Teisininkas Jonas Kovalskis: „Nelegali migracija užtvindžiusi Europą, tai tik pasekmė, esminė priežastis – JAV/NATO agresija!..“

Be abejo, naivu būtų tikėtis, jog jankių globalistų visame pasaulyje sėjamam chaosui – jų inicijuotoms, finansiškai ir politiškai remiamoms „spalvotosioms revoliucijoms“, valstybiniams perversmams bei karams – JAV hegemonijos „naujajai pasaulio tvarkai“ nuolankiai  pritarianti vasalinė, marionetinė Lietuvos valdžia, vadinamasis politinis „elitas“, norėdamas įtikti Vašingtonui pasirinkęs konfrontacijos su „teroristine valstybe“ Rusija kelią, staiga atsitokėtų ir sąžiningai pripažintų, jog „bandymai įsiplieksti konfrontaciją tarp ES ir Rusijos yra tragiška klaida“, kaip tai neseniai pareiškė Italijos premjeras Matteo Rencis, 36-ajame Tautų draugystės susitikime Riminyje skaitydamas pranešimą „Italija ir globalusis iššūkis“.   

Labai tikėtina, jog Vašingtono ir Briuselio direktyvomis saistomi, ciniškai žmonėms meluojantys, karo kurstymo propaganda užsiimantys Lietuvos valdžiažmogiai bei juos aptarnaujantys „politologai“ ir „ekspertai“, remiami sisteminės žiniasklaidos, ir toliau plaus smegenis mulkinamiems tautiečiams, įnirtingai laikysis pragaištingo ne tik mūsų šaliai, bet ir visai Europai ekonominių sankcijų bei konfrontacijos su Rusija kurso!..

„JAV organizuotos „spalvotosios revoliucijos“, „arabų pavasariai“, perversmai, NATO karinės intervencijos į Jugoslaviją, Iraką, Afganistaną, Libiją, Siriją bei  kitas  valstybes tiesiogiai sąlygojo pabėgėlių iš konflikto zonų ir nelegalių migrantų skaičiaus didėjimą geometrine progresija. Pažymėtina, jog visas paskutinių dešimtmečių intervencijas Europoje, Afrikoje, Azijoje inicijavo JAV, kurioms ir teko didžioji dalis užgrobtų šalių resursų nauda, tačiau intervencijų išlaidos ir ypač po agresijų atsiradusių migrantų srautų našta atiteko Europai!..

Nelegalių migrantų bumas ES šalyse dar kartą labai aiškiai įrodo, kad JAV interesai dominuoja ir yra priešingi Europos šalių interesams. Todėl Europai pačiai pagaliau reikėtų vykdyti savarankiškesnę politiką ir nebeatlikinėti Vašingtono geopolitikoje paklusnios tarnaitės vaidmens. Sunku nepritarti Prancūzijos Nacionalinio fronto vadovei Marine le Pen raginimui Europai vienytis su Rusija ir tokiu būdu ginti savo nacionalinius interesus ir suverenitetus nuo JAV ekspansijos“, – išskirtiniame interviu LL teigia pasaulio įvykius atidžiai stebintis, geopolitika besidomintis nepriklausomas teisininkas Jonas KOVALSKIS.

 

 

— Migrantų srautai (karo pabėgėliai) iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalių – priežastys ir pasekmės?

kovalsris12Migracija – neišvengiama modernios visuomenės gyvenimo dalis ir 21-o amžiaus pasaulio ekonomikos globalizacijos pasekmė. Neefektyvus vyraujantis Vakaruose tarptautinės migracijos modelis pagimdė milžiniškus nelegalios migracijos, kurią sudaro daugumoje pigi ir beteisė  darbo jėga, srautus. Šitie nelegalūs ir tuo pačiu metu realiai egzistuojantys milijonų žmonių srautai žymia dalimi užtikrina vyraujančio pasaulyje ekonomikos modelio funkcionavimą. Nelegalios migracijos mąstai, JTO ekspertų duomenimis, šiuo metu sudaro apie 200-300 milijonų žmonių, kurių nemažos dalies tikslas yra Europos Sąjunga, ir tai jau prilyginama migracinės bombos sprogimui, galinčiam pakeisti visos Vakarų civilizacijos turinį.

