Valdas Anelauskas apie birželio 3 d. Forumą: „Kažkieno gudrios ausys kyšo už viso šito garo nuleidimo…“

Prabėgus kelioms savaitėms po ilgai planuoto, deja, ne itin pavykusio, galima sakyti, sužlugdyto renginio, vienas jo iniciatorių – signataras Zigmas Vaišvila išplatino poleminį straipsnį – „Birželio 3-iosios Forumo prasmė. I dalis – Susivokime, kur atsidūrėme“, kuriame be kita ko rašoma: „2015 m. birželio 3 d. įvyko Forumas Mūsų valstybės tikslas. Įdomu buvo stebėti ir negeranoriškus, ir mėgėjiškus samprotavimus apie tai, kas gi įvyko.

IMG_0185Nebijokime šį renginį lyginti su 27-erių metų senumo įvykiais toje pačioje Lietuvos Mokslų akademijos salėje. Labai sunkiai, tačiau nepaisant aibės trukdytojų ir psichologinių problemų įvyko tai, ko jau seniai nebuvo Lietuvoje – bandymas dalykiškai kalbėtis su valdžia. Tai labai svarbu. Emocijų, kaip ir Sąjūdžio renginiuose, buvo. Tačiau šis renginys pasiekė tikslą, kurio nenori matyti tie, kas rūpestį valstybės ir tautos likimu tik imituoja, bet nebando kalbėti apie esmę ir keisti padėtį konkrečiais veiksmais. O pakeisti galima tik drauge ir susitelkus, žinant tikslą. Ir priverčiant valdžią daryti tai, ką būtina daryti.

Kol kas Lietuvos Konstitucija mums visiems neleidžia atsisakyti valstybės ir Tautos išlikimo. Jei valdžia nenori to suprasti ar prisiimti atsakomybės, tai ją turime prisiimti visi tie, kas tai suprantame, norime pakeisti susidariusi situaciją ir galime tai padaryti. Kuo mūsų bus daugiau, tuo lengviau tai padarysime. Jei valdžia tai ignoruos, teks ją keisti. Konstitucija tai numato, tik reikia visiems suprasti savo pilietinę atsakomybę dėl savo ir Tautos likimo. Būtent pilietiškumas šiandien yra vienintelė ir pati svarbiausia priežastis, galinti ir turinti mus visus, Lietuvos Respublikos piliečius, visuomenines organizacijas ir net suvokiančias tai politines partijas, susivienyti ir susitelkti valstybės tikslui siekti…

…Tačiau tie, kas norėjo ir kam reikėjo, suprato Forumo svarbą ir jo prasmę, Forumo ir piliečių telkimosi pavojų sistemai, uzurpavusiai Lietuvos valstybės valdymo svertus ir įgyvendinančiai tik svetimą valią. Susitelkę piliečiai Lietuvą vėl grąžintų į tuos laikus, kai turėjome savo nuomonę ir drauge siekėme bendro tikslo.

Forume dalyvavo ir svečiai, kurie viešai nekalbėjo. Ne iš Maskvos, bet iš Vašingtono – Dž. Martino Masinio naikinimo ginklo neplatinimo tyrimų centro atstovai. Jų kvietimu birželio 19 d. diskutavome apie JAV ir NATO įsipareigojimus Europos sąjungininkams. Įdomiai diskutavome ir naudingai…“, – teigia Z.Vaišvila.

Prof. Algirdas DEGUTIS, susipažinęs su naujuoju Zigmo Vaišvilos opusu, buvo gan lakoniškas. Reziumuojant Zigmą: „Forumas – labai svarbus (nors neįvertintas), bet daug svarbesnis mano (Vaišvilos) slaptas susitikimas su „žaliais žmogeliukais“ iš Vašingtono, o svarbiausia – mano (Vaišvilos) postringavimai apie taiką ir draugystę…“.

