Švedijos narkotikų policijos komisaras: Imigrantai Švedijoje auga kaip piktžolės

Švedijos narkotikų policijos komisaras Lennart Karlsson, Taline vykusios konferencijos „Europos miestai prieš narkotikus“ dalyvis, Estijos žurnalistei Kairi Ervald pasakė, kad imigrantai pavertė Stoholmo ir Gioteborgo priemiesčius karo zona, jie auga kaip piktžolės.

e8fc098fa0ea1beca1488c891c9f575bb7e441a9

Švedija-viena iš tų ES valstybių, kurios priėmė daugiausiai migrantų iš islamo kraštų, be dagiausiai jaunų nesusituokusių vyrų. Apie dėl to iškilusias problemas Estijos leidinio „Pealinn“ žurnalistei Kairi Ervald papasakojo Taline vykusios konferencijos „Europos miestai prieš narkotikus“ dalyvis, Stoholmo narkotikų policijos komisaras Lennart Karlsson.

Praraja tarp vietinių Švedijos gyventojų ir masiškai privažiavusių imigrantų tampa vis gilesne. Švedijos sostinės priemiesčiai tapo taip vadinama „nuline zona“.

Kaip imigrantai susiję su augančiu narkotikų vartojimu Švedijoje?

Susikūrė visas nelagalus narkotikų platinimo tinklas, kuriam vadovauja etninės nusikaltėlių grupuotės. Heroino rinką savo rankose laiko pagrinde išeiviai iš Vakarų Afrikos, įtraukdami į šią veiklą savo gentainius.

Aš žinau vieną išeivį iš Gambijos, kuris man paaiškino, kaip tai vyksta. Vakarų Afrikoje viešpatauja skurdas. Tų šalių gyventojams sudaro galimybę pervažiuoti į ES valstybes, praneša: ten jūs galėsite dirbti fermeriais, panaudoti savo įgūdžius. Juos įtikinėja: gyventi Europoje lengva, ten visi turi darbą. Žmonės parduoda visą savo turtą, lopinėlį žemės ir už paskutinius pinigus perka bilietą iki Italijos arba Ispanijos.

Imigrantams pataria, atvykus į Europą, visų pirma vykti į mečetę, kur jiems parinks darbą. Stoholme irgi yra mečetė, specialiai skirta išeiviams iš Vakarų Afrikos. Mano informatorius pranešė man, kad kiekvieną mėnesį ten ateina 10-15 žmonių ir, trenkę durimis, klausia: „Kur mano darbas?“. Po to jiems paaiškina, kad jokio darbo nėra.

Tada prie jų prieina „geradariai“, kurie tuojau siūlo savo „pagalbą“. Duoda jiems heroiną pardavimui ir galimų klientų telefonus, paaiškina, kaip iki miesto nuvykti metro. Tai viena problemos dalis.

Kita dalis – jauni žmonės iš Afganistano, kurie atvyksta į Švediją geresnio gyvenimo. Švedija – viena iš svetingiausių šalių migrantams iš Rytų, be to priima ji ir jaunus viengungius. Dauguma šių „afganų“ iš tikrųjų atvyko iš Irano. Jie apeliuoja į švelnius švedų įstatymus, kurie, jeigu žmogus gauna teisę gyventi šalyje, leidžia atsivežti visą šeimą.

Bet dabar įstatymas pasikeitė, teisės atsivežti šeimas nesuteikiama, o likusios Rytuose šeimos to nesupranta ir spaudžia vaikinus, kad jie išrūpintų ir jiems leidimus atvykti į šalį.

O ar negalima juos išsiųsti namolio į jų gyvenamas vietas?

Dalis šių vaikinų pradeda suprasti, kad jiems čia nėra ko tikėtis, ir sugrįžta namo. Bet dauguma pasilieka. Darbo jie neturi, išsilavinimo irgi, jie gyvena iš pašalpų iš švedų mokesčių mokėtojų kišenės ir šlaistosi gatvėmis.

Čia atsiranda nauja problema: afganai susipažįsta su afrikiečiais ir susijungia į gaujas. Jie neturi ką veikti, ir jie nuolatos patiria stresą ir įniršį.

Afganai atvyksta iš regiono, kur heroino rūkymas plačiai paplitęs. Formaliai Afganistano įstatymai tai draudžia, bet gyventojai spjauna ant įstatymų. Susidaro darinys dviejų antivisuomeninių grupių. Mes matome tik išorinę aisbergo dalį, kas jau kelia grėsmę.