Nelegalios migracijos priežastys yra įvairios – politinės, tokios kaip žmogaus teisių pažeidimai, diskriminacija, karinės, istorinės, etninės, tačiau pagrindinė, žinoma, yra ekonominė priežastis, kuri pasireiškia didėjančiu socialiniu-ekonominių išsivystymo lygio atotrūkiu tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių. Absoliučios daugumos nelegalių imigrantų sprendimą palikti savo šalį, įprastinę kultūrinę, tradicinę aplinką nulėmė būtent ekonominės priežastys – trečiojo pasaulio šalių ekonominio nuosmukio sukeltas masinis nedarbas, galimybės susirasti darbą savo šalyje nebuvimas, skurdas. Nelegalios migracijos kryptys pasaulyje atskleidžia bendrą šio reiškinio tendenciją – nelegalai juda iš trečiojo pasaulio šalių į ekonomiškai išsivysčiusias valstybes. Tai vyksta dėl ekonomikos krizės, masinio nedarbo, visuotinio skurdo trečiojo pasaulio šalyse.

Šiuo metu galima išskirti keletą planetos regionų, į kuriuos, tikėdamiesi rasti darbą ir geresnį gyvenimą, vyksta nelegalūs migrantai – 1) Pietų ir centrinės Amerikos nelegalų masinės migracijos tikslas yra JAV ir Kanada; 2) Šiaurės Afrikos, Artimųjų, Vidurio Rytų bei Rytų Europos migrantai keliauja į Vakarų Europos šalis; 3) Vidurio Rytų, Pietryčių Azijos valstybių migrantai siekia patekti į Australiją, Naująją Zelandiją; 4) Centrinės Azijos ir Tolimųjų Rytų migrantai dažniau renkasi Rusiją.

Vakarų Europa ilgą laiką buvo suinteresuota ir skatino nelegalią darbo migraciją, kadangi pigi, beteisė darbo jėga buvo naudinga tiek Europos darbdaviams, tiek valstybėms bendrai, todėl vykdė pasyvią nelegalios darbo jėgos migracijos ribojimo politiką. Šaltojo karo metu Vakarų Europa skatino politinę nelegalią migraciją iš Rytų bloko šalių ir ją išnaudojo informacinio karo prieš Tarybų Sąjungą tikslais, o vėliau, žlugus TSRS, skatino pigios kvalifikuotos darbo jėgos atvykimą savo ekonomikai palaikyti aukštame lygyje. Vokietija faktiškai palaikė nelegalią kurdų ir turkų darbininkų migracija, Prancūzija nelegalius migrantus iš Alžyro, o Didžioji Britanija masiškai samdė darbininkus iš Indijos ir Pakistano.

1975 metais pasaulyje buvo apie 2,5 milijono pabėgėlių, o štai 21 amžiaus pradžioje pabėgėlių skaičius padidėjo jau dešimčia kartų. Šiais metai Europoje laukiama apie 1 milijonas nelegalių emigrantų, neskaitant dešimčių tūkstančių oficialių pabėgėlių, bendras nelegalių emigrantų skaičius Europoje, įvairių šaltinių vertinimu, šiais metais gali siekti nuo 7 iki 10 milijonų žmonių. Daugiausiai nelegalų koncentruojasi Prancūzijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje. Vis daugiau nelegalių migrantų patenka į Europą per jos pietinius regionus. Italijoje, pavyzdžiui, šiuo metu yra virš milijono nelegalių emigrantų ir jų skaičius sparčiai auga paskutiniu metu dėl migrantų iš Šiaurės Afrikos srautų padidėjimo.

