Tai ką vis dėlto švenčia rusai gegužės 9 dieną: atsakymas R.Valatkai

Rimvydas Valatka, kuris, kartu su A.Užkalniu, neseniai tapo portalo, skirstančio moteris pagal krūtų dydį, pagrindiniu “kolumnistu”, paskutiniame savo komentare paklausė, ką švenčia rusai, gegužės 9 dieną. Ir pats į tą klausimą atsakė, pateikdamas 9 punktus su skaičiais ir apibendrinančia išvadą: rusai, be pavogtų iš vokiečių laikrodžių ir dviračių, laimėjo tik teritorijas, kuriomis galiausiai paspringo, todėl Pergalės diena yra kurmių šventė.

Racas-320x210R.Valatkos klausimas ir jo pateikti atsakymai sukėlė gana daug diskusijų ir reakcijų. Vienus R.Valatkos argumentus ginčijo istorikai, kitus – paprasti blogeriai, tretiems R.Valatkos išvados nekėlė jokių abejonių, nes kuo čia abejosi, kai D.Grybauskaitė į Maskvą švęsti pergalės dienos nevažiuoja.

Nepaisant to, R.Valatkos klausimas, ką vis dėlto švenčia rusai gegužės 9 dieną, išlieka aktualus, todėl į diskusiją nusprendžiau įsijungti ir aš.

Ir štai jums mano atsakymas: rusai gegužės 9 dieną švenčia pergalę. Panašiai, kaip prancūzai švenčia Bastilijos paėmimo dieną, Jungtinės Amerikos Valstijos – liepos 4-ąją, kaip žydai mini Holokaustą, armėnai – turkų genocidą prieš juos ir kaip kaip lietuviai mini Žalgirio mūšį bei 1941 metų birželio sukilimą ir po jo sudarytą Laikinąją vyriausybę.

Kai kurios iš šių švenčių ir minėjimų iš pirmo žvilgsnio mums atrodo savaime suprantamos ir logiškos.

Bastilijos paėmimas prancūzams reiškė Respublikos gimimą. Kita vertus, galima klausti, kodėl prancūzai, šiaip jau gana civilizuota tauta, linksminasi ir šaudo fejerverkus, prisimindami, kaip sužvėrėjusi minia suplėšė į gabalus markizo de Launay (kuris iš esmės atidavė Bastiliją pats) kūną į gabalus, o jo galvą pamovė ant kuolo. Galima taip pat klausti, ar prancūzai yra kurmiai, jei jie švenčia įvykį, po kurio prasidėjo masinis teroras ir galvų kapojimas. O gal jie taip džiaugiasi efektyviausiu giljotinos panaudojimu Europos istorijoje?

O ką švenčia amerikiečiai liepos 4-ąją? Žinau, pasakysite, kad jie džiaugiasi dėl Nepriklausomybės deklaracijos. Tačiau juk iš esmės Nepriklausomybės deklaracija paskatino 8 metus trukusį karą, per kurį žuvo šimtai tūkstančių žmonių. Be to, karui pasibaigus ir Didžiajai Britanijai pripažinus JAV nepriklausomybę, Konstitucija gynė prekybą vergais iki 1808 metų, o Pietinėse valstijose vergovė gyvavo dar beveik šimtmetį. O indėnai? Kiek jų JAV buvo nužudyta, naujai valstybei plečiant savo teritorijas? Tai ar juodaodžių išnaudojimą ir indėnų žudymą švenčia amerikiečiai liepos 4 dieną?

O kodėl armėnai balandžio 24 dieną mini kraupius 1915-1917 metų įvykius, kai turkai išžudė, skirtingais vertinimais, nuo 800 000 iki 2 mln. žmonių. Mini ir siekia, kad niekas to neužmirštų ir visi pripažintų tai buvus genocidu. Tam, kad tai niekada nepasikartotų. Popiežius pripažįsta, o štai Lietuva – kažkodėl ne.

Tačiau Lietuva pripažįsta buvus žydų genocidą ir, kartu su žydais, jau keliolika pastarųjų metų mini Šoa. Kartu švęsdama Žalgirio mūšio, per kurį buvo nužudyta daug dorų katalikų iš visos Europos, o iš viso Anapilin iškeliavo gal net iki 50 000 žmonių. Keista šventė – laimėjusieji tą mūšį, taip ir netapo antrąja Romos imperija ir net neišlaikė turėtų teritorijų nuo Baltijos iki Juodosios jūros, o vėliau ir iš viso prarado valstybingumą. Šiandien laimėtojai velkasi ES uodegoje, o štai pralaimėjusieji – yra stipriausia ekonomika, kuri dar sugeba savo pinigais remti vargšus laimėtojus. Ar tai liepos 15-ąją švenčia kurmiai lietuviai, pasakykit jūs man?

O ką, tie patys kurmiai lietuviai, sausį, kartu su visu pasauliu, paminėję Tarptautinę Holokausto dieną, švenčia birželio 23-ąją? Teisingai – Birželio sukilimą, po kurio buvo sudaryta Laikinoji Vyriausybė, vadovaujama J.Abrazevičiaus, kurioje Vytautas Landsbergis-Žemkalnis dirbo komunalinio ūkio ministru. Ta Vyriausybė rugpjūčio 1 dieną patvirtino “Žydų padėties nuostatus”, kuriuose buvo sakoma: “Ministerių kabinetas, atsižvelgdamas į tai, kad žydai ištisus šimtmečius išnaudojo lietuvių tautą ekonomiškai, smukdė ją morališkai, o pastaraisiais metais, prisidengdami bolševizmo skraiste, kovą prieš Lietuvos nepriklausomybę ir lietuvių tautą plačiausiai išvystė…”

Šituos nuostatus ir tą šimtmečius trukusį žydų vykdytą mūsų išnaudojimą švenčiame?