LL pasiteiravo JAV gyvenančio disidento Valdo ANELAUSKO – kokį jam įspūdį paliko Sąjūdžio 27-osioms metinėms skirtas renginys? Atidžiai peržiūrėjęs filmuotą medžiagą, susipažinęs su Forumo dalyvių pasisakymais, pastarasis netryško dideliu optimizmu…

 ——————————————————————————————————-

Valdas Anelauskas: „Besidomint naujausiais įvykiais bei situacija mūsų Tėvynėje Lietuvoje, sulyg kiekviena diena vis daugiau ir daugiau manyje nerimo bei nusivylimo. Kartais pagalvoju, gal pas mane, kaip sakoma, „stogas nuvažiavęs“, kad aš vis ta mūsų Lietuvėle, nors ir kaip toli nuo jos būdamas, ligi šiol rūpinuosi, naktimis nemiegu apie gimtinę galvodamas… Suprantu, vistiek nieko aš tuo savo rūpinimųsi nepakeisiu. O gal jau per vėlu apskritai ką nors keisti, tarsi mūsų Tėvynę būtų apėmusi paskutinė vėžio stadija, priešmirtinė agonija?!..

Nepagailėjau laiko ir pažiūrėjau visą (ne vienu prisėdimu, aišku, o su pertraukomis)  birželio 3 dieną įvykusio Forumo vaizdo įrašą, ištisas penkias valandas!.. Ir žinote ką pagalvojau? Ogi visa tai man priminė italų kino klasiko Federiko Felinio filmus – „Orkestro repeticija“ ir „Laivas plaukia“. Manau, šiuos filmus tikrai daug kas matė ir Lietuvoje, tad gerai supranta, ką turiu omeny. Tiesiog farsas ir tiek. Tuštybės persisunkę žmonės, atrodytų, lyg nesuprantantys daugiau nieko, kas dedasi už siauro, jų pačių susikurto pasaulėlio ribų…

Žodžiu, įvyko būtent tai, apie ką dar Forumo išvakarėse kalbėjo gerbiamas profesorius Algirdas Degutis, „dar vienas pirstelėjimas į vandenį“, ir tiek: Bijau, kad Forumo sušaukimas ir dar vieno organizacinio darinio – LPS ar pan. – kūrimas gali tapti ne patriotinės Lietuvos konsolidavimo, o jos tolesnio fragmentavimo veiksniu.

Jeigu Forumo iniciatoriai neis kartu, ne solidarizuosis – atvirai ir demonstratyviai – su jau veikiančia politine TT struktūra (likusia „vienintele parlamentine partija Lietuvoje, kuri gina nacionalinius valstybės interesus“, anot R. Pakso), tai naujo darinio (LPS) atsiradimas bus suvoktas kaip atsiribojimas nuo TT, ir tai bus dar viena vinis į patriotinės konsolidacijos karstą. Jo atsiradimas bus išjuoktas, kaip dar vienas pirstelėjimas į vandenį. O tai tik sustiprins valdančių kosmopolitinių jėgų poziciją.

Žodžiu, bijau, kad Forumas gali būti kontraproduktyvus – jei nurodytoji sąlyga nebus patenkinta, jis susilpnins, o ne sustiprins patriotines jėgas“, – sakė A.Degutis. To ir galima buvo tikėtis…

Beje, vienintelis išties puikus pasisakymas birželio 3 d. Forume — tai profesoriaus Algirdo Degučio, o visa kita — grynų gryniausias marazmas, ir dar su tokiu, sakyčiau, gan aštriu rusofobišku kvapeliu!..

Degutis apie tGerbiamas profesorius po Forumo man parašė, kad bijojo, jog viso pranešimo gal net negalės perskaityti, būtent dėl rusofobų obstrukcijos. Vienu metu salėje išties buvo kilęs šurmulys, žiūrėdamas įrašą aš net pagalvojau, kad gal ims Lietuvos rusofobai švilpti ir kojomis į grindis daužyti, kaip tai darydavo visokie anarchistai per mano paskaitas Oregono universitete… Ar tik Zigmas Vaišvila, priėjęs A.Degučiui kalbant prie tribūnos, nepaliepė baigti jam kalbą?!.. Pamačiau, kad susirinkę prolandsberginiai „patriotai“, net nesiruošė išklausyti kitokios nuomonės, pradėjo laidyti replikas bei demonstratyviai išeidinėti iš salės. Retorinis klausimas: kokio velnio rinktis į diskusijas, jei nepakenti kitokios nuomonės?.. Labai gaila, bet tenka daryti išvadą, kad kažkas pradėtų keistis turi atsirasti kitas bendradarbiavimo suvokimas…