Ekonominiai ir politiniai faktoriai lėmė nelegalios migracijos augimą ir geografijos išsiplėtimą. Vakarų Europos šalys, suvokdamos nelegalios migracijos keliamas grėsmes, sugriežtino imigracijos kontrolę, apribojo legalias galimybes atvykti į Europą. Deja, tai davė priešingą nei tikėtasi rezultatą – dar labiau paskatino nelegalios migracijos šešėlinį verslą ir naujų nelegalių patekimo į Europą kanalų atsiradimą. Pagrindiniai nelegalios migracijos srautų keliai yra iš Maroko per Gibraltaro sąsiaurį į Ispaniją, po NATO agresijos prieš Libiją suaktyvėjo kelias iš nusiaubtos Libijos per Viduržemio jūrą į Italiją, Maltą, Graikiją, o JAV/NATO agresijos Jugoslavijoje, Afganistane, Irake, Sirijoje paskatino migrantų srautus per Balkanus.

Nelegalių migrantų antplūdis sukelia dideles ir rimtas problemas Vakarų Europai. Migrantai plūsta plaukia per Viduržemio jūrą nepritaikytais keleivių pervežimui laivais, valtimis, netgi savadarbiais plaustais, didelis jų skaičius šioje pavojingoje kelionėje į išsvajotą laimę Europoje žūsta. Europos šalys yra priverstos didinti pakrančių apsaugos pajėgas, migracijos kontrolės tarnybų skaičių, plėsti atvykusių migrantų stovyklų infrastruktūrą, spręsti migrantų apgyvendinimo, aprūpinimo būtiniausiomis prekėmis ir paslaugomis, socializacijos, pagaliau deportacijos problemas. Be abejo, visa tai vietiniams mokesčių mokėtojams ženkliai padidina išlaidas. Vien tik Vokietija praėjusiais metais migrantų problemoms išleido apie 6 milijardus Eurų!..

Nelegalių migrantų mąstai Vakarų Europoje sukelia neigiamas socialines-ekonomines problemas. Pasiruošę dirbti bet kokiomis sąlygomis nelegalai griauna Europos šalių socialinio aprūpinimo sistemas (minimalaus darbo užmokesčio, maksimalios darbo dienos socialines garantijas), reikalauja iš vietinių biudžetų žymių lėšų socialinėms išmokos ir medicinos priežiūros paslaugų teikimui atvykėliams.

Masės nelegalių emigrantų kelia rimtas problemas vietinių gyventojų bei valstybių saugumui, kelia grėsmę buvimo valstybės sanitarinei-epidemiologinei situacijai, be to, nelegalai, neturintys stabilaus darbo, pragyvenimo šaltinio ir nenorintys grįžti į dar blogesnes gyvenimo sąlygas tėvynėje, sparčiai papildo marginalines visuomenes grupes, kurios tampa nusikalstamumo ir terorizmo šaltiniais.

Gerai žinomas faktas yra tai, kad nelegalų skaičiui tam tikroje visuomenėje pasiekus kritinę masę, atvykėliai jau nebenori asimiliuotis, priimti buvimo šalies gyvenimo būdą, mokytis vietinės kalbos, ir sukuria uždaras bendruomenes, siekdami išsaugoti savo indentitetą, nacionalines tradicijas, religiją, kultūrą. Daugelyje Europos šalių jau susikūrė imigrantų nacionaliniai anklavai, kurių interesai prieštarauja buvimo valstybių įstatymams ir tradicijoms, o tai sukuria nesutaikomą socialinį-politinį disbalansą šalyje. Nelegali imigracija sukuria realias ir potencialias grėsmes priimančios visuomenės saugumui, iššaukia visuomenėje socialines, demografines, teritorines deformacijas, sudaro  stiprią konkurenciją vietiniams gyventojams darbo ir būsto rinkoje, atsiranda etniniai verslo sektoriai, nereglamentuojami vietinių įstatymų, vyksta etninių stereotipų ir elgesio normų konfliktai, visuomenės marginalizacija socialinių kultūrinių skirtumų pagrindu, kas didina socialinę įtampą, skatina ksenofobiją ir ekstremizmą. Pasikeitus nacionalinei, etninei, religinei imigrantų sudėčiai, bendra migracijos situacija Europoje patyrė žymius pokyčius.

