Teisininkas Jonas Kovalskis: „Norint sugriauti šalį, nereikia svetimų priešų – pakanka savųjų „patriotų“ bukaprotiškumo!..“

Vienas iš Lietuvos Mokslų akademijos salėje įvykusio forumo „Mūsų valstybės tikslas“ dalyvių, filosofas prof. Algirdas DEGUTIS, matantis realias grėsmes šalies nacionaliniam saugumui, toli gražu, ne dėl „teroristinės“ valstybės Rusijos esą kariaujančios su Ukraina, bet dėl savųjų „patriotų“ bukaprotiškumo – rusofobija grindžiamos užsienio politikos kurso bei karo kurstymo propagandos, neseniai pareiškė: „Valdžia turi liautis tarnavusi Briuselio „kolegų“ sumanymams ir pradėti rūpintis mūsų valstybės interesais!..

IMG_8128Šalies likimas įduotas į rankas tų, kuriems kosmopolitinio elito Briuselyje ar Vašingtone nuomonė yra daug svarbesnė už visuomenėje vyraujančias nuomones ir už Lietuvos interesus. Suvokdama tikrąsias Ukrainos krizės priežastis ir palaikydama gerus santykius su Rusija Lietuva būtų nepriklausoma, saugi ir klestinti valstybė. Landsbergio/Grybauskaitės pastangomis Lietuva tapo McCaino tipo pamišėlių vasalatu, JAV puolamosios ginkluotės placdarmu, tad ir pirmo atsakomojo smūgio auka. Šią padėtį šlovina valstybinė LRT, Delfi, 15min ir smulkesnė prestitucija“, – teigia A.Degutis.

Tuo tarpu minėto Forumo iniciatorius, signataras Zigmas VAIŠVILA, pasišovęs išaiškinti visuomenei, sakyčiau, sėkmingai sužlugdyto „forumo prasmes“, nes, kaip teigia prelegentas, tai yra „mūsų savigarbos ir išlikimo klausimai“, faktiškai jau pradėjo rinkiminę kampaniją: „Jei šiandien atsipeikėtume ir veiktume drauge visi Lietuvos piliečiai, būtų daug lengviau visiems. Mus visus vienija daug daugiau dalykų, nei skiria, o mes leidžiamės būti skaldomais ir net tarpusavyje kalbamės piktai. Už „Williams“, „Independence“, Snoro ir Ūkio bankų „užlenkimą“, VEKS-ą, Operos ir baleto teatro rekonstrukciją, energetikos „konsultacijas“ mokame visi – lietuviai, lenkai, karo propagandos į kampą baigiami įvaryti rusai, ukrainiečiai, karaimai, baltarusiai, žydai, latviai, t. y. visi Lietuvos Respublikos piliečiai.

Lietuvos piliečiai, susitarkime – 2016 metų LR Seimo rinkimuose nerinkime nė vieno sisteminio Seimo nario, nebalsuokime nė už vieną sisteminę partiją, nes jos visos mus Seime parduoda. Prezidentės D. Grybauskaitės, tapusios visuotinės ir militarizuotos korupcijos „stogu“, apkalta ir nepriklausomą prokurorą įteisinančio įstatymo priėmimas, rinkimų sistemos keitimas – neatidėliotini darbai, dėl kurių galime ir privalome vienytis, reikalauti to iš dabartinio Seimo“, – agituoja nepailstantis kovotojas su sistema, piliečių „vienytojas“ Z.Vaišvila, nesibaigiančiuose  forumo prasmės „išaiškinimuose“, lyg tarp kito, pareiškęs savo poziciją ir dėl pastaruoju metu ženkliai suaktyvėjusio Lietuvos militarizavimo – „Jei LR Prezidentė nusprendė, kad užsienio kariuomenė Lietuvoje būtina, o Lietuvos Konstitucijos 137 str. tai draudžia, tai referendumu 2016 m. Seimo rinkimuose balsuokime dėl atitinkamo šio mūsų Konstitucijos straipsnio pakeitimo“, – pataria Z.Vaišvila.

Natūraliai kyla klausimas: ar šiuo iš ties opiu Lietuvai klausimu aptaki signataro pozicija nereiškia kolaboravimo su rusofobija persmelktos valdžios SISTEMA?!.. (čia vertėtų prisiminti, kaip Z.Vaišvila pabandė „užtrumpinti“ prof. A. Degutį, pastarajam Forume skaitant pranešimą – „Lietuva liberalizmo ir rusofobijos gniaužtuose“…).

Niekam neturi likti abejonių, JAV/NATO eskaluoja įtampą ir savo veiksmais siekia sukelti III Pasaulinį karą, kurio priešakinė fronto linija eis ir per Lietuvą. Tai toks karas, kuris nepalieka vilčių išgyventi priešakinės fronto linijos gyventojams, tai yra mums visiems. Į šitokią grėsmę demokratinės, teisinės valstybės visuomenė turėtų reaguoti nedelsiant, o į Lietuvą atvykusius JAV karo pareigūnus pasitikti minia pasipiktinusių piliečių su plakatais „YANKEE, GO HOME!..“.

Lietuvos valdžios isteriškos kalbos apie Rusijos terorizmą neturi jokio – nei istorinio, nei juridinio pagrindo, ir yra klasikinė false flag informacinė ataka, kurios pagrindinis tikslas – suklaidinti šalies gyventojus, nukreipti jų dėmesį klaidinga kryptimi. Su teroristinėmis valstybėmis paprastai nutraukiami diplomatiniai santykiai, tačiau sukeltas propagandinis triukšmas toliau kalbų neina, tad visai akivaizdu, kad kuriami mitai apie Rusijos „terorizmą“ tėra įkyriai tiražuojami prasimanymai!..

Militaristinės psichozės, rusofobinės isterijos sąlygomis, ką pastebime sisteminėje žiniasklaidoje, eiliniams lietuviams, kurių smegenis 24/7 režimu iš visų pusių atakuoja emocingi pranešimai „rusai puola!“, gan sunku susiorientuoti. Masinės informacijos vartotojai šiuo metu tapo valdžios vykdomo informacinio karo prieš Tautą atakos objektu, atakos, kurios tikslas – priversti žmogų priimti „savarankiškai“ jam visai nenaudingą, valdžios brukamą sprendimą – eiti į karą prieš Rusiją už JAV/NATO interesus, kurie nieko bendro nei su jo paties asmeniniais, nei su nacionaliniais valstybės interesais neturi!..“, – išskirtiniame interviu „Laisvam laikraščiui“ savo principingą, argumentuotą poziciją dėsto profesionalus teisininkas Jonas KOVALSKIS,  kuris, remdamasis tarptautinės teisės normomis, tvirtai įsitikinęs, jog didžiausias agresorius šiuolaikiniame pasaulyje yra būtent JAV/NATO blokas, o  ne „teroristinė“ valstybė Rusija!..

———————————————————————————————————————

— Ką manote apie birželio 3 d. MA įvykusį forumą „Mūsų valstybės tikslas“ – ar šis renginys pasiteisino? Ko buvo galima tikėtis ir kas gi iš tikrųjų įvyko forumo metu bei jam pasibaigus, kai buvo paskelbta apie „Birželio 3-osios“ visuomeninės organizacijos (grupelės) steigimą?

— Renginys pavadinimu „Mūsų valstybės tikslas“ įvyko, tačiau vadinti jį forumu aš net ir labai norėdamas nedrįsčiau. Ir ne tik dėl to, kad jame dalyvavo vidutinio susirinkimo vertas dalyvių skaičius – kartais vienetai sugeba pasiekti tikslų, kuriuos, iš pirmo žvilgsnio, yra pajėgios pasiekti tik armijos. Ir ne dėl to, kad abejočiau, jog susirinkusieji neturi gerų ketinimų nuoširdžiai pasitarnauti Tėvynei – dauguma iš jų būtent dėl šios priežasties ir dalyvavo minėtame renginyje.

Be abejo, tokia apgailėtina ekonominė, socialinė, demografinė padėtis po ketvirčio amžiaus proamerikietiškos valdžios  valdymo Lietuvoje, mano nuomone, reikalauja radikalių, revoliucinių permainų. Akivaizdu, jog tauta yra nusivylusi savo beteise padėtimi, pilietinės visuomenės ir demokratijos būsena. Dauguma šalies gyventojų seniai nebepasitiki visomis keturiomis valdžios šakomis, valdžios institucijomis, jų vykdoma vidaus ir užsienio politika, ir yra nusiteikę esminiams pokyčiams. O ką šiais gyvybiškai svarbiais klausimais pasakė, su retomis išimtimis, „forumo“ kalbėtojai?

Paprastai renginys, pretenduojantis, nei daug nei mažai, į tautos balsą, turi garsiai, drąsiai, aiškiai ir konkrečiai atsakyti į tris esminius klausimus – kas yra blogai? Kas dėl to kaltas? Ką reikia daryti?

Visi kalbėjusieji, daugiau mažiau, tiksliai įvardino kas Lietuvoje nepateisino iš 1990 metais turėtų žmonių lūkesčių, kas kelia pagrįstą nusivylimą mūsų valstybe, stabdo visuomenės progresą, nukelia daugelio trokštamos socialinio teisingumo ir ekonominės gerovės valstybės tikslo įgyvendinimą į neapibrėžtą, labai tolimą ateitį, iki kurios, jei pasikliautume Eurostato prognozėmis, mes galime ir neišgyventi. Valdžios korupcija ir atotrūkis nuo paprastų žmonių, ekonominis nuosmukis, darbo žmonių beteisė padėtis, skurdas, masinė bedarbystė ir emigracija, socialinė ir turtinė kosminė nelygybė, socialinio aprūpinimo sistemos „reformos“, sveikatos apsaugos sistemos, švietimo ir mokslo liberali komercializacija bei viso to pagimdytos socialinės nelaimės, savižudybės, alkoholizmas, moralinė degradacija… Tai gerai žino 31 procentas lietuvių, gyvenančių žemiau skurdo ribos ir dar 60 procentų balansuojančių ties skurdo riba. Ieškant atsakymo į klausimą – „Kas kaltas dėl iš ties kritiškos padėties mūsų šalyje?“ – birželio 3 d. Forume kalbėjusiųjų oratorių nuomonės radikaliai išsiskyrė ir, panašu, nugalėjo 25 metus vykdyto valdžios informacinio karo prieš Tautą suformuota pozicija, kad dėl visų Lietuvos nelaimių yra kaltas Kremlius ir Putinas. Šią poziciją suponuoja skambus valdančiųjų „patriotų“ šūkis, viso jų gyvenimo ir veiklos credo – „Rusai puola“… Matyt, ne veltui sakoma: norint sugriauti šalį, nereikia svetimų priešų – pakanka savųjų „patriotų“ bukaprotiškumo!..

Per 25 metus buvo pakankamai laiko kiekvienam iš mūsų ir netgi patiems aršiausiems rusofobams suvokti biblijinę tiesą, kurią Jėzus išreiškė palyginimu: „Medį pažinsi iš vaisių. Kiekvienas geras medis duoda gerus vaisius, o blogas medis – blogus. Geras medis negali duoti blogų vaisių, o blogas – gerų“ (Mt 7 sk.).  Laikas atsikratyti senų fobijų ir pradėti ieškoti kai kam itin nemalonios, karčios, bet teisingos TIESOS, atsakant į klausimą – kodėl Lietuvos nepriklausomybės medis toks kreivas? Ir kodėl tie patys „sodininkai“ vis dar valdžioje?..

Rusų „okupantai“ išėjo 1990 metais ir paliko valstybę su 0 litų skola, o dabar Lietuva turi 60 mlrd. Lt. skolą – kodėl? Rusų gi jau seniai nėra? Rusai išeidami paliko išvystytą žemės ūkį, rentabiliai veikiančias pramonės įmones, kurias vėliau savi „patriotai” pardavė už metalo laužo kainą, motyvuodami – esą ši pramonė gamino nekonkurencingą produkciją. Todėl dabar nėra nei pramonės, nei konkurencingos produkcijos, nei darbo vietų, o veiklesni tautiečiai darbuojasi emigracijoje. Ar dėl to kaltas rusas? Didžiausias Baltijos jūros laivynas, paliktas „nepriklausomai“ Lietuvai, išnyko be pėdsakų, lyg rytmečio rūkas, atsirado keletas naujų milijonierių ir keli šimtai tūkstančių bedarbių. Ir vėl kalti mus „puolantys rusai“?!..

Lietuva pavirto iš elektros energijos eksportuotojos į importuotoją, sužlugdė savo atominę energetiką, paliktą ruso (beje, Zigmas Vaišvila galėtų nemažai papasakoti apie savo „kuklų“ indėlį šioje srityje), o dabar didžiuojasi energetine „nepriklausomybe“ – dar viena kolegialiai prastumta stambaus masto korupcine afera energetikos sektoriuje „Independence“?!!! Argi tai ne absurdo teatras?!.. Galiausiai, 1990 metais Lietuvoje, išsilaisvinus nuo „sovietinio okupanto“, gyveno 3,7 mln. lietuvių, o 2015 metais – jau visu milijonu mažiau – kas gi čia taip mūsų tautą „genocidina“?! 1993 metais į Lietuvos mokyklų pirmąsias klases atėjo 75 000 pirmokų, o 2014 metais – pirmokų net tris kartus mažiau! Ir vėl Kremliaus ranka?!..

Jau seniai laikas valdžioje esantiems „patriotams“ prisipažinti kaltes, eiti į Katedros aikštę ir daužyti savo galvas į liberalų suklotą nekokybišką grindinį… kol neprašviesės. Nors didesnė tikimybė, kad grindinys neatlaikys, tačiau pamėgint atlikti atgailą jiems tikrai vertėtų…

Vienintelis Forume nuskambėjęs pranešimas, kuriuo buvo bandoma tiksliai ir motyvuotai apibrėžti pagrindines paskutinio ketvirčio amžiaus Lietuvos nesėkmių priežastis, tai profesoriaus dr. Algirdo Degučio pranešimas – konceptualus, drąsus, pagrįstas, konkretus. Gerbiamas filosofas įvardino dvi esmines Lietuvos katastrofiškos būklės priežastis – liberalizmą ir rusofobiją – tai svarbiausios mūsų valstybės šuolio bedugnės link varomosios jėgos!.. Toks skausmingas praregėjimas į savo 25 metus puoselėtą „religiją“ buvo nepakeliamas birželio 3 d. susirinkusiems rusofobams, renginio organizatoriams. Ar ne todėl prof. A. Degučio objektyvus pranešimas buvo sutiktas dešiniųjų nepritarimo šūksniais, kas vėliau virto į organizuotą konjunktūrinių „ekspertų” profesoriaus pasmerkimo kampaniją? Visi jie, regis, yra liberalai, demokratai, tačiau kitokios nuomonės, kad ir pačios teisingiausios, pakęsti negali, deja!..

Todėl ir atsakymo į trečiąjį esminį klausimą – ką reikėtų daryti? – rimtos diskusijos formatas tame susirinkime Mokslų akademijos salėje įvykti negalėjo dėl objektyvių priežasčių. Kaip žinia, iš neteisingų prielaidų galimos tik klaidingos išvados. Taigi, perfrazuojant žinomą posakį, galima būtų drąsiai teigti: susirinkimas įvyko, tačiau forumo nebuvo…

— Renginio iniciatorius signataras Zigmas Vaišvila post factum nusprendė išsamiai paaiškinti visuomenei tariamas prasmes –  „Birželio 3-iosios Forumo prasmė. I dalis – Susivokime, kur atsidūrėme“… III dalis – Kodėl reikia būti piliečiais ir telktis?“ ir t. t.Jūsų nuomonė (kritiškos pastabos) vertinant signataro Z.Vaišvilos poziciją, jo „išaiškinimus“ bei įžvalgas,  kurios skelbiamos internetiniuose portaluose laisvaslaikrastis.lt; ekspertai.eu?

— Man sunku kritiškai kalbėti apie seniai pribrendusią pilietinę iniciatyvą ir Z.Vaišvilos gerus ketinimus keisti daugumai tautiečių nepriimtiną situaciją bei santykius su valdžia. Susipažinus su jo „įžvalgų“ turiniu, apima dvejopas jausmas – pokyčiai būtini, tačiau signataro siūlomų pokyčių apimtis, o ypač priemonės jiems pasiekti, prieštarauja vienas kitam.

Pastebimas akivaizdus prieštaravimas tarp turinio ir formos. Tad kyla abejonės dėl tikrųjų šios iniciatyvos tikslų, galinčių virsti eiline nacijos „gelbėjimo“ profanacija, priešrinkiminiu šou, pakeisiančiu tik „gelbėtojų“ pozicijas prie valdžios lovio. Labai noriu tikėti, kad klystu, tačiau ketvirčio amžiaus patirtis optimizmui pagrindo nesuteikia.

Pagal LR Konstituciją, valdžios institucijos privalo tarnauti Tautai. Ir tai yra absoliuti valdžios pareiga, o ne teisė, kaip dabar traktuoja „nusipelnę gyventi geriau“ ir jau senai gyvenantys geriau, nei likusi visuomenės dalis, valdžios atstovai. Bendradarbiauti su tauta privalo visos valdžios šakos. Nepaisant to, jog politikams privalu ieškoti bendradarbiavimo būdų ir formų, kiekvieni „demokratiški” rinkimai į valdžią atveda vis tuos pačius (su nežymiais pakitimais) politinius veikėjus, kurie mano esantys „lygesniais už lygius“. Be abejo, tokia padėtis sisteminius valdžiažmogius tenkina, nepaisant, jog Lietuvos gyventojų pasitikėjimo valdžios institucijomis reitingas jau seniai yra žemiau kritinio ir neviršija 10 procentų.

Sunku apsieiti be analogijų. Sakykite, ar jūs pirktumėte automobilį, kuris užsiveda tiktai iš dešimto karto? Žinoma, kad ne. Na, o mūsų įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžios, nežiūrint į labai menką patikimumo koeficientą, nesikeičia ir sėkmingai sau veikia toliau!..

Teismais ir teisėsauga, juk irgi pasitiki tik nedidelis procentas Lietuvos gyventojų. Ar jūs eitumėte gydytis pas gydytoją, kurio devyni iš dešimties pacientų miršta? Bėgtumėte nuo jo, kaip velnias nuo kryžiaus! Deja, praktiškai su teismais jūs neturite kito pasirinkimo, tad esate priverstas į juos kreiptis. Nėra nei pasirinkimo, nei galimybės reikalauti tikro teisingumo. Pasirodo, netgi kritikuoti aplaidžiai dirbančius Temidės tarnus neturime galimybės, nerizikuodami tapti įtariamaisiais tūlo teisėjo garbės ir orumo gynimo baudžiamojoje byloje!..

Panaši katastrofiška padėtis ir  sisteminėj žiniasklaidoj, vadinamoj ketvirtąją valdžia, todėl šią problemą derėtų aptarti atskirai…

Nenoriu nieko įžeisti, tačiau signataras Zigmas Vaišvila, būdamas prie dabartinės valdžios lopšio, ją puoselėjo ir rėmė, o dabar ir vėl siūlo piliečiams „bendradarbiauti su valdžia“, suprask, „vardan tos Lietuvos“.

O kad šita valdžia vis dar, nežiūrint į visišką pasitikėjimo praradimą, „sėkmingai“ funkcionuoja, naudodamasi savo privilegijuota padėtimi, geriausias to įrodymas yra tai, kad tautiečiai vis dar bendradarbiauja arba tiesiog kolaboruoja, renkant į valdžią vis tuos pačius veikėjus. Reikėtų žmonėms labai aiškiai pasakyti, įvardyti tikrąsias priežastis – kodėl bendradarbiauti su Tauta vengia oficialios valdžios atstovai?

Prisiminimai iš ciklo „kai aš buvau Sąjūdyje“, gal kažkam ir įdomus Z.Vaišvilos memuarų puslapis, tačiau užstrigti praėjusio amžiaus egzaltuotose iliuzijose, kurioms išsisklaidžius Lietuvą ištiko tragiškos pasekmės – ekonominio, finansinio, teritorinio, juridinio suvereniteto praradimas, mūsų valstybės tapimas valdoma iš Vašingtono ir Briuselio teritorija, be abejo, nėra teisingas atskaitos taškas.

Nuskambėjo labai jau ironiškai, kad tuoj po „Birželio 3-iosios grupės“ įkūrimo signataras Z.Vaišvila nuskubėjo „pasitarti“ su kuratoriais iš Vašingtono. Su tais pačiais „demokratijos eksportuotojais“, kurių „išmintingai“ vadovaujami Lietuvos liberalai išvien su konservatoriais 1990-aisiais „prichvatizavo“ ir į savo bedugnes kišenes perkraustė šalies piliečių sukurtą turtą, pagal Miltono Fridmano ir Čikagos berniukų receptus, iki paryčių skaičiavo balsus 1998 metų Prezidento rinkimuose, perdavinėjo amerikiečių Viljamsui Mažeikių naftą, uždarė Ignalinos Atominę elektrinę ir nepastatė naujos, 2004 metais vertė iš posto Respublikos Prezidentą Rolandą Paksą, 2008-aisiais apiplėšė socialiai remtinus vargšus, praskolino Lietuvą ir t. t. Tokios „bendradarbiavimo“ su dabartine valdžia kryptys tikrai nežada kritiškos situacijos pagerėjimo, o minėti „kuratoriai“ nei gerais darbais, nei norais realiai pagerinti šalies gyventojų padėtį, dar nė karto nebuvo pastebėti.

Tarybinė kariuomenė paliko Lietuvą taikiai, o štai kita okupacinė – NATO/JAV kariuomenė iš niekur dar niekada be kraujo upių neišėjo!.. Nematyti karo, inicijuojamo Vašingtono globalistų Lietuvos teritorijoje, NATO pajėgų agresyvių planų Pabaltijy, svetimos kariuomenės, sunkios puolamosios ginkluotės telkimo Marijos žemėje, nėra vien tik regėjimo sutrikimas, veikiausiai tai toli einantis politinis trumparegiškumas, su labai tragiškomis pasekmėmis mūsų Tautai ir valstybei. Žodžio laisvės, objektyvios informacijos ribojimas, pacifistų ir kitaminčių persekiojimas daug kam jau seniai bado akis, tačiau į Tautos „vienytojų“ įžvalgų akiratį, deja, nepatenka!..

Ir jeigu tokie gyvybiškai svarbūs nacionaliniai valstybės interesai yra už „Birželio 3-iosios  grupės“ deklaruojamų tikslų ribų, tai įsiklausyti bei suvokti paprasto eilinio žmogaus rūpesčius panašiame „gelbėtojų“ sambūryje, man regis, netgi teorinės galimybės nėra. Apibendrinant galėčiau pasakyti: Birželio 3-iosios „forumo“ prasmė būtent tame, kad mes, deja, taip ir nesusivokėme, kur esame, nors apie tai labai daug buvo ir tebėra kalbama!..

— Ar nemanote, kad Z.Vaišvilo periodiškai Seime rengiamos spaudos konferencijos, pasirodantys straipsniai, kritika sisteminės valdžios ir ypač prezidentės D.Grybauskaitės atžvilgiu – pasitarnauja vieno ar kelių žmonių reklamai, bet toliau kalbų neinama? Regis, panašios akcijos, kaip ir minėtas forumas, pasitarnauja ne tiek visuomenės informavimui, juolab ne piliečių telkimui konstruktyviam darbui, bet „garo nuleidimui“?

— Visiškai su jumis sutinku! Yra gražūs, teisingi žodžiai dėl žodžių. Kita vertus, gali būti ŽODIS-veiksmas, dinamika, veiklos vektorius. Būtent šito gausiuose signataro Z.Vaišvilos pasisakymuose aš pasigendu. Žodžių žaismas valdžios primestos kritikos rėmuose, pagal dabartinės valdžios nustatytas kritikos taisykles, eliminuoja pozityvių pokyčių galimybę.

Gyvename informacijos amžiuje, informacinėje visuomenėje, kurioje informacijos suvokimo lygmuo bei valdymas – lemiantis veiksnys. Valdantieji, siekdami savanaudiškų tikslų bei noro išsaugoti dominuojančią padėtį, žmonėms pateikia tik tokią informaciją ir tokiais kiekiais, kuri padeda politiniam „elitui“ įgyvendinti programinius JAV/NATO tikslus, dažnai prieštaraujančius viešai deklaruojamiems principams, mūsų valstybės tikslams bei visuomenės interesams. Mūsų valdžia nuolat kariauja informacinį karą prieš savo Tautą, daroma viskas, kad dezinformuojami tautiečiai priimtų jiems nenaudingus sprendimus. Tokiame informaciniame kare pirmoji žūsta Tiesa.

Rinkimai Lietuvoje – puikiausias informacinio karo pavyzdys. Mes kiekvieną kartą renkame lyg ir naujus, iš pirmo žvilgsnio, atstovus, atnaujintas programas bei partijas, tačiau kiekvieną kartą gauname vis tuos pačius veikėjus valdžioje, tą patį rezultatą – gyventojų padėties pablogėjimą ir valdančiųjų padėties pagerėjimą. Prieš kiekvienus rinkimus kruopščiai atrinktiems marginalams valdžia sudaro galimybę ir netgi tobulas sąlygas skleisti savo idėjas vien tam, kad būtų surinkti nepatenkintos daugumos balsai. Tokiu būdu užtikrinama galimybė SISTEMAI valdyti toliau.

Galima sakyti, tai visuomenės nepasitenkinimo valdžia „garo nuleidimo“ žaidimas. Na, o rinkėjams kas keturi metai skiriamas statistų vaidmuo, kai „demokratiškų“ rinkimų farso metu valdžia formaliai perduodama tariamai naujai, bet iš esmės vis tai pačiai valdžiai.

Štai taip paprasti piliečiai eilinį kartą (dar 4 metams) netenka galimybės įtakoti oficialios valdžios institucijas, priešintis valdžios priimamų sprendimų neskaidriam mechanizmui. Taip renkama valdžia atsiejama nuo savo šaltinio ir gyvena siaurų grupinių-partinių interesų uždarame rate. Šį ydingą procesą galima būtų pavadinti – valstybės pajamų privatizavimu per išlaidų nacionalizavimą. Pajamos nusėda valdžios „patriotų“ kišenėse, kai tuo tarpu išlaidos užkraunamos visai tautai. Funkcionuojant tokiam uždaram ciklui, visuomenėje neišvengiamai kaupiasi nepasitenkinimo, nesaugumo, nestabilumo, nepasitikėjimo jausmas, kuris oficialiai valdžiai gali baigtis Tautos teisingumo aktu. Štai kodėl „garo nuleidimo“ mechanizmas nuolat aktyvuojamas per valdžios aprobuotus marginalus, kuriems suteikiama teisė kritikuoti Sistemą, Valdžią, Prezidentę. Tai toks politinis žaidimas, kuris vyksta nuolat, periodiškai prieš kiekvienus rinkimus „atsinaujina“ ir kartojasi. Kilnus, teisingas, dvasingas poelgis yra nepakartojamas, unikalus, o žemo, niekšiško poelgio universali savybė – nuolatinis pasikartojimas!..

Todėl dežavu jausmas taip pat kartojasi, girdint Prezidentės D.Grybauskaitės pagrįstą ir pelnytą kritiką, nors A. Valinskas tai darė profesionaliau (visgi šoumenas!..). Vien ko vertas sparnuotas „valinskininkų“ eufemizmas – „Jūs prisicirkinote, dabar leiskite mes pasicirkinsime“. „Tautos žadintojai“  pateko į Seimą, tačiau „cirkinosi“ ir toliau konservatoriai, liberalai, o nuo tokio jų „cirko“ nei 2009-01-16 guminėmis kulkomis apšaudytiems prie Seimo žmonėms, nei apiplėštiems „naktinės reformos“ pensininkams, nei 330 000 bedarbių 2010 metais, nei pusei milijono emigrantų linksma tikrai nebuvo!..

— Ką reikėtų daryti, siekiant konsoliduoti Tautą, telkiant žmones į visuomeninę-pilietinę-politinę organizaciją šiuo ypač svarbiu, kritišku momentu, kai rusofobų užvaldytoje Lietuvoje, vykdant Vašingtono ir Briuselio globalistų politiką, vis garsiau žvanginama ginklais?..

— Ką daryti? Šiuo metu tai bene svarbiausias klausimas. Teisingas atsakymas nulems demokratiškos visuomenės išgyvenimui būtinas sąlygas, nubrėš vystymosi kryptį, sudarys sąlygas valstybės pozityviam vystymuisi, sukurs inerciją ir reikiamą dinamiką progresui gerovės valstybės link. Atsakymą į esminį Lietuvai klausimą visuotinio konsensuso pagrindu privalo pateikti plačiausi visuomenės sluoksniai. Žmonių laisvai išreikšta ir konsoliduota valia turėtų tapti privalomu artimiausios ateities veiksmų planu. Kiekvienas tautietis, norintis pasisakyti, turėtų būti ne tik išklausytas, bet ir išgirstas. Mano nuomone, telkiant žmones reikėtų akcentuoti būtent šiuos dalykus, kurių pasigedau Forumo organizatorių kalbose apie esamas negeroves šalyje bei batalijas su pelnytai smerkiama Lietuvos prezidente.

Forume „Mūsų valstybės tikslas“  buvo išsakyta absoliučiai teisinga mintis, kad tolesniam valstybės vystymuisi gyvybiškai būtina plačiausių visuomenės sluoksnių ir politinių jėgų konsolidacija, tačiau „vaišviliečių“ stumiama idėja, kad reikia bendradarbiauti su praradusiomis pasitikėjimą valdžios struktūromis galutinai susikompromitavusio liberalizmo ir rusofobijos pagrindu, švelniai tariant, atrodo kaip nesusipratimas, tarsi bičių kova prieš medų arba traukinio garo nuleidimas į švilpuką!..

Profesorius dr. Algirdas Degutis savo pranešime „Lietuva liberalizmo ir rusofobijos gniaužtuose“ argumentuotai bei įtikinamai įrodė, jog progresą Lietuvoje stabdo dvi pagrindinės kliūtys – liberalizmas ir rusofobija. Būtent liberalizmo (lietuviškoje versijoje) dėka mūsų šalyje buvo sukurta valdymo forma artima totalitarizmui, monopolizuotos viešojo gyvenimo sritys, atsirado siaurų klaninių interesų „lygesnių už lygius“ grupelė veikėjų, kuriems jokie įstatymai negalioja, kadangi jų vienintelis „įstatymas“ – tai pelnas, nusėdantis jų kišenėse!..

Įnirtingoje  kovoje dėl pinigų šie godūs, ambicingi veikėjai yra pasiryžę daryti ir daro sunkiausius nusikaltimus, laužo Lietuvos įstatymus. Lietuviškasis liberalizmas sukūrė ydingą politinę sistemą, kai suverenas Tauta per rinkimus iš esmės yra nušalinama nuo valdžios, o valdžia atiduodama veikėjams, kurie naudodamiesi galios svertais priima neskaidrius sprendimus privataus verslo interesams, monopolistams tenkinti. Tokiu būdu privatininkų interesai padaromi nacionaliniais ir ima dominuoti virš viešojo intereso. Liberali vykdomoji valdžia privačius interesus įgyvendina, o liberali teisminė valdžia ir teisėsauga represuoja bet kokį žmonių nepasitenkinimą. Taip vadinama ketvirtoji valdžia – žiniasklaida, kontroliuojama liberalų, formuoja tendencingą viešąją nuomonę, neva priešiškas viešajam interesui liberalizmo monstras – natūralus, priimtinas ir netgi dėsningas reiškinys?!..

Aktyviai propaguojama rusofobija liberalizmo apologetams padeda atitraukti visuomenės dėmesį nuo rimtų vidaus problemų, pateisinti šalies valdymo negatyvias pasekmes, pagrįsti privataus verslo projekto būtinybę, savanaudiškai privatizuoti nacionalines pajamas ir nacionalizuoti valstybės išlaidas.

Esant tokiai situacijai, visuomenė privalo sukurti veiksmingą kontrolės per asmeninę atsakomybę mechanizmą – liberalizmo savivalei apriboti iki viešajam interesui priimtino lygio. Būtina uždrausti rusofobiją, kaip tautinės nesantaikos kurstymo propagandą, kuri prieštarauja LR Konstitucijai ir JTO Tautų chartijos principams.

Pagrindinėse valdžios institucijose – įstatymų leidyboje, vykdomojoje valdžioje, teisminėje valdžioje ir žiniasklaidoje, būtina griežtai atsisakyti liberalizmo, o veikiančias valdžias atriboti nuo liberalizmo įtakos. Visos valdžios privalo tapti realiai nepriklausomomis viena nuo kitos ir kautis tarpusavyje dėl Konstitucijoje įrašytų piliečių teisių, laisvių įgyvendinimo bei apsaugos nuo bet kokių valdžios bandymų apriboti pamatines žmogaus teises.

Visų valdžių šakos turėtų būti subalansuotos kokybiškai, kadangi šiuo metu Lietuvoje akivaizdus disbalansas tarp dešinės ir kairės. Faktiškai valdžioje yra tik dešinieji, kurie daro viską, kad tikri kairieji (vadinamieji socialdemokratai nėra jokie kairieji, sprendžiant pagal  jų vykdomą politiką) į valdžią nepatektų. Tik reali pusiausvyra tarp kairės ir dešinės padėtų stabilizuoti Lietuvos politinių jėgų lauką ir sudarytų palankias sąlygas demokratijos raidai.

Žymus Lietuvos teisininkas profesorius hab. Dr. Valentinas Mikelėnas, matydamas kritiškai žemą žmonių pasitikėjimo teismais lygį, suformulavo lakonišką principą, kuris turėtų pakelti visuomenės pasitikėjimą teismais ir gali būti pritaikytas visoms valdžios šakoms: „Reikia sukurti tokią sistemą, kuri pašalintų nesąžiningus veikėjus, sudarytų sąlygas dirbti sąžiningiems ir užkirstų kelią patekti į sistemą nesąžiningiems veikėjams ateityje“.

Tikiuosi, pilietiškai aktyvūs tautiečiai, siekdami atgauti konstitucinę valdžią bei apginti nacionalinius šalies interesus, sugebės apriboti liberalizmo savivalės, godumo siautėjimą, sukurs veiksmingą valdžioje esančių kontrolės bei asmeninės atsakomybės mechanizmą. Šiuo metu tai gyvybiškai būtinas pilietinės visuomenės uždavinys!..

Realus valdžios nacionalizavimas – būtina ir neišvengiama sąlyga valstybei tinkamai funkcionuoti, atgauti Lietuvos ekonominį, teritorinį, kultūrinį, teisinį suverenitetą, išsivaduoti nuo Briuselio ir Vašingtono diktato. Tik laisva Tauta gali priimti sau, o ne užjūrio šeimininkams,  naudingus sprendimus. Suverenitetas galimas tik laisvo pasirinkimo sąlygomis, o bet kokia įtaka „iš šalies“, apribojimai valstybės suverenitetui galimi tik  aiškiai suvoktu ir objektyviai išreikštu Tautos sprendimu per Referendumą.

Kitas svarbus ir neatidėliotinas uždavinys – užsitikrinti Taiką, kaip būtiną valstybės gyvavimo bei išlikimo sąlygą. Pamatinė žmogaus teisė – tai teisė į gyvybę, nes be šitos teisės visos kitos teisės nebetenka prasmės. Liberalios valdžios pastaruoju metu kurstoma militaristinė psichozė, aršus nacionalizmas, rusofobiška isterija, galimo karo su Rusija oficialios valdžios skleidžiama propaganda – tai žaidimas su ugnimi ant parako statinės. Tokiam šalies balansavimui ant bedugnės krašto Tauta įgaliojimų tikrai niekam nesuteikė, todėl visuomenė privalo drąsiai, aktyviai, ryžtingai priešintis JAV/NATO bandymams sukelti III Pasaulinį karą ne tik kažkur Europoje, bet ypač Lietuvoje!..

Pasisakantys prieš karo kurstymo propagandą aktyvūs Lietuvos piliečiai privalo vienytis jau dabar, nelaukdami valdžios pritarimo. Būtina priversti oficialią valdžią išprašyti lauk jankių „demokratizatorius“ iš Marijos žemės, nelaukiant kol situacija taps tokia pat „nevaldoma“, kaip Jugoslavijoje, Afganistane, Irake, Libijoje, Sirijoje ar Ukrainoje, kur JAV „demokratijos eksportuotojai“ ir kareivos labai „šauniai pasidarbavo“…

Valdžios puolimas prieš LR Konstitucijos 25 str. įtvirtintą žodžio, informacijos laisvę, pasireiškęs š. m. kovo mėnesį per pareigūnų įvykdytas bauginimo akcijas, kratas, suėmimus, baudžiamąjį persekiojimą prieš Lietuvos piliečius-pacifistus, turi būti viešai pasmerktas ir absoliučiai netoleruotinas. Tai grubus žmogaus teisių pažeidimas, galimas tik liberalizmo ir rusofobijos viruso užkrėstoje valstybėje, sudarantis palankias sąlygas totalitarizmui visoje šalyje plisti. Visi NATO kariai-užsieniečiai privalo palikti mūsų šalį, o Lietuva turi tapti demilitarizuota zona. Dėl taikos reikia kovoti vieningai jau dabar, nedelsiant!..

Kaip žinia, darbas – tautos gyvavimo pagrindas. Tačiau liberalizmas laisvą piliečių iniciatyvą ir konkurenciją pavertė monopolijų diktatu nuosavybės neliečiamumui apeiti, sugalvojo šimtus būdų kaip privačią paprastų žmonių kuklią nuosavybę atimti ir paversti privačia „nusipelnusių gyventi geriau“ grupelės neliečiama, šventa nuosavybe. Darbo žmogus įstatymų pagalba buvo paverstas minimaliai apmokamu beteisiu įrankiu. Valstybės nusišalinimas liberalizmo įtakoje nuo ekonomikos valstybinio reguliavimo šalies ūkį pavertė ne laisvos rinkos ir liberalios demokratijos sritimi, bet urvinio kapitalizmo, liberalaus diktato zona, kurią drąsiai galima vadinti „laukiniu kanibalizmu“.

Būtina radikaliai peržiūrėti savininkų, darbdavių, ypač monopolininkų santykius su samdoma darbo jėga, atkuriant darbuotojų teises, socialinį teisingumą per sukuriamos pridėtinės vertės teisingo perskirstymo mechanizmą. Manau, absoliučiai didžiausios visuomenės dalies nepasitenkinimą ir pasipiktinimą pagrįstai kelia dabartinės valdžios nesugebėjimas užtikrinti ne tik priimamų sprendimų skaidrumą, ekonomikos projektų depolitizavimą, bet apskritai etikos eliminavimas iš viešojo administravimo sričių.

Etikos kodeksų buvo „prigaminta” labai daug, bet nuo to etikos nė kiek nepadaugėjo, o pačios etikos taisyklės, liberalų laisvo traktavimo dėka, tapo susidorojimo įrankiu su kitaminčiais, valdžios klanui neįtinkančiais asmenimis, politikais, pareigūnais, net ir tais atvejais, kai pagrindinio šalies įstatymo – LR Konstitucijos šie „disidentai“ nepažeidė. Etika paprasčiausiai buvo pasinaudota, tad ji tapo cinikų ginklu prieš padorius, garbingus žmones. Tokio įžūlaus liberalizmo mūsų visuomenei tikrai nereikia. Tiesa ir teisingumas pilietinėje visuomenėje – pamatinės vertybės. Lygiai taip ir įstatymo viršenybė, asmens laisvės ir teisės, jų apsauga ir gynyba – neginčijamas prioritetas.

Bet kokie draudimai, sudarantys sąlygas falsifikuoti istorinę praeitį ir dabartį, privalo būti panaikinti. Ir nors istorinė tiesa gali būti kai kam nemaloni, tačiau nei ją perrašyti, nei drausti niekas neturi teisės. Draudimas žmonėms laisvai kalbėti apie ištisą valstybės gyvavimo tarpsnį, nepatinkančios konservatoriams istorijos prilyginimas „okupacijos neigimui“, be abejo, yra nusikalstamas ir neteisingas jau vien todėl, kad istorinis teisingumas reikalauja gerbti ištisą kartą, kuri po II-ojo Pasaulinio karo buvo nugalėtojų tarpe ir po iškovotos pergalės prieš fašizmą atstatė karo suniokotą Lietuvą!.. Nedera liaupsinti ir heroizuoti tų, kurie tam priešinosi, ir kurti mitologiją, remiantis J. Gebelso propagandos principu – „atimk iš tautos istoriją ir tauta taps minia, o dar kita karta taps valdoma kiaulių minia“.

Tokia būtų mano asmeninė nuomonė dėl šiuo metu siektinų tikslų – Tauta, Laisvė, Taika, Darbas, Tiesa, Teisingumas (socialinis ir istorinis). Lietuvoje jau seniai subrendo poreikis esminėms permainoms. Labai tikiuosi, jog 25 metų liberalizmo savivalės ir nebaudžiamumo karti patirtis padės blaiviai mąstantiems tautiečiams šiuo iš ties kritišku momentu rasti teisingą išeitį, vieningai ginti mūsų valstybės nacionalinius interesus, priimti subalansuotus (teisingumo ir efektyvumo prasme) sprendimus. Būtina telkti neabejingus piliečius, formuojant alternatyvią politinę jėgą, kuri užtikrintų šalies ekonominį stabilumą bei progresą tolimesnėje raidoje.

— Reziumuojant – kokie būtų pagrindiniai akcentai, svarbiausi uždaviniai dotuoju momentu, konsoliduojant tautiečius politinei kovai su SISTEMA bei ruošiantis 2016 m. Seimo rinkimams?

Realių grėsmių – JAV/NATO inicijuojamo III Pasaulinio karo ir Lietuvos valdžios atviro kurso į totalitarizmą akivaizdoje mums būtina vienytis, jungtis, mobilizuotis tautiečiams kovai už savo teises. Reikėtų kurti iniciatyvines grupes visuose šalies regionuose bei informacinėje erdvėje, kurti vieningą organizacinę struktūrą – visiškai naują arba esamos politinės partijos, visuomeninio judėjimo pagrindu. Bene svarbiausias šiuo metu tikslas – radikalūs pokyčiai Lietuvos politinėje sistemoje, valdžios šakų atskyrimas ir subalansavimas pagal LR Konstitucijos nuostatą – „visos valdžios institucijos tarnauja Tautai“ – piliečių konstitucinių teisių ir laisvių užtikrinimui.

Šv. Augustinas sakė: „Valstybė, nevykdanti teisingumo, tai tik nusikaltėlių gauja“. Pilietinės visuomenės aktyvi pozicija bei įtaka valdžios sprendimams, operatyvios valdžios kontrolės mechanizmo sukūrimas, be abejo, tai būtų teisingas žingsnis pilietinės visuomenės link bei teisėtas aktas, verčiantis valdžiažmogius gyventi pagal įstatymus, o ne pagal mafijos taisykles. Susikompromitavusių ir ypač žalingų Lietuvai, valdžios primestų liberalizmo ir rusofobijos ideologijų atsisakymas vidaus ir užsienio politikoje leistų tautiečiams vienytis požiūrių panašumo pagrindu ir sustabdytų valdžios propaguojamą nesutaikomų skirtumų visuomenės fragmentacijos procesą.

Valdančiosios partijos ir jų kontroliuojamos valdžios struktūros sąmoningai ketvirtį amžiaus diegė Sizifo kompleksą šalies gyventojams – esą viskas beprasmiška, nieko pakeisti neįmanoma, aš mažas žmogus, nuo manęs niekas nepriklauso. Tokia ydinga politika ir ideologija pasitarnauja siauriems partiniams ir savanaudiškiems privataus verslo grupuočių interesams, tačiau absoliučiai negina viešojo intereso. Tokiu būdu ignoruojamos demokratiškos valstybės pamatinės vertybės.

Esminės permainos įmanomos tik tada, kai jų aktyviai ir vieningai siekia didžioji dauguma šalies gyventojų. Nelaukiant Seimo rinkimų piliečiai jau dabar turėtų aktyviai reaguoti į valdžios daromus LR Konstitucijos pažeidimus. LR Konstitucijos 137 str. skelbia: Lietuvoje negali būti jokių užsienio valstybių karinių bazių“. Jokia „savitarpio pagalbos“ sutartimi ši nuostata negali būti keičiama, pagrindinis šalies įstatymas gali būti keičiamas tiktai Referendumu!..

Šiuo kritišku momentu tautiečių kova už išlikimą, rengiamos protesto akcijos, piketai prie karo bei tautinės nesantaikos kurstytojų buveinių – JAV/NATO atstovybių ir karinių bazių, turėtų tapti nuolatiniais griežtais visuomenės įspėjimais ryšį su valdžios šaltiniu – Tauta praradusiems valdžiažmogiams.  Norėčiau pabrėžti, jog tai yra teisėtas, šiuo metu gyvybiškai svarbus politinis aktas. Politinė jėga, principingai ginanti mūsų valstybės nacionalinius interesus, aiškiai netoleruojanti ir visais įmanomais būdais besipriešinanti Lietuvos militarizacijai, net neabejoju, sulauktų daugybės pasekėjų.

Kitas grubus oficialios valdžios nusikaltimas – LR Konstitucijos 25 str. pažeidimas. Valdantieji nusprendė apriboti piliečių teises rinkti ir gauti visapusišką informaciją, turėti asmeninę nuomonę bet kuriuo socialiai reikšmingu klausimu ir ją laisvai reikšti. Pavyzdžiui, lietuviams buvo draudžiama žinoti, klausyti, žiūrėti „RTR planeta“, informacinę žinių laidą „Vesti nedeli s Dmitrijem Kiseliovym“ apie savaitės įvykius – BRICS, Graikija, įprastinės JAV/NATO niekšybės, pilietinio karo nusiaubta Ukraina, Odesos projankiškas gruzinas gubernatorius M.Saakašvilis ir „Dešiniojo sektoriaus“ maištas Mukačeve, Vakarų Ukrainos banderlogų (geriausių Lietuvos Prezidentės, konservatorių ir liberalų idėjinių brolių, tarnaujant USA karo nusikaltėlių gaujai) karo nusikaltimai 1943 metais prieš lenkus ir rusus Volynėje, bei kita svarbi informacija, pavojinga rėžimui Marijos žemėje, kurią tikrai verta pažiūrėti!..

Bet kokie draudimai informacijos šaltiniams, draudimas kalbėti valdžios politikams (ypač konservatoriams ir liberalams) nepatinkančiomis istorinėmis temomis, baudžiamasis kitaminčių persekiojimas, turėtų būti ryžtingai visuomenės pasmerkti. Tam pasitarnautų pilietinės protesto akcijos, reikalaujant valdžiažmogių, priėmusių minėtus sprendimus, asmeninės atsakomybės.

Konservatorių – liberalų inicijuotomis ir valdžios vykdomomis Darbo kodekso pataisomis siekiama paversti darbo žmogų beteisiu įrankiu, 21 amžiaus vergu. Puolimą prieš darbo žmogaus teises, suteikiant visas teises darbdaviui, o darbuotojui paliekant tik pareigą dirbti vergiškomis sąlygomis už minimalų atlyginimą, konservatoriai išvien su liberalais sėkmingai vykdo pastaruosius du dešimtmečius. Darbo žmonės, kurių Lietuvoje per milijonas, turėtų reaguoti nedelsiant į kiekvieną panašų valdžios išpuolį, vieningai, griežtai ir principingai. Bet kadangi piliečiams yra įdiegtas Sizifo kompleksas, užprogramuotas vergiškumo sindromas, tai padeda valdžiažmogiams ir toliau siautėti, nebaudžiamai ribojant darbuotojų teises…

Paminėjau tik keletą esminių programinių nuostatų, veiklos krypčių, siekiant konsoliduoti Tautą kovai su SISTEMA. Politinė partija, įtraukusi į savo programą ir prisiėmusi įsipareigojimus įgyvendinti šias nuostatas, manau, pajėgtų sugrąžinti žmonėms pasitikėjimą savo valstybe ir valdžios institucijomis.

— Dėkoju už pokalbį.

Juozas IVANAUSKAS

LAISVAS LAIKRAŠTIS, 2015 m. liepos 18-24, Nr. 27,  http://www.laisvaslaikrastis.lt/

Leave a Reply