 000 kareivių Irake okupuoti 25 milijonų gyventojų šalį… Taigi nerealu visur įvesti mūsų armiją, bet realu palaikyti visuotinį tarpusavio susipriešinimą, kad priešininkai dėmesį kreiptų į save, bet ne į mus. Mes galime juos palaikyti politiškai, finansiškai ir siųsti karo patarėjus. Ir tik išskirtiniais atvejais, kaip Vietname, Irake ir Afganistane – galime įsikišti su karine jėga, siekiant suduoti prevencinį smūgį. Prevencinių smūgių taktikos esmė nėra priešo sunaikinimas. Esmė – išvesti priešininką iš pusiausvyros. Mes tą darome kiekviename kare. Pavyzdžiui, Afganistane iš pusiausvyros išvedėme Alkaidą. Bet mūsų klaida tame, kad užuot išėję namo, mes dar nuolat sugalvojame: „įveskime čia demokratiją“. Mes negalime nuolat įvedinėti Eurazijoje savo armijos. Reikia tą daryti pasirinktinai ir retai. Tačiau kai mes tą pasiryžtame daryti, nereikia pūsti iki gigantiškų dydžių. Štai britai savo laiku taip pat ne okupavo Indijos, o kontroliavo atskiras indų valstybes ir pjudė jas vienas su kita. Priedo britai į indų armiją pastatė savo karininkus. Panašiai elgėsi Romos Imperija– ji nesiųsdavo savo legionų į atskiras šalis, ji tiesiog siųsdavo ten savo valdytojus. Tokiu būdu imperijos, kurios siekia suvaldyti teritorijas tiesiogine karine jėga, tokios imperijos subyra, nes niekas tokios didelės jėgos neturi. Taip atsitiko su nacistine Vokietija. Reikia elgtis išmintingai. Kaip bebūtų, esmių esmė yra tame, kad mes – Imperija. Tačiau mes kelio pradžioje.

Kl.: –Jūs sakėte,kad eurozona neišgyvens.

Ats.: –Pagrindinis rusų klausimas dabar: arba Ukraina taps buferine valstybe tarp Rusijos ir Vakarų, arba Vakarai (NATO) įsikurs 100 km nuo Stalingrado, 500 km nuo Maskvos. Maskvai Ukrainos statusas kelia gyvybiškai svarbią grėsmę. Rusai negali šio klausimo ignoruoti ir tiesiog pasitraukti. Jei Rusija kabinsis už Ukrainos, JAV turi tą sustabdyti. Todėl JAV siunčia greito reagavimo dalinius į Rumuniją, Bulgariją, Lenkiją ir Pabaltijį. Šiais veiksmais JAV kuria „Intermarium“ teritoriją tarp Baltijos ir Juodosios jūros. Šią koncepciją sugalvojo dar Pilsudskis. Šiai koncepcijai JAV teikia pirmenybę. Bet klausimas, į kurį mes atsakymo neturime: kaip pasielgs Vokietija? Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis – Gazpromo direktorių tarybos narys. Vokiečių santykiai su rusais labai savotiški. Vokiečiai ir patys nežino, kaip jiems elgtis. Jiems reikia ir palaikyti santykius su rusais, ir laisvos prekybos sutarties su JAV. O JAV pagrindinė užduotis: neleisti susijungti Vokietijos technologijoms ir kapitalui su Rusijos gamtiniais ištekliais ir darbo jėga.Tokia sąjunga būtų nenugalima ir pražūtinga JAV. Šito Valstijos stengėsi neleisti visą šimtmetį.

Ir kaip gi buvo galima pasiekti to, kad ši (rusų-vokiečių) kombinacija neįvyktų šiandien? JAV šiai dienai turi kozirį rankose, kuriuo jie nukirs toki kombinaciją: tai linija tarp Pabaltijo ir Juodosios Jūros.

Rusams svarbiausias klausimas – kad Ukraina taptų neutralia šalimi, svarbiausia – ne provakarietiška. Dėl Baltarusijos – tai atskiras klausimas. Trumpai tariant – jeigu kas nors man atsakys, ką gi darys vokiečiai šioje situacijoje , tas ir atsakys mums į klausimą, kaip atrodys ateinantys 20 metų istorijos. Nelaimei, vokiečiai priversti vėl ir vėl priimti svarbius sprendimus. Ir tai yra amžina Vokietijos problema.

Vokietija yra didžiausia ekonominė valstybė, bet tuo pačiu – labai silpna ir pažeidžiama geopolitiniu požiūriu. Vokiečiai niekada nežino, kam jie pardavinės savo prekes. Nuo 1871 metų – tai “amžinas vokiečių klausimas”. Ir Europos klausimas taip pat.

Pamąstykim apie šį “vokiečių klausimą”, kuris šiandieną vėl tapo aktualus. Tai klausimas, kurį mes turime iškelti, kadangi nežinome, kaip elgsis vokiečiai.

Šauksmas

Leave a Reply