Padidėjus imigrantų skaičiui iš islamo valstybių – musulmonai tapo antra religine konfesija Europoje, su savo kalba, kultūra, papročiais. Tai iššaukė konfliktus tarp vietinių gyventojų ir islamistų, sustiprėjo radikalus nacionalizmas, daugelyje Europos šalių vis didesnę įtaką įgauna ultradešiniosios politinės jėgos, kurių ideologija yra kraštutinis nacionalizmas bei atviras rasizmas.

Nelegali migracija vis dažniau įvardijama kaip tarptautinio terorizmo šaltinis. Todėl daugelyje Vakarų šalių, kilus teroro aktams, buvo sprendžiama saugumo užtikrinimo būtinybės problema. Tuo pagrindu buvo apribotos asmens teisės ir laisvės, arba, kitaip sakant, nelegali imigracija pakeitė tiek Europos nacionalinio, tiek asmens saugumo turinį ir apimtį, įgavo nevaldomo proceso pobūdį.

— Kas už tai yra atsakingas ir ką reikėtų daryti sprendžiant šią itin opią 21 amžiaus problemą?

Dauguma migracijos srities ekspertų, tiek Jungtinių tautų, tiek Europos, įvardina nelegalios imigracijos pasaulyje šias priežastis: trečiojo pasaulio šalių ekonomikų žemą išsivystymo lygį, masinį nedarbą, skurdą, žemą pragyvenimo lygį, socialinę atskirtį, neviltį, badą ir kitas trečiojo pasaulio socialines problemas, – kurios tų šalių žmones verčia priimti lemtingą sprendimą leistis pavojų kupinon kelionėn ir ieškoti toli nuo namų labai nepatikimos perspektyvos išgyventi. Būtent tokia faktų konstatacija, iš pirmo žvilgsnio, atrodo pakankama ir įtikinama. Iš pirmo žvilgsnio, jeigu tenkintis tik nelegalios migracijos akivaizdžių pasekmių apibrėžimu, manyčiau, toks paaiškinimas patenkina.

Nelegali migracija neatsirado tuščioje vietoje! Šio, dabar jau išties grėsmingo, reiškinio priežastys slypi kur kas giliau. Tai istorinės, politinės, ekonominės, rasinės, ir pirmiausia – karinės priežastys. Jeigu pažiūrėtume į pasaulio žemėlapį, krenta į akis kai kurių, pirmiausia Afrikos ir Azijos, valstybių teritorinės ribos – jos yra tiesios, lyg būtų nubrėžtos liniuote. Ir tai nėra atsitiktinis reiškinys. Šitų valstybių ribų tiesumas buvo nulemtas ne valstybių savaimingo vystymosi, istorinės  genezės rezultatų, o Vakarų Europos valdytojų kabinetuose, tad yra būtent Vakarų Europos šimtmečius vykdytos kolonializmo politikos tiesioginė pasekmė. Ispanijos, Italijos, Portugalijos, Prancūzijos, Olandijos ir ypač Didžiosios Britanijos užkariautojai net 500 metų vykdė viso pasaulio šalių kolonizavimą,  apiplėšimą, išnaudojimą, vergų prekybą, braižė kolonijų ribas, visiškai neatsižvelgdami į tų šalių istorinius, kultūrinius, etninius, religinius ypatumus.

Toks vietinių gyventojų interesų nepaisymas, tų šalių resursų išvežimas į metropolijas, teritorijų dalinimasis liniuotės ir ypač patrankų pagalba, čiabuvių genocidas, užgrobtas, okupuotas šalis pavertė ekonominėmis dykynėmis, o tarp šalių gyventojų pasėjo nesibaigiančių etninių konfliktų, pilietinių karų ir socialinio nestabilumo atmosferą, kurioje vietiniams gyventojams susikurti bent minimalų pragyvenimo lygį ir saugią aplinką pasidarė nebeįmanoma. Čiabuviai buvo pastatyti prieš neišvengiamą pasirinkimą – mirti vietoje arba bandyti išgyventi svetur, legalios ar nelegalios migracijos būdu.

Dabartinė nelegali migracija į išsivysčiusias Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos šalis, vaizdžiai tariant, yra Europos per Kolumbą, Vasko de Gamą, Magelaną, Kuką prieš penkis šimtmečius paleistas bumerangas, kuris 21 amžiuje grįžo į Europą milijonais nelaimingų migrantų!.. Todėl dabar Europai tenka dalintis savo gerove, kuri buvo sukurta labai nehumaniškais metodais, grąžinti kažkada jėga atimtą kolonijų turtą iš esmės teisėtiems šeimininkams, kolonizuotų tautų, kurioms pasisekė labiau ir kurių civilizuoti europiečiai savo laiku nesuspėjo išnaikinti, palikuonims.

Europiečiai ilgą laiką niekino kitas civilizacijas, didžiavosi savo rasės pranašumu, tačiau baltojo žmogaus našta, kuri savo laiku leido europiečiams suteikti sau teisę naikinti ištisas pavergtas tautas, pagaliau įgavo savo realų ir nepakeliamą svorį patiems europiečiams. Todėl jų arogancija ir puikybė dabar yra baudžiama TEISINGUMU.

Dviejų pasaulinių karų patirtis visam pasauliui pakankamai aiškiai parodė  konfliktų sprendimo karinės galios pagalba, kišimosi į svetimų valstybių vidaus reikalus, nacionalinių valstybių interesų nepaisymo daromos žalos tarptautiniams santykiams mąstą ir trumparegiškumą. Tačiau Vakarų valstybės, pirmiausia JAV ir NATO bloko valstybės, ir toliau siekia išlaikyti savo aukštą pragyvenimo lygį, vykdydamos, atmetus gražias pasakas lengvatikiams apie „kovą už demokratiją“, „žmogaus teises“ ir „kovą su terorizmu“, iš esmės tą pačia seną kolonijinę politiką!..

JAV organizuotos „spalvotosios revoliucijos“, „arabų pavasariai“, perversmai, NATO karinės intervencijos į Jugoslaviją, Iraką, Afganistaną, Libiją, Siriją bei  kitas  valstybes tiesiogiai sąlygojo pabėgėlių iš konflikto zonų ir nelegalių migrantų skaičiaus didėjimą geometrine progresija. Pažymėtina, jog visas paskutinių dešimtmečių intervencijas Europoje, Afrikoje, Azijoje inicijavo JAV, kurioms ir teko didžioji dalis užgrobtų šalių resursų nauda, tačiau intervencijų išlaidos ir ypač po agresijų atsiradusių migrantų srautų našta atiteko Europai!..

Nelegalių migrantų bumas ES šalyse dar kartą labai aiškiai įrodo, kad JAV interesai dominuoja ir yra priešingi Europos šalių interesams. Todėl Europai pačiai pagaliau reikėtų vykdyti savarankiškesnę politiką ir nebeatlikinėti Vašingtono geopolitikoje paklusnios tarnaitės vaidmens. Sunku nepritarti Prancūzijos Nacionalinio fronto vadovei Marine le Pen raginimui Europai vienytis su Rusija ir tokiu būdu ginti savo nacionalinius interesus ir suverenitetus nuo JAV ekspansijos.

Specialistai paskaičiavo, jog trilijonų dolerių, kurie šiandien kasmet pasaulyje išleidžiami karams, žudymui, naikinimui, griovimui, vos dešimtosios dalies pakaktų tam, kad trečiosiose pasaulio šalyse, iš kurių plūsta didžiausi pabėgėlių ir nelegalių migrantų srautai, būtų sukurta pakankamai darbo vietų, tinkama pragyvenimui ekonominė ir socialinė aplinka, atkurti taika ir stabilumas! Tereikia išformuoti agresyvųjį NATO bloką ir visas apie 1000 JAV karinių bazių bei lėktuvnešių, tapusių pagrindiniu JAV agresijos visame pasaulyje įrankiu, grąžinti į JAV teritoriją.

Deja, JAV/NATO imperialistai-globalistai eina priešingu – karo keliu: 2014-02-22 jie įvykdė perversmą Ukrainoje, istorinėse Rusijos žemėse, ciniškai apkaltino Rusiją kišimusi į Ukrainos vidaus reikalus. Ukrainoje dabar, Europos viduryje,  NATO šalys sukurstė pilietinį karą, kuris tikrai žada naują pabėgėlių ir nelegalių migrantų srautą į tą pačią Europą. JAV/NATO agresijų  į Jugoslaviją, Iraką, Afganistaną, Siriją, Libiją aukų ir pabėgėlių srautą dabar įsijungė ir ukrainiečiai, kurie, po 25 metus vykdyto smegenų plovimo, užmiršo, kad yra etniniai rusai. Papildomi milijonai pabėgėlių ir nelegalių migrantų tenka Europai, o ne JAV, kurios inicijavo brolžudišką karą pačiame Europos centre esančioje Ukrainoje!..

Viso pasaulio liberalai, tame tarpe ir Lietuvos liberalkonservatoriai, kariaujantys JAV informacinio karo prieš Rusiją fronte, mėgsta vartoti savo rusofobinėje retorikoje prasimanymus ir nuvalkiotus stereotipus, tokius kaip „Rusija – tautų kalėjimas“. Jiems reikėtų atidžiau pastudijuoti Vakarų kolonializmo istoriją ir tada taps aišku – jeigu Rusija yra tautų kalėjimas, tai Vakarai – tautų kapinės!..

— Kokia yra ir kokia turėtų būti Lietuvos pozicija nelegalių migrantų klausimu? Kaip apsisaugoti mūsų šalies gyventojus nuo šio „skėrių antplūdžio“?

Oficiali statistika – Lietuvos, Eurostato, JTO, – rodo, kad Lietuva yra sparčiausiai nykstanti ir labiausiai emigruojanti valstybė Europoje. Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, nuo 1990 metų iš Lietuvos išvyko apie 800 000 tautiečių ir iš 3,7 milijono mūsų beliko tik 2,9 mln. Ir tai tik per 25 metus tariamos demokratijos ir nepriklausomybės, kurios, jeigu tikėti aršiais Sąjūdžio laikų rusofobais, pagal apibrėžimą turėjo gyventojų skaičių padidinti, kadangi jau savaime yra rojus. Kažkas su 1990 metais žadėta „demokratijos laime“ įvyko ne taip, nes neoficialūs šaltiniai teigia, kad gyventojų nuostoliai Marijos žemėje yra žymiai didesni. Nepriklausomybė ir demokratija Lietuvoje, kaip teigia konservatoriai ir liberalai, yra, o milijonas gyventojų pabėgo ir tokios „laimės“ nebenori?!..

Lietuva po 1990 metų „dainuojančios revoliucijos“ patyrė visas būdingas JAV/NATO invazijoms į trečiąsias šalis pasekmes – ekonominis nuosmukis, pramonės ir žemės ūkio privatizacijos sąlygotas darbo vietų praradimas, socialinė atskirtis, skurdas, pragyvenimo lygio staigus kritimas, demografinė duobė, piliečių beteisiškumas, mažiausias Europoje darbo užmokestis ir socialinės išmokos, perspektyvų nebuvimas gimtinėje, neviltis, savižudybės, masinė emigracija!..

Lietuvos emigrantai iš Lietuvos gelbėjosi trimis etapais: 1) tarybinis, dažniausiai nelegalus ir neretai teroristinis, kai norėdami patekti į išsvajotą Ameriką Brazinskai užgrobė keleivinį lėktuvą ir nužudė niekuo dėtus žmones; 2) 1990 – 2004 metų migracija, irgi dažnai nelegali, „turistinė“; 3) ir po 2004 metų įstojimo į Europos Sąjungą. Ypatingą mąstą masinė emigracija įgavo po 2004 metų, kuomet vidutiniškai iš Lietuvos kasmet išvykdavo apie 40 tūkstančių gyventojų.

2008 metų rinkimų į Seimą metu konservatoriai ir liberalai, ištikimi JAV tarnai ir fanatiški rusofobai, savo rinkiminėse programose guldė pažadus, neva jie, iniciatyvūs ir modernūs verslininkai,  įkurs tautiečiams virš 100 000 naujų darbo vietų. 2010 metais bedarbių Lietuvoje skaičius viršijo 330 000 , o emigrantų skaičius sumušė visų laikų rekordus – išvyko 84 tūkstančiai viltį praradusių tautiečių!.. Taigi, jeigu tik konservatoriai ir liberalai žada pagerėjimą – gelbėkitės, kas galit!..

Maža to, būdami valdžioje konservatoriai-liberalai sumažino darbo užmokestį, socialinę paramą, padidino prekių ir paslaugų kainas, įvedė daugybę mokamų viešųjų paslaugų, komercializavo sveikatos apsaugą, todėl nenuostabu, kad visuotinio skurdo fone išdygo papildomi 300 milijonierių. Dabar Lietuvoje net 80 procentų šeimų aplinkoje yra emigrantų, 30 procentų iš kurių nebeketina grįžti į Tėvynę. Absoliuti dalis emigrantų yra 20-35 metų amžiaus, tai yra, pati darbingiausia ir kūrybingiausia Lietuvos dalis, kuri gimdo, augina vaikus, tai yra, Lietuvos ateitį. Tačiau jų sukurta pridėtinė vertė ir mokesčiai tenka užsienio valstybėms, o ne Lietuvai!..

Bet koks bandymas valdantiesiems pasakyti, kad tokie emigracijos kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai Lietuvai yra blogai, reiškia automatinį sakančiojo įrašymą į „Tėvynės priešų“ ir „Kremliaus agentų“ sąrašą. Istorikas Liudas Truska (jis gi istorikas, kaip ne kaip, ir savo darbą išmano) palygino emigracijos mastus ir pažymėjo, kad tokio masto emigracijos Lietuvoje nebuvo net tarpukario Lietuvos laikais, tad šį reiškinį pavadino „masine evakuacija“!.. Tik todėl susilaukė nuožmaus „patriotų“ puolimo, kad žinotų, jog jo mokslininko kompetencija ir laipsnis nesuteikia jam teisės sakyti nemalonią valdančiajam „elitui“ TIESĄ.

Tačiau kalbėti apie šia aktualią problemą yra būtina, jeigu norime suvokti realią padėtį šalyje objektyviai, o ne propagandinių štampų iracionalioje tikrovėje.

Akivaizdu, masinė emigracija iš Lietuvos yra neginčijamas požymis, jog socialinė-ekonominė padėtis šalyje yra bloga!.. Neigiami migracijos procesai kelia problemas nacionalinėje darbo rinkoje, trūksta kvalifikuotų specialistų, atsiranda nelegali imigracija. Aukštos kvalifikacijos darbuotojų emigracija kelia grėsmę nacionalinės ekonomikos, žinių ekonomikos, kurios pagrindas yra inovacijos ir aukštos technologijos, vystymuisi, o tai gresia Lietuvai tapti tik paslaugų teikimo šalimi. Priimant sprendimą išvykti lemia negatyvi profesinė patirtis Tėvynėje, kadangi šalis nėra suinteresuota išsaugoti savo specialistus, nesudaro sąlygų karjerai ir profesiniam augimui, o žemas darbo apmokėjimo lygis neužtikrina pakankamo pragyvenimo lygio.

Mūsų valstybė vykdo skatinančią, o ne ribojančią, emigraciją politiką. Tad labai ciniškai skamba politikų pasisakymai ir oficialios žiniasklaidos platinamos optimistinės istorijos, kaip gerai yra emigracija, esą emigracija – geros darbo ir emocinės patirties šaltinis, o emigrantai, anksčiau ar vėliau, grįš namo.

Iki šiol Lietuva neturi aiškiai apibrėžtos migracijos politikos. Migracijos srityje Lietuvai būtina paruošti moksliškai pagrįstą, aiškią strategiją, kurioje būtų atsižvelgta į šalies geopolitinius, ekonominius, demografinius nacionalinius interesus, įgyvendinti kompleksą priemonių darbo rinkoje, švietimo, socialinės ir sveikatos apsaugos srityje, kurios sumažintų socialinę-ekonominę diferenciaciją visuomenėje. Ir visos šios priemonės turi būti nukreiptos į emigracijos mažinimą, ribojimą, reemigracijos skatinimą. Yra visiškai netoleruotina padėtis, kuomet absoliuti dauguma aukštųjų ir specialiųjų mokyklų absolventų, baigę brangiai apmokamas studijas, turi tik vieną įmanomą pasiūlymą – bedarbio pažymėjimas Darbo biržoje.

Darbingiausios šalies gyventojų dalies masinis išvykimas, laimės ieškojimas už valstybės ribų jau savaime yra reali grėsmė šalies valstybingumui, nacionaliniams interesams. Susidaro uždaras ratas – nėra gyventojų, kadangi nėra darbo, nėra darbo, kadangi nėra įmonių, nėra įmonių, kadangi nėra investicijų ir vartojimo rinkos, nėra gyventojų, – kurį būtina nutraukti. Nuolatinis valdžios skolinimasis iš užsienio fondų vien tik tam, kad atiduotų anksčiau paimtus kreditus, o ne kurti nacionalines užimtumo programas, Lietuvai gresia Graikijos ekscesu.

Valdžios vykdoma darbo rinkos liberalizavimo politika tik dar labiau paskatins emigraciją, kadangi mažiausiai ES apmokamo lietuvio darbininko beteisė padėtis prieš visagalį darbdavį, darbdavio nepagarba darbuotojui,  ir taip yra viena iš pagrindinių darbo jėgos migracijos priežasčių.

Europos Sąjunga dabar bando sušvelninti savo pačios šimtmečiais vykdytos kolonijinės politikos nelegalios imigracijos bumerango smūgį, padalindama pabėgėlius naujosioms Bendrijos narėms. Čia Lietuva turėtų užimti principingą poziciją, orientuotą į savo nacionalinių interesų apsaugą, o būtent – siekti Europos Sąjungoje atsisakyti agresyvios politikos aplinkinių šalių adresu, nutraukti ypač nenaudingą Europos Sąjungai ir Lietuvai ekonominio karo prieš Rusiją praktiką, normalizuoti santykius JTO Statute įtvirtintų principų – nesikišimo į šalių vidaus reikalus, savitarpio pagalbos, abipusės pagarbos, bendradarbiavimo ir ekonominės naudos, atsisakymo ginčus spręsti karine jėga ar grasinimo panaudoti jėgą būdu, laisvos prekybos, – pagrindu.

Nelegali migracija tai tik pasekmė, esminė priežastis – JAV/NATO agresija. Būtina šalinti priežastį, o ne eskaluoti neigiamas pasekmes!..

— Dėkoju už pokalbį.

Juozas IVANAUSKAS

LAISVAS LAIKRAŠTIS, 2015 m. rugpjūčio 29–rugsėjo 4, Nr. 32, http://www.laisvaslaikrastis.lt/

Leave a Reply