Bet gal grįškime prie rusų ir dar kartą pabandykime išsaiškinti, ką gi vis dėlto jie švenčia gegužės 9 dieną, jei teritorijas prarado, pavogti dviračiai nebevažiuoja, o laikrodžiai nebetiksi.

Gal jie švenčia tai, kad 1939 metais prasidėjęs Hitlerio žygis per Europą, kuris buvo panašus į pastaraisiais metais Maskvoje vykstančius paradus, buvo sustabdytas tik 1942 metais prie Stalingrado? Gal rusai gegužės 9 dieną verkia iš laimės pagalvodami, kas jie būtų šiandien, jei Stalingrado ar Kursko mūšiai būtų pasibaigę kitaip?

O gal rusai švenčia Pergalės dieną prisimindami tuos 10 mln. žmonių, sunaikintų Vokietijos koncentracijos stovyklose? Taip, vokiečiai tose stovyklose pirmenybę teikė žydamas, tačiau sąraše taip pat buvo čigonai, slavai ir homoseksualai. Gal kartais rusai gegužės 9 dieną geria iki žemės graibymo todėl, kad negali sau leisti galvoti, apie tai, kas būtų jiems nutikę, jei vokiečiai būtų spėję išvalyti pasaulį nuo visų žydų ir čigonų?

Bet gal rusai nežiūri taip toli į ateitį ir nespėlioja, kas būtų, jeigu būtų, o gegužės 9 švenčia tą faktą, kad naciai spėjo nužudyti tik kiek daugiau nei 7 mln. rusų civilių, nes Sovietų armija sugebėjo sustabdyti nacių puolimą ir taip apsaugoti dalį savo teritorijos nuo okupacijos ir to, kas okupuotose teritorijose vyko.

Galbūt jie rengia paradus ir mojuoja vėliavomis todėl, kad būtent Rusijoje užstrigo pergalingas Hitlerio žygis, per kurį šaunūs vermachto kariai spėjo išprievartauti, skirtingais duomenimis, apie 10 mln. moterų (kurios vėliau pagimdė iki 1 mln. vaikų). Mat, kaip skelbia istorikai, oficiali reicho politika leido prievartauti moteris Rytų ir Pietryčių Europoje, o štai Vakarų Europoje nuo tokių pramogų skatino susilaikyti. Tai galbūt rusai, ir ypač rusės moterys švenčia tai, kad šiandien gali gimdyti vaikus nuo rusų?

O gal tos moterys švenčia dar ir tai, kad sustabdžius vermachto žygį prie Satlingrado ir Kursko, tų rusių motinos galėjo lengviau atskvėpti, žinodamos, kad nebepateks į vokiečių steigiamus viešnamius, apie kuriuos buvo liudijama Niurnbergo procese. O gal jos švenčia tai, kad sustabdžius nacius, galima buvo tikėtis, kad niekas nebepjaustys moterims krūtų ir nebenaudos jų vaikų medicininiams eksperimentams, pavyzdžiui, juos užšaldant ar verčiant gerti jūros vandenį.

Šiaip tai R.Valatka tikriausiai yra teisus – sunku suprasti tuos rusus, keisti jie žmonės, nes neaišku nei ką, nei kodėl jie švenčia. Tikri kurmiai tie rusai.

Kaip, beje, ir lietuviai.

Problema ta, kad norint suprasti, ką gegužės 9 dieną švenčia rusai, reikia pabandyti bent trumpam tapti rusu. Lygiai taip pat, norint, kad kiti suprastų mus ir mūsų požiūrį į rusus, reikia pabandyti įtikinti tuos kitus nors minutėlei tapti lietuviu ir pabandyti įsivaizduoti visą tą siaubą, kurį Lietuvos tauta patyrė per Sovietų Sąjungos okupaciją.

Kol kas, panašu, nesiseka nei vieniems, nei kitiems.

Tačiau aš manau, kad reikia ir toliau stengtis tai daryti. Bandymas įtikinti rusą, kad jis priimtų lietuvio požiūrį į Antrąjį pasaulinį karą gali pavykti tik jei mes tikime, kad įmanoma įtikinti lietuvį priimti ruso požiūrį į Antrąjį Pasaulinį karą.

Aš asmeniškai tuo netikiu. Todėl manau, kad rusai gegužės 9 dieną turi, ką švęsti ir ta šventė nepadaro jų visų kurmiais. Jiems tiesiog šiek tiek nepasisekė. Panašiai, kaip nepasisekė baltarusiams, šiaurės korėjiečiams, kubiečiams ir daugeliui kitų pasaulio tautų. Na, tarkim, kad ir palestiniečiams.

Tam tikra pasme nepasisekė ir lietuviams ir R.Valatkos tekstas yra geriausias to įrodymas, labai gerai iliustruojantis, ką galvoje turėjo Tomas Venclova, kai visai neseniai kalbėjo apie latentinę lietuvių neapykantą kitiems bei valstybinę ir nacionalinę šizofreniją.

faktai.lt

Šauksmas

Leave a Reply