Beveik kiekvieną iš ten kalbėjusiųjų, kaip aš supratau, juk „rusai puola“, na o signataras Audrius Rudys nesidrovėdamas visai atvirai pareiškė, kad būtų nieko prieš savo anūkų „suanglėjimą“, kas jam atseit geriau, negu „rusenimas“… Taip kad, vienareikšmiškai, kažkieno gudrios ausys kyšo už viso šito garo nuleidimo!.. Kaip kažkas „Facebook“ tinklapyje labai teisingai pastebėjo, aš irgi taip sakau: „Siūlau šį Vaišvilos ir kompanijos „Birželio 3-iosios“ projektą laidoti, iškart, net nesiaiškinant, kokios lyties šitas kūdikis ir kas jo tikrieji tėvai…“. Tai toks mano galutinis įspūdis, tokia mano nuomonė apie Forumą.

Perfrazavus legendinio Federiko Felinio filmo pavadinimą, galima būtų sakyti – „Durnių laivas plaukia toliau“ Tiksliau, šis laivas jau skęsta, o kas dar gali, bando gelbėtis. Todėl ir emigracijos – evakuacijos iš Lietuvos srautas, kaip neseniai buvo pranešta, lyginant su pernai metais, šiemet beveik padvigubėjo. Nors atrodytų, blogiau būti jau nebegali, bet iš tikrųjų visi puikiai tai suprantame, kad bus, oi bus dar ir blogiau!.. Matyt, todėl vis prisimenu gerai žinomą posakį: pesimistas visada sako, jog blogiau ir būti negali, kai tuo tarpu optimistas sako, kad gali, ir dar kaip gali!.. Na tai ir aš šiandien gal greičiau optimistas esu, negu pesimistas. Optimistas juodaja prasme…

Kodėl, pavyzdžiui, šiuo metu Lietuvoje apskritai nėra jokios rimtesnės opozicijos? Štai, žiūrėkit, praėjusį savaitgalį Slovakijos sostinėje Bratislavoje įvyko daugiatūkstantinė demonstracija prieš ES nustatomas imigrantų kvotas, Italijos sostinėje Romoje tą pačią dieną šimtai tūkstančių žmonių susirinko į didžiausią Italijos istorijoje demonstraciją prieš seksualinių iškrypėlių „santuokas“. O ką tuo metu veikė Lietuvos „opozicionieriai“? Kai visa demokratiškoji Europa kyla už savo teises ir ateitį, tai Lietuvos rusofobiškieji „patriotai“ laksto su žovto-blakitnom vėliavomis, isteriškai klykaudami – „Slava Ukrainie, herojam slava!..“ ir keikdami „fašistą Putlerį“, tačiau nė piršto nepajudina, kai reikia pakovoti už savo šalies interesus…

Jeigu ištikrųjų norima laimėti sunkią kovą, tai kovotojams pirmiausia būtina SUSIVIENYTI, bet Lietuvos disidentai elgiasi priešingai: „du lietuviai – trys partijos“!.. Aiškiai matyti, daugelio asmeninės ambicijos tokios didelės, tarsi vienas kitam saulę užstotų. Visi atskirai pernelyg susireikšminę, ambicingi, tačiau kol bus kiekvienas atskirai, kol  kiekvienas vien tik savo asmenybę kels aukštyn, tol jokio reikšmingesnio opozicinio judėjimo Lietuvoje tikrai neatsiras! O bus tiktai, kaip lietuvių literatūros klasikas Juozas Baltušis kažkada sakė, skalsu kalbos…

Manau, per savo didžiulius, ambicinguosius ego žmonės vienas su kitu nesusikalba, neranda nei kompromisų, nei sąlyčio taškų. Išties labai blogai, kai Lietuvoje disidentai galvoja ir kalba ne apie tarpusavio panašumus, ne apie tai, kas galėtų juos jungti ir suvienyti, bet apie skirtumus!..