Kodėl Švedijoje laisvai galima įsigyti narkotikus?

Viena iš priežasčių – staigus heroino kainos kritimas. 0,3 gramo galima įsigyti už 10 eurų. 2014 metais Afganistane buvo pagaminta rekordinis heroino kiekis – pasiūla du kartus viršijo paklausą. Susikaupė milžiniškos atsargos, kurias reikia realizuoti.

Gerai nors, kad Švedijoje, skirtingai nei Estijoje, nenaudoja fentanilo. 9-me dešimtmetyje Švedijoje daug žmonių numirė nuo šio narkotiko, todėl jo bijo.

Kaip atrodo migrantų apgyvendinti rajonai policijos požiūriu?

Šių rajonų egzistavimas – iššūkis švedams. Vietos, apgyvendintos migrantų, vadinamos nuline zona, arba teritorija No-go (neik čia).

Į kai kuriuos Stoholmo ir Goteborgo priemiesčius savo valia neina nei vienas policininkas. Tai labai pavojinga tendencija. Tiesa, ten vyksta policijos reidai, bet šie rajonai absoliučiai sulaukėjo. Jeigu policija nustato kokią neteisėtą veiklą, susieta su automobiliu, tai išaiškinti kaltininkus neįmanoma, nes automobilis vogtas, o numeriai nuo jo nusukti. Be to šie rajonai paversti labirintais, kuriuose pasiklysi.

Be to, jeigu čia atvyksta policijos ekipažas, tai bandant išlipti iš mašinos jį apmėto akmenimis, buteliais su „Molotovo“ kokteiliu. Tai – karo zona. Ir esant egzistuojantiems įstatymams problema neišsprendžiama.

Priežastys, dėl kurių imigrantai neįsilieja į visuomenę?

Švedijoje jau susikūrė dvi visuomenės. Viena – kurią sudaro valdžia ir etniniai švedai, ši visuomenė remiasi įstatymais ir demokratinėmis vertybėmis. Kita – kurią sudaro imigrantai iš priemiesčių. Jie nepasitiki policija, nesistengia gauti išsilavinimą ir profesiją, nemoka mokesčių. Auga kaip piktžolės. Ir jokio supratimo, kaip elgtis civilizuotoje demokratinėje visuomenėje jie neturi. Dauguma imigrantų bendrai nesupranta, kam mokėti mokesčius. Nesenai tarp jų buvo atlikti tyrimai tema, iš kur jie gauna socialinę paramą. Dauguma atsakė, kad pinigus duoda Europos Sąjunga. Jie nepajėgia atrasti ryšio tarp to, kad švedai dirba, moka mokesčius, ir už šiuos mokesčius išlaiko minias imigrantų.

Kitos šalys geriau susitvarko su šia problema?

Manau, kad taip. Jos įveda tam tikras taisykles imigrantams. Aš žinau atvejį, kada migrantai, apsigyvenę Suomijoje, skundėsi: „Mes nenorime čia gyventi, čia šalta, mus blogai maitina, mes norime į Švediją“.

Klimatas Švedijoje vargu ar geresnis negu Suomijoje, bet čia socialinio aprūpinimo sistema tokia, kad imigrantams tenka žymiai daugiau pinigų. Juk dauguma iš jų bėgo ne nuo karo, o tiesiog ieškodami geresnio gyvenimo.

O kokia Švedijos ateitis, ar jūs pajėgsite tokiose sąlygose išlaikyti savo visuomenės gerovę?

Švedijoje sako: tu gauni tokią visuomenę, kurios nusipelnai. Ir jeigu tu nieko neįdedi į visuomenę, tai nieko ir negauni iš jos. Tu turi dirbti visuomenės gerovei ir neklausti „O ką aš gausiu mainais už tai?“. Bet šiandien daugelis švedų jau galvoja išvažiuoti iš šalies. Nes dėl migrantų joje gyvenimas jau tapo nesaugus.

Liberalizmas privedė mus iki to, kad žmonės pamiršo pagrindines vertybes ir visuomenės egzistavimo prasmę. Valstybėje turi būti pakankamai laisvės ir demokratijos, bet reguliavimo-irgi.

Vertė Algimantas Lebionka

Šauksmas

Ollex.lt

Leave a Reply