The Telegraph rašo, kad ES gali žlugti 2016 metais. Gal mūsų valdžiai tai negresia?

Britų dienraštis „The Telegraph“ klausia: „O kaip apginti europiečius, nes ES pati tapo didžiausiu pavojumi kontinentui“.

greece-portal1_3370660b

 

Pacituosiu pradžiai šį aktualų „The Telegraph“ straipsnį, kuriame rašoma:

Arogancija, užsispyrimas, perdėta savivertė charakterizuoja Briuselio reakciją į Deivido Kameruno strategiją peržiūrėti Britanijos santykius su Europos Sąjunga. Referendumo dėl Britanijos narystės ES išvakarėse, kuris turi įvykti 2017 metais, premjeras paprašė tiktai paties kukliausio reformų paketo. Vienok nepalenkiami ES lyderiai atsisakė pripažinti kokias nors pozicijas. Net nežymūs apribojimai migrantų socialinių teisių buvo atmesti“.

Britų kvietimas permainoms buvo atmestas, todėl, kad niekas negali pasikėsinti į „dar glaudesnės sąjungos“ strategiją. Dogmatiškai mastančiam ES valdančiajam elitui Federalinės viršvalstybės triumfas – tai neišvengiamybė“.

…ЕС yra apgailėtinoje būklėje. Federalizmo pastatas griūna… Europos Sąjungos kūrėjai žadėjo atnešti taiką ir klestėjimą. Bet per savo grandiozinį kvailumą, jie sulaukia tiktai skolų, nusivylimo ir suirimo. ЕС neturi kokio nors demokratinio legitymumo, kas reiškia, kad jos pabaiga gali ateiti greičiau, negu tai įsivaizduoja politikai. Juk PAR aparteidas žlugo dramatiškai nelauktai 1990-jų pradžioje, Komunistinės vyriausybės Rusijos ir Rytų Europos 1980 -aisiais.“

2016 metais gali būti metai, kai ES sugrius ir britų referendumas taps nebereikalingas. Ekonomika be abejonės vaidina centrinę rolę bet kuriame dezintegracijos procese. Nepadės beribė optimistinė Briuselio propaganda ir vis didesnė mokesčių kontrolė iš centro, Euro sunkumai niekur nedingo. Augimas lieka anemišku, viso 0,3 procentai trečiame šių metų ketvirtyje, o skolininkų eilė ilga, kaip niekada. Bedarbystė Ispanijoje, kažkada buvusiame ES „stebukle“ sudaro 23 procentus. O Graikijoje šis rodiklis viršija 23 procentus. Bet ES negali išspręsti šios niekaip nenusilpstančios ekonominės krizės, todėl kad ji pati yra dalis šios problemos. Vieninga valiuta niekada nebuvo ekonomine iniciatyva. Tai, priešingai, buvo politinis instrumentas federalistinei dienotvarkei. Per prievartą sujungtos tokios skirtingos ekonomikos, kai Graikijos ir Vokietijos, buvo iškarto pasmerktos skoloms ir paralyžiui.“

Bręstantys susidūrimai ekonomikos politikoje bus dar labiau apsunkinti besitęsiančios migracijos katastrofos, kuri grasina sugriauti Europos socialinę struktūrą. Vietoj to, kad ginti europinę civilizaciją, ES veikė kaip instrumentas naikinantis mūsų gyventojus ir jų identitetą per savo liguistas atvirų sienų ir multikultūralizmo idėjas. Kaip tik prieš Kalėdas, buvo pranešta, kad daugiau negu milijonas migrantų pasiekė Europą per nekontroliuojamas sienas 2015 metais, beveik visi iš Rytinio Viduržemio regiono. Didelė tikimybė, kad antplūdis 2016 metais tik didės. Buvo juokiamasi iš patriotizmo, išjuokiama nacionalinio suvereniteto koncepcija ir fetišu padarytas laisvas judėjimas. ES nieko nepajėgia padaryti, kad perlaužti situaciją.“

Vietoje to, kad ginti europinę civilizaciją, ES tapo instrumentu naikinimo mūsų gyventojų ir jų tapatybės“.

Tai, be abejo, sukels dar gilesnį nusivylimą ES, kaip tai atsispindi augime anti migracinio įtūžio, anti-ES judėjimų, tokų kaip Nacionalinis frontas Prancūzijoje, olandų Laisvės partija ir švedų Demokratai. Bet įtūžis gali virsti į atvirą sukilimą 2016 metais, jeigu migracinė krizė sukels eilę islamistinių teroro atakų. IVIL atvirai giriasi apie pasiuntimą džichadistų į Europą per kiauras ES sienas, o Libano ministras pareiškė, kad 1 iš 50 Sirijos pabėgėlių gali būti IVIL ekstremistu.

Jeigu įvyks blogiausia, visa ES retorika apie taiką ir vienybę skambės kaip įžeidimas. Lengva įsivaizduoti, kaip masiniai mitingai terorizmo aukas atminti gali virsti į demonstracijas prieš Briuselį, ir Eurokratai gali likti pasimetę ir išgąsdinti, kaip Nikolae Čaušesku, kada susidūrė su priešiškai nusiteikusia minia Buchareste 1989 metais, neužilgo iki jo režimo kracho. Pjautynės gatvėse gali būti paskutiniu simboliu jų nepilnavertiškumo ir jų kritimo katalizatoriumi.“

Lietuviškos valdžios susikurtas antipasaulis ES krizės akivaizdoje

Pakanka pakeisti atskaitos tašką ir praeities, dabarties, ateities ribos netenka savo pastovumo – išyra laikų ribos. Ar tai įmanoma? O kodėl nė? Ne tik fantazija, bet ir mokslas įtikina mus, kad gyvenimas kitoje veidrodžio pusėje įmanomas, kad tai ypatinga realybės forma – antipasaulis.

Nei vienas fizikas iki šiol negalėjo atsakyti į „Alisos iš stebuklų šalies“ klausimą, kaip atrodo laikrodžio ciferblatas „anoje veidrodžio pusėje“ ir ar dega „kitoje veidrodžio pusėje ugnis židinyje“. Fizikams tai „paralelinis pasaulis“. Charles Lutwidge Dodgson (1832-1898) – anglų matematikas, logikas, rašytojas, anglikonų pastorius, savo žymiausiame kūrinyje – „Alisa Stebuklų šalyje“ sujungė antrąją veidrodžio pusę, t. y. antipasaulį su realybe.

Priešingai negu C.Dodgson, Lietuvos valdžia atskyrė nuo realaus pasaulio paralelinį pasaulį ir pati komfortiškai tame paraleliniame pasaulyje apsigyveno.

Jeigu mūsų pasaulyje per metus viskas dvigubai pabrango, tai valdžios paraleliniame pasaulyje kainos nepakito. Jeigu mes matome, kad valstybė išvogta, praskolinta, baigianti išsibėgioti, tai aname, paraleliniame, valdžios pasaulyje, vyksta klestėjimas, augimas.

simbolinis-vieningos-europos-valiutos-pasitikimo-renginys-66796386

Įdomu, į kokį pasaulį mūsų valdžia veža arabus ir negrus? Gal jais prisidengdami jie planuoja pabėgti į Vokietiją, Austriją, Švediją, kai Lietuvos gyventojams nusibos dviejų pasaulių sistema ir jie praradę bet kokią gyvenimo perspektyvą, išdrįs sukilti ir išdaužys visus Alisos stebuklų šalies veidrodžius?

file59354761_b69b3fcf

Duok Dieve, kad jie laimingai pabėgtų kartu su jų „pabėgėliais“ ir tais jų veidrodžiais.

Algimantas Labionka

Šauksmas

 

Leave a Reply