Grįžtant prie minėtojo Forumo, tai man atrodo, jog signataras Zigmas Vaišvila, panašiai kaip ir jo kolega Rolandas Paulauskas, yra tokie, kaip mūsų vaikystės animacinio filmuko herojus KATINAS, kuris mėgdavo vaikščioti vienas…

Tarkim, aš labai mėgstu kalnus bei dykumas būtent todėl, kad ten galiu jaustis taip, lyg viskas aplinkui, kiek tiktai akys aprėpia, priklauso man ir tiktai man, tad nenoriu su niekuo dalintis. Bet kur kas blogiau, kai dabartiniai Lietuvos opozicionieriai, disidentai, savo politinėje veikloje visąlaik jaučiasi taip, tarsi nuo kalno viršūnės į viską žiūrėtų. Kai tuo tarpu sisteminiai konservatoriai, liberalai ir socdemai – kuo puikiausiai tarpusavyje sutaria ir yra labai vieningi. Tik pažiūrėkim, kokia vienybė Lietuvos politikoje pasireiškia tarp konservatorių ir liberalų. Net jeigu tai prieštarauja tradicinėms politinio žaidimo taisyklėms, sisteminių partijų vienybė Lietuvoje akivaizdi ir visų jų tikslai vienodi: tarnaujant užsienio, Briuselio ar Vašingtono ponams pražudyti Lietuvą!..

Daugelis gerai prisimename rusų bardo Bulato Okudžavos dainą – „Susikibkime rankomis, draugužiai, kad nepražūtume pavieniui“. Jeigu vieni kitų nepalaikysime ir tarp disidentų nebus tvirtos VIENYBĖS, mes tikrai prapulsime, nieko, visiškai nieko realiai nepasiekę. Jau vien todėl būtina užmiršti tarpusavio nesutarimus, skirtumus, ambicijas. Šiandien mums būtina telktis ir vieningai daryti viską, kas įmanoma, siekiant sustabdyti visą tą beprotybę Lietuvoje, kol dar valdžiažmogiai galutinai nepražudė lietuvių Tautos! Ir jeigu mums nepavyks to padaryti – tai bus didžiausia tragedija lietuvių Tautos istorijoje!..

 Dviejų nuomonių šiuo klausimu tikrai negali būti – mums tiesiog būtina konsoliduoti opozicines jėgas! Jeigu to nedarysime, mūsų Tautos priešai ir toliau valdys Lietuvą. Argi ne akivaizdu, valdžiažmogiai Lietuvoje jau seniai dirba svetimos šalies labui?!.. Lietuvos valstybė jiems tarsi neegzistuoja ir turi būti kuo greičiau sunaikinta, nes to reikia Amerikos globalistams. Amerika šiandien nori kariauti prieš Rusiją. O jeigu pačiame Europos centre kils didelis karas, tai bus kariaujama iki paskutinio ukrainiečio, iki paskutinio lietuvio…

——————————————————————————————————-

Kazimieras JURAITIS: Ar birželio 3-oji – saugumo kuruojamas projektas?

ClickHandler.ashx„To savo kalba tarp eilučių klausė (ar teigė?) istorikas Algimantas Kasparavičius. Jis priminė, kad Sąjūdžio ir KGB tarpusavio veiksmų koordinavimas ir susitarimai atvedė mus į šiandieną. Ar toks koordinavimas ir susitarimai buvo ir šiame Forume? Galvokite, ką norite. Bet Romualdo Ozolo šarvoti Mokslų Akademijoje neleido, motyvuodami, jog jis nebuvo akademiku.

Emocinis renginio fonas buvo daugiau radikalus, tačiau pagal pasisakymų skaičių persvėrė proglobalistinė pusė. Signataras Zigmas Vaišvila – šaudytas vilkas, puikiai žinantis saugumo tarnybų žaidimo taisykles. Būtų naivu galvoti, jog tokie renginiai vyksta lyg savaime, netyčia, nebandant jų kontroliuoti. Veikiausiai vyksta daugiasluoksniai žaidimai su improvizacijomis iš abiejų pusių. Pirmą kartą per pastaruosius metus signataras veikia su komanda. Baigiamojoje kalboje jis pakvietė prisijungti. Liko neaišku, prie ko – prie dešinės, kairės ar prie viso kompoto? Nes kol nėra suformuluotų bent jau Birželio 3-osios Forumo siekių ar apibendrintos pažiūrų sistemos, programinių nuostatų – burtis nėra aplink ką. Taigi, ar paliks pėdsaką Birželio 3-iosios susirinkimas Lietuvos istorijoje – parodys netolima ateitis.

Jei neatsikratysime rusofobijos – mums galas. Tokį požiūrį nuosekliai dėsto profesorius Algirdas Degutis, jis liko ištikimas sau ir šį kartą. Skaitant pasisakymą, jį bandė nutraukti oponuojantys Forumo dalyviai. Bet pagal emocinį kitų dalyvių palaikymą panašu, kad profesoriui pritarė didžioji dauguma susirinkusiųjų. Apskritai Algirdo Degučio kalboje dėstomas mintis jau galima būtų naudoti kaip pagrindą politinės jėgos programinėms nuostatoms formuoti. Jeigu, žinoma, joms pritartų tos jėgos organizatoriai ir koordinatoriai. Jo pasisakymo nekomentuosiu, nes jis labai aiškus ir be komentarų“.

———————————————————————————————————-

Jonas KOVALSKIS: „Dauguma forumo dalyvių neužmiršo pažymėti, kad dėl visų Marijos žemių nelaimių yra arba ruošiasi būti kalta … Rusija!..“

KOVALSKIS_Jonas„Peržiūrėjau Forumo „Mūsų valstybės tikslas“ pasisakymus. Pasiliko slogus įspūdis, kurį galima būtų apibūdinti rusišku posakiu „Начали за здравие, кончили за упокой“. Pagal formą šis Forumas atstovaujamas labai kukliai, pagal turinį – rusofobiškas renginys alternatyvios tikrovės temomis. Visi kalbėjusieji pabrėžė Lietuvos ekonominio, finansinio, teisinio, nacionalinio suvereniteto praradimą po 25 metų „laisvės“ Vakarų įtakos dėka, TAČIAU dauguma forumo dalyvių neužmiršo pažymėti, kad dėl visų Marijos žemių nelaimių yra arba ruošiasi būti kalta … Rusija!.. Tokia diskusija valdžios melo propagandos primestų stereotipų rėmuose, savaime suprantama, negali būti konstruktyvi ir duoti pozityvų rezultatą.

Todėl ketvirtį amžiaus trunkančio ydingo valstybės valdymo apgailėtinos pasekmės, teisingai įvardinti esamos padėties pražūtingi Tautai trūkumai, deja, buvo atsieti nuo priežasčių – Vakarų destruktyvios kolonijinės politikos posttarybiniame pasaulyje. Todėl ir gavosi taip, kad visas Forumo garas išėjo į švilpuką!..

Istorikas A.Kasperavičius pateikė mums liberalaus snobizmo ir vakarietiškos demagogijos perlų, jeigu jis nebūtų prasilenkęs su pašaukimu ir būtų tapęs tolimos „parapijos“ klebonu, šiandien parapijos davatkų jau būtų laikomas nesantuokiniu Kristaus broliu. M.Čekavičius buvo taiklus su kolonijos pavadinimu, tačiau ne iki galo. D.Šlapakauskas buvo teisingas, tačiau rusofobiškame renginyje Stalino citata skamba disonansu.

 Vienintelis pavykęs bandymas apibrėžti dabartinės Lietuvos liūdną būklę per priežastinį pasekminį ryšį, vadovaujantis objektyvumo kriterijumi, ir dėl to susilaukęs dogmatikų nepasitenkinimo, buvo profesoriaus dr. Algirdo Degučio pranešimas „Lietuva liberalizmo ir rusofobijos gniaužtuose“, kurį pelnytai verta pacituoti visą. Nesutikčiau tik dėl vieno – metodologiškai nekorektiška lyginti tai, kas buvo tik teorijoje – komunizmą, su tuo, kas jau realiai plėšikauja žemėje daugiau nei du amžiai – liberalizmu. Visa kita drąsu, netikėta, tikslu.

Birželio 3 d. Forumas buvo nedrąsus bandymas atgaivinti Sąjūdį. Bet ar verta gaivinti idėją, kuri buvo tik Džino Šarpo „spalvotos“ revoliucijos teorijos pritaikymas, ir kurios dėka tapome, kaip ir buvo planuota Vašingtone, JAV kolonija, praradome Lietuvos ekonominį, finansinį, teritorinį, juridinį suverenitetą, o antiliaudinės propagandos, holivudinio mėšlo ir smegenų plovimo dėka sparčiai prarandame savo nacionalinį identitetą?!.. Gal nereikia išradinėti dviračio, kuris jau puikiai veikė, ir vienytis kovai už socialinio teisingumo valstybės sukūrimą. Tuo labiau dabar galime drąsiai lyginti formacijas, kuriose žmogus, paprastas, doras ir eilinis, gyveno geriau – tarybinėje ar laukinio kanibalizmo (liberalizmo=fašizmo)?..

Klasikų citatos apie dabartinę „liberalią“ Lietuvą:

„Pasiūlykite kapitalui 10 procentų pelno, ir kapitalas sutiks dirbti, dėl 20 proc. pelno kapitalas labai pagyvėja, dėl 50 proc. jis yra pasiruošęs nusisukti sau galvą, dėl 100 proc. jis sulaužys bet kokius žmogiškuosius įstatymus, dėl 300 proc. pelno nėra tokio nusikaltimo, kuriam kapitalas nesiryžtų, net jeigu jam už tai grėstų kartuvės“. (Karlas Marksas)

Jeigu kapitalizmas sugebėtų gamybą pritaikyti ne maksimaliam pelnui gauti, o sistemingam liaudies masių materialinės padėties gerinimui, jeigu jis galėtų skirti pelną ne parazituojančių klasių įgeidžiams tenkinti, ne išnaudojimo metodams tobulinti, ne kapitalo išvežimui, o sistemingam darbininkų ir valstiečių gerbūviui kelti, tokiu atveju nebūtų jokių krizių. Tačiau tada taip pat kapitalizmas nebūtų kapitalizmu. Kad panaikinti krizes, reikia sunaikinti kapitalizmą“. (J. Stalinas)

TSRS sugriovusi „Perestroika“ ir vadinamasis „Sąjūdis“ su savo analogais kitose tarybinėse respublikose, patinka tai pripažinti rusofobiškiems „patriotams“ ar ne, vis dėlto buvo organizuota sąmoningai, planingai, TSRS viduje buvusių išdavikų ir Vakarų įtakos agentų, kurie drauge su prezidentu Michailu Gorbačiovu ir jo klika priešakyje nusprendė sugriauti sovietinę imperiją. Vėliau tie patys, TSRS iš vidaus griovę nomenklatūrininkai, kompartijos bilietų nešiotojai, greitai ir sėkmingai tapo naująja buvusių tarybinių respublikų buržuazija, pakeitę spalvas ir frazeologiją, susitelkę po Džordžo Sorošo „Atviros visuomenės fondo“ vėliava, tapo „demokratijos“ ir „laisvos rinkos“ šaukliais. Būtent tokie veikėjai – buvę kompartijos bilietų nešiotojai, politiniai išverstaskūriai, bailiai ir savanaudžiai karjeristai, kartu su jų istorinę estafetę perimančiu buržujų „auksiniu jaunimu“ (pvz., kaip G.Landsbergis arba A.Mazuronis) – ir sudaro šiandieninės Lietuvos politinį „elitą“. Didelė dalis senojo „elito“, manau, buvo jei ne KGB kadriniais darbuotojais, tai bent KGB bendradarbiais. Ir kadangi šiandien šis faktas jiems yra, švelniai tariant, politiškai neparankus, tai kodėl gi tai turėtų būti viešinama?

Juk tai tik pakenktų „gerbiamų ponų“ politinėms karjeroms, jų „respektabilumui“ ir landsbergizmo religijos kanonų apibrėžiamam  „patriotų“ įvaizdžiui!..

Lietuvos politinis „elitas“ bei oficialioji propaganda springsta vergišku liokajišku džiaugsmu ir rusofobine isterija – Baltijos jūroje Lietuvos vergų šeimininkas surengė karines pratybas ir pademonstravo vietinėms US penktoms kolonoms savo bizūną!!!

Verta prisiminti, kokie tai yra žvėrys – USA/NATO karo nusikaltėliai, ką „gero“ jie nuveikė per savo banditiško gyvavimo istoriją… Amerikos politologas Polas Kreigas Robertsas apie šalis, kurias kolonizavo jankiai – tikra KATASTROFA toms šalims. Lietuva tampa labai panaši į žymaus JAV analitiko pateiktą Ukrainos apibrėžimą – „Ukrainos gyventojai juda link kapinių…“.  Taip P.K. Robertsas kalbėjo apie tolesnės raidos perspektyvas. Kitų šalių, į kurias JAV įsikiša su savo „demokratija“ bei „spalvotomis revoliucijomis”, likimas atrodo labai panašus. Toliau vystantis ta pačia linkme Ukrainos laukia neišvengiamas žlugimas socialiniame, ekonominiame ir politiniame frontuose…“.

——————————————————————————————————–

Juozas IVANAUSKAS
Post Scriptum:

Manau, vertėtų atkreipti LL skaitytojų dėmesį į Zigmo Vaišvilos naujausiame opuse išsakytą kritiką politinės partijos Tvarka ir teisingumas adresu:

Forumo išvakarėse nutiko svarbus įvykis – po pirmininko pasikeitimo ir viešo Prezidentės D. Grybauskaitės palaiminimo Darbo partija tapo sistemos dalimi. Prezidentės nekantrumas iškart pasikviesti jos naująjį pirmininką pats savaime iškalbingas – pasitvirtino senas mano pastebėjimas, kad Darbo partijos byla yra ne politinė, o politikos darymo įrankis. Tad protesto balsus ši partija jau praranda. Į šiuos balsus pretenduojančiai partijai Tvarka ir teisingumas laikas apsispręsti – tapti šios sistemos dalimi ar ginti valstybę ne tik žodžiais, bet ir darbais. Neužtenka partijos pirmininko Rolando Pakso pasisakymų už Lietuvos valstybę – šios partijos frakcijos balsavimai Seime, deja, yra sisteminiai, t. y. išvalstybinantys mūsų valstybę. Nuoširdžiai linkiu šiai partijai nedelsti apsispręsti, kol nevėlu…“.

Signataras Zigmas Vaišvila, kritikuodamas ar netgi bandydamas savarankiškai įtakoti TT frakcijos Seime darbą, regis, pasuko klaidingu keliu. Tiek strategiškai, tiek ir taktiškai elgiasi absoliučiai kvailai ir netinkamai. Visų pirma, organizuojant Forumą „Mūsų valstybės tikslas“, deja, taip ir „neradęs laiko” susitikti rimtam, konstruktyviam pokalbiui su partijos Tvarka ir teisingumas pirmininku, prezidentu R.Paksu, Z.Vaišvila uoliai ėmėsi darbo dėl dar nesunaikintų litų gelbėjimo bei referendumo kartelės mažinimo (ir kam gi dabar tai rūpi?!..). Nei vieno, nei kito klausimo artimiausiu metu tikrai nepavyks išspręsti teigiamai, tačiau praradimas šiai dienai yra akivaizdus, ir tas praradimas vadinasi – PASITIKĖJIMO PRARADIMAS.

Čia aš turiu omenyje pirmiausia prezidentą Rolandą Paksą, kuris turi pagrindo nepasitikėti minėto Forumo iniciatoriumi. Manau, kitaip ir būti negali, nes Z.Vaišvila ėmėsi iniciatyvos, kurios potekstėje – nepagrįsta kritika ir netgi priekaištas prezidentui R.Paksui, esą jis deklaruoja vienaip, o TT frakcija Seime elgiasi priešingai… Tokie Zigmo „ėjimai“ nėra konstruktyvūs, sakyčiau, netgi labai žalingi galimos konsolidacijos prasme. Nejau Z.Vaišvila tikisi tokiu būdu, t. y. partizaniškai veikdamas TT frakciją, užsitarnauti „tvarkiečių“ lyderio pasitikėjimą? Kvailiau ir būti negali!..

Kitas labai svarbus momentas – Strasbūro Žmogaus Teisių Teismo sprendimo vykdymas atkuriant prezidento Rolando Pakso politines ir pilietines teises Lietuvoje, tai nėra vien tiktai „jo klausimas“, kaip teigia Z.Vaišvila:  „Laukti, kol R. Paksui pavyks ar nepavyks išspręsti jo klausimą yra neatsakinga. Jį suprantu, bet ir jis turi apsispręsti…“.

Iš tikrųjų juk šiuo konkrečiu teisingumo atstatyme nieko asmeniško nėra, juolab suvokiant, jog Lietuvoje buvo įvykdytas valstybinis PERVERSMAS, kuomet klaninė „valstybininkų” grupuotė, palaikanti šiuo metu veikiančią korupcinę, rusofobišką valdžią, karo propagandos SISTEMĄ, nuvertė teisėtai žmonių išrinktą Lietuvos Prezidentą. Po 2004 m. Lietuvoje įvykdyto perversmo į Prezidentūrą antrai kadencijai sugrįžo JAV marionetė – „šlepetinis Konstitucijos garantas“ Valdas Adamkus, o po jo – valdžią šalyje štai jau antrai kadencijai uzurpavo AMB mokinė, „Dėdulės“ V.Landsbergio favoritė Dalia Grybauskaitė, kuriai siaubą kelią „teroristinė valstybė“ Rusija, Kremlius, Putinas, na ir žinoma – Lietuvą „puolantys rusai“!..

Beje, neoficialiai kalbama, jog būtent „visiems lygiai teisinga“ Raudonoji Dalia pernai padarė viską, siekdama prezidentą Rolandą Paksą eliminuoti iš politinės kovos, kadangi tai buvo vienintelis realus ir rimtas konkurentas Respublikos Prezidento rinkimuose. Visi kiti kandidatai – jai nepavojingi arba tiesiog pajuokos verti subjektai…

 Z.Vaišvila bando aiškinti, esą Forumas – kur kas platesnė iniciatyva negu vienos partijos TT apsisprendimo reikalas“. Nors skamba gražiai, bet praktiškai tai tėra tušti žodžiai. Juk minėtame Forume net ir „išsiaiškinus situaciją bei susitarus dėl tikslo“, ko taip tikėjosi Zigmas, jokios tolimesnės konstruktyvios eigos nėra ko net tikėtis, neturint nei finansinių resursų, nei teisiškai įregistruotos, realiai veikiančios partinės struktūros. O gal Z.Vaišvila tikisi įkurti dar vieną naują politinę jėgą Lietuvoje, kadangi legaliai veikianti TT struktūra nėra tinkama kilnioms Forumo idėjoms realizuoti?!..

Kiek jau tokių bandymų buvo, bet viskas tuščiai ir beprasmiškai baigdavosi, nes tam reikia ne vien tik finansinių resursų. Šiuo atveju bene didžiausia problema yra tai, kad nėra Lietuvoje iškilių, blaiviai mąstančių asmenybių, kurios galėtų suformuoti rimtos, SISTEMAI oponuojančios partijos branduolį. Hipotetiškai tokį branduolį buvo galima lipdyti prezidentui Rolandui Paksui ir signatarui Zigmui Vaišvilai sukirtus tvirtai rankomis, įgavus pasitikėjimą vienam kitu. Be abejo, šiame reikale iniciatyvos teisė priklausė būtent Zigmui Vaišvilai, ko jis, deja, iki šiol taip ir nesuprato!..

Matyt, tik todėl Zigmas ir nerado laiko tokiems „niekams“ – bendram komandiniam žaidimui ne tik su pavieniais „tvarkiečiais“, bet ir su šios partijos lyderiu, prezidentu Rolandu Paksu. Atrodo, jog Zigmas Vaišvila pats sau ponas, lygiai kaip ir signataras Rolandas Paulauskas ar prolandsberginis „patriotas“ Naglis Puteikis. Kitaip kaip „narcisizmo sindromu“ šito nepavadinsi!..

Prarastas ne tik brangus laikas, bet ir paprastų žmonių pasitikėjimas bei lūkesčiai, tad labai tikėtina, jokio esminio persilaužimo Lietuvoje artimiausiu metu neįvyks. Kaip žinia, prezidentas Rolandas Paksas netgi nedalyvaus tame Forume, o susirinkę intelektualai „šauniai“ padiskutavo apie „mūsų valstybės tikslą”. Bet kam gi nuo to geriau, kai toks „garo nuleidimas“ netelkia ir nevienija Tautos, veikiau tik pasitarnauja šiuo metu veikiančiai rusofobiškai valdžios SISTEMAI?!..

Juozas IVANAUSKAS

LAISVAS LAIKRAŠTIS, 2015 m. birželio 27 – liepos 3 d., Nr. 25,  http://www.laisvaslaikrastis.lt/

Leave